Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės ,,Kastomas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Memeldomus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 1 800 Eur skolos už ieškovės atliktus subrangos darbus, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nebuvo apmokėti jos atlikti subrangos darbai – grindų pagrindų paruošimo darbai prieš betonavimą objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad darbai nebuvo atlikti iki galo, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai ir su nukrypimais nuo projektinių sprendinių, nesilaikant normatyvinių techninių reikalavimų. Dėl nekokybiškai ieškovės atliktų darbų vyksta ginčas su užsakovu. Pažymi, kad pats faktas, jog atsakovės atstovas pasirašė raštą, garantuodamas, kad atsiskaitys su ieškove už kokybiškai atliktus darbus, savaime nereiškia darbų kokybės patvirtinimo.

3. Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti, nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Ieškovės nuomone, visi dabai buvo atlikti tinkamai, pagal normatyvinius techninius reikalavimus ir atsakovės nurodymus. Baigus darbus buvo surašytas darbų atlikimo aktas, kai kurie darbai buvo nebaigti, todėl buvo bendra darbų kaina sumažinta iki 1 800 Eur, t. y. pagal tai, kas faktiškai buvo atlikta. Be to, ieškovė nurodo, kad jokių pretenzijų dėl darbų kokybės gauta nebuvo, todėl abejoti jų kokybe ieškovė neturi pagrindo. Ieškovės nuomone, atsakovė siekia savo atsakomybę už pačios netinkamai atliktus darbus perkelti ieškovei ir išvengti skolos sumokėjimo.

4. Atsakovė pateikė tripliką, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovė žinojo apie esamą situaciją ir statytojo reiškiamas pretenzijas dėl darbų kokybės. Atsakovė raštu informavo ieškovę apie užsakovo jos atliktų darbų kokybės tikrinimą bei apie pastebėtus grindų pagrindų darbų trūkumus, taip pat pranešė, jog užsakovo pasamdyti ekspertai užfiksavo darbų kokybės pažeidimus tankinant gruntą ir klojant putų polistirolą, kai kurie projektinėje dokumentacijoje numatyti darbai visai nebuvo atliekami arba atlikti netinkamai, jų kokybė neatitinka tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Pažymi, kad atsakovė su ieškove pasižadėjo atsiskaityti tik po atliktų darbų kokybės įvertinimo, apmokant už kokybiškai atliktus darbus. Tačiau paaiškėjus, kad grindų įrengimo paruošiamieji darbai buvo atlikti netinkamai, darbai nebuvo priimti ir už juos nebus atsiskaityta.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad ieškovė prašo priteisti tik už faktiškai atliktus darbus – grindų (smėlio) sutankinimą bei putų polistirolo paklojimą ant sutankinto smėlio. Kitų sutartų darbų – hidroizoliacijos bei armavimo tinklo įrengimo ieškovė neatliko, bet už tuos darbus atsiskaityti ir neprašo. Iki galo darbai nebuvo atlikti dėl atsakovės ir jos užsakovo konflikto, bet ne dėl ieškovės kaltės. Šalys žodžiu sutarė dėl rangos darbų bei sulygo 2 000 Eur kainą. Už faktiškai atliktus darbus ieškovė apskaičiavo 1 800 Eur kainą ir atsakovė su tuo sutiko. Atsakovės pateiktame ekspertizės akte nėra nurodyta, kad ieškovės darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovės vadovas V. G. ieškovės vadovui statinio projekto nedavė ir nerodė, pats nurodė, kokius darbus atlikti. Ieškovė nežinojo, kad pagal projektą buvo numatytas juodgrindžių įrengimas. Pagal normatyvinius reikalavimus grindis galima įrengti ir be juodgrindžių, tik sutankinant smėlį ir paklojant polistirolą, todėl ieškovei klausimų dėl sprendinių nekilo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis; šalys sutarė dėl 2 000 Eur mokesčio už atliktus darbus, tačiau ieškovė visų darbų neatliko, o ir atlikti darbai yra nekokybiški. Ekspertas nustatė, kad grindys buvo netinkamai sutankintos, todėl atsakovė nesutinka mokėti ieškovei už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovės vadovas raštelį pasirašė tik dėl to, kad ieškovės vadovas atvažiavęs pas jį į darbą reikalavo bei gąsdino. Atsakovės vadovo teigimu, projektinius sprendinius ieškovė turėjo, tačiau pripažįsta, kad juodgrindžių įrengti neprašė, nes taip sutarė su užsakovu, kuris vėliau pakeitė savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ „Kastomas“ su atsakove MB „Memeldomus“ sudarė žodinę rangos sutartį ir sutarė, kad ieškovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), sutankins gruntą, ant grunto įrengs grindų šiltinimo sluoksnį putų polistirolo plokštėmis, įrengs grindų hidroizoliaciją bei armavimo tinklą. Šalys už darbus sutarė 2 000 Eur kainą. Pagal atsakovės užsakymą ieškovė atliko subrangos darbus – grindų pagrindo paruošimo darbus – grindų sutankinimą ir putų polistirolo paklojimą. Rangos darbams atlikti rašytinė subrangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2021-09-30 surašytas 1 800 Eur sumos darbų atlikimo aktas Nr. 1 už atliktus rangos darbus. 2021-11-25 išrašyta PVM sąskaita faktūra KT Nr.000006. V. G., kaip atsakovės vadovas, raštu įsipareigojo sumokėti ieškovei IĮ „Kastomas“ 1 800 Eur už atliktus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), iki mėnesio galo 2021-11-30. Nagrinėjamu atveju bylos šalys rangos sutarties sudarymo fakto neginčija, tačiau šalys skirtingai nurodo atliktų darbų kokybę.

8. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

9. Šiuo atveju statybos rangos sutarties objektas – grindų sutankinimas ir putų polistirolo paklojimas ant sutankinto smėlio. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti už šiuos faktiškai atliktus. Atsakovė teigia, kad negali kilti prievolė sumokėti visą darbų kainą, nes ieškovė netinkamai ir nekokybiškai atliko savo įsipareigojimus (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.

11. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu įprastos daikto apžiūros, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad buvo organizuotas darbų priėmimas, atliktų darbų aktas būtų perduotas atsakovei, o atsakovė jame būtų nurodžiusi darbų trūkumus. Nustatyta, kad ieškovė, užbaigusi darbus, 2021-11-25 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už atliktus rangos darbus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išsiųsta, tačiau duomenų, ar atliktų darbų aktas buvo perduotas atsakovei, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad šalys jokių rašytinių susitarimų dėl darbų kiekio, kainos bei apimties nebuvo sudarę, apie teikiamas pretenzijas viena kitai dėl apmokėjimo už darbus bei darbų kokybės teismas sprendžia tik iš šalių susirašinėjimo.

13. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

15. Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartimi dėl specialių kokybės sąlygų nesusitarė. Atsakovė, teigdama, kad ieškovės atlikti darbai nekokybiški, remiasi į bylą pateiktomis UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertinėmis išvadomis. Minėtų išvadų 3 punkte ekspertai padarė išvadą, kad „statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), faktiškai atlikti grindų ant grunto įrengimo darbai neatitinka projektinių sprendinių“. Ekspertinėse išvadose nėra nurodyta, kad faktiškai atlikti grindų ant grunto įrengimo darbai neatitinka tokiems darbams keliamų kokybės reikalavimų. Pagal pateiktas išvadas kokybės reikalavimų neatitinka faktiškai atlikti fasado apšiltinimo darbai, tačiau šių darbų objekte ieškovė neatliko. Kitų įrodymų, kad ieškovės faktiškai atlikti darbai buvo nekokybiški, atsakovė nepateikė.

16. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad grindų ant grunto įrengimo sprendinį nurodė pats atsakovės vadovas, žinodamas, kad tai neatitinka projektinių sprendinių. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. G. šias aplinkybes patvirtino, papildomai nurodydamas, kad taip sutarė su užsakovu. Taigi nukrypimą nuo projektinių sprendinių, atliekant grindų ant grunto įrengimo darbus, nagrinėjamu atveju lėmė ne ieškovės veiksmai ar sprendimai, bet atsakovės, kaip darbų užsakovės, nurodymai. Be to, visas medžiagas, reikalingas darbams atlikti, į objektą pristatė pati atsakovė. Ieškovės atstovės teigimu, pagal normatyvinius reikalavimus toks grindų pagrindo ant grunto įrengimas be juodgrindžių yra galimas, todėl ieškovei, kaip rangovei, jokių abejonių dėl atliekamų darbų nekilo. Pagal ekspertines išvadas, ieškovės atliktų darbų perdarymo kaštai apskaičiuoti ne todėl, kad jie atlikti nekokybiškai, bet todėl, kad buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Nesant tarp šalių ginčo, kad dėl nukrypimo nuo projektinių sprendinių sprendimą priėmė pati atsakovė, ieškovei, kuri faktiškai atliko darbus, negali būti perkeliama projektinių sprendinių pakeitimo rizika, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už jos faktiškai atliktus darbus.

17. Šalys neginčija, kad žodžiu susitarė dėl 2 000 Eur dydžio visų darbų kainos. Ieškovė faktiškai atliko tik dalį darbų – sutankino grindis bei paklojo putų polistirolą. Hidroizoliacijos ir armavimo tinklo neįrengė, nes tarp atsakovės ir jos užsakovo kilo ginčų dėl objekte atliekamų darbų. Ieškovė apskaičiavo savo faktiškai atliktų darbų vertę ir atsakovei išrašė 1 800 Eur sumos sąskaitą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės vadovas su nurodyta atliktų darbų kaina sutiko, nes ranka rašytame raštelyje patvirtino, kad nurodytą sumą už darbus sumokės. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovai ginčijo darbų kainą, teigdami, kad rinkoje tokio pobūdžio darbai kainuoja mažiau, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Atsakovės vadovo V. G. teiginiai, kad skolos raštelį pasirašė spaudžiamas ir gąsdinamas ieškovės vadovo, vertintini kritiškai, nes nepateikta duomenų, kad V. G. ėmėsi tolesnių veiksmų dėl galimų grasinimų (pavyzdžiui, kreipėsi į policiją ar kitas institucijas). Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad jo įmonės veikla apima statybų organizavimą, todėl, nors pati atsakovė statybos rangos darbų neatlieka, tačiau organizuojant tokius darbus jai turėtų būti gerai žinomos statybos darbų rinkos kainos, ir vadovas, nesutikdamas su ieškovės atliktų darbų kainą, galėjo įsipareigojimų ir nepasirašyti, o kainą ginčyti, teikdamas įrodymus. Vien tai, kad ieškovės vadovas reikalavo ir nuolat teiravosi apie apmokėjimą už darbus, nelaikytina grasinimu ar bet kokios formos smurtu, kadangi prievolių neįvykdymo atveju skolos išieškojimas yra normali praktika.

18. Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalis (atsakovė), turinti įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo. Todėl nenustačius, kad atlikti darbai turi trūkumų, o nukrypimas nuo projektinių sprendinių buvo nulemtas pačios atsakovės, nėra pagrindo sumažinti darbų kainą (CK 6.655 straipsnis ). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, ieškinys tenkintinas.

Dėl palūkanų

19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės prašomos iš atsakovės priteisti palūkanos yra įstatyme numatytos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje už pareikštus reikalavimus sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, ir patyrė 1 150 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 150 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 800 Eur už procesinių dokumentų teismui parengimą, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

22. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų.

23. Atsižvelgiant į byloje pareikšto turtinio reikalavimo dydį, bylos sudėtingumą, advokatų darbo sąnaudas procese, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalių turėtos užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 191 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos ,,Memeldomus“ 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 191 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei individualiai įmonei „Kastomas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.