Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos Mokslita skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimų, kuriais atsisakyta suformuoti pareiškėjos prašomus žemės sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad NTR 2024-01-04 išrašo duomenimis, 1,5358 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, žemės naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis - NŽT. Šiuo metu Žemės sklypo dalis (1,488 ha ploto) dvejomis valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis išnuomota dviem juridiniams asmenims.

Žemės sklypo dalys, reikalingos Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3811-1021 „Dėl 2000-04-20 sutarties „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ Nr. 257 Nr. NO 14/2000-22727 pripažinimo pasibaigusia, valstybinės žemės sklypo Riešės g. 20 Vilniuje, įregistravimo valstybės įmonėje registrų centre, dalių nustatymo ir dalių išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, UAB „Bičių korys“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau - ¡sakymas Nr. 1) pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 2008-01-24 parengtą Žemės sklypo planą (toliau - 2008-01-24 Dalių planas), ¡sakymo Nr. 1 4,1 papunkčiu priimtas sprendimas AB „Vilniaus vandenys“ išnuomoti 478 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį, kurią sudaro Įsakymo Nr. 1 3.7 papunktyje nustatyta 140 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis vandens bokštui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti (2008-01-24 Dalių plane pažymėta indeksu „7“) ir ¡sakymo Nr. 1 3.8.1 papunktyje nustatyta 338 kv. m ploto Žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo Žemės sklypo ploto (2008-01-24 Dalių plane pažymėta indeksu „8“). Valstybinės žemės nuomos 2009-05-12 sutartimi Nr. NO 1/2009-105 (toliau - Nuomos sutartis) UAB „Vilniaus vandenys“ išnuomota 0,0478 ha ploto Žemės sklypo dalis.

Vilniaus miesto skyrius, gavęs UAB „Vilniaus vandenys“ 2022-03-22 prašymą dėl sutikimo perleisti Žemės sklypo dalies, reikalingos perleidžiamiems statiniams - vandentiekio tinklams- vandens bokštui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane VB) ir kitiems inžineriniams statiniams - tvorai su vartais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane t) (toliau kartu - Statiniai) - nuomos teisę, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (2022-05-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-1610-(14.49.140.)) ir išdavė 2022-05-17 sutikimą Nr. 49ST-212- (14.49.5 E.) „Perleisti valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos teisę“, kad UAB „Vilniaus vandenys“ perleistų pagal Nuomos sutartį išnuomotos 0,0478 ha ploto Žemės sklypo dalies nuomos teisę.

Pareiškėjai įsigijus Statinius (pagal NTR pareiškėjos nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo pagrindas - 2022-06-22 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto skyrius gavo pareiškėjos 2022-06-29 prašymą pakeisti Nuomos sutartį ir išnuomoti 0,0478 ha ploto Žemės sklypo dalį. Išnagrinėjęs 2022-06-29 prašymą, Vilniaus miesto skyrius parengė Žemės sklypo dalies nuomos sutarties projektą (toliau - Sutarties projektas) ir jį 2022-10-24 raštu Nr. 49SD-13302-(14.49.136 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties“ pateikė pareiškėjai susipažinti ir siūlė suderinti Projektą ir informaciją apie sutikimą (pasirašytą Projektą) arba nesutikimą (pateikiant pastabas raštu) su parengtu Projektu, pateikti arba atsiųsti paštu Vilniaus miesto skyriui. Pareiškėja 2022-10-28 el. paštu patvirtino, kad sutinka su Sutarties projektu, o 2022-11-21 pateikėte pasirašytą Sutarties projektą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja suderino Sutarties projektą, Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-11-28 įsakymu Nr. 49VĮ-1982-(14.49,2 E.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ (toliau - Įsakymas Nr. 2), buvo priimtas sprendimas pareiškėjai išnuomoti Žemės sklypo dalį pagal Sutarties projektą.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto skyriaus 2023-10-16 raštu Nr. 49SD-13796-(14.49.136 E.), pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris, išnagrinėjęs skundą, 2023-11-21 sprendimu Nr. lSS-1826-(5.59 E.) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius. Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės nuomos santykiai pasižymi inter alia tuo, kad nuomos santykių objektu yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri yra laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl nuomojant valstybinę žemę būtina atsižvelgti į viešąjį interesą. Dėl šios priežasties ir teisinis valstybinės žemės sklypų nuomos reguliavimas turi ypatumų, palyginti su privačios žemės nuoma. Valstybinės žemės nuoma yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).

Valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato Žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Nuomos taisyklės/Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) bei kiti teisės aktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė - lengvatinė tiems asmeninis, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos, todėl valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Konstatuotina, kad teisėtas žemės sklype esančių statinių valdymas - tai valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo prielaida, laisvi, statiniais neužstatyti žemės sklypai negalėtų būti nuomojami ne aukciono tvarka.

Nutarimo 2.2. papunktyje nurodyta, kad pagal Nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014), Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 570/2008).

Vadovaujantis Taisyklių 45 punkto pirmąja pastraipa, žemės nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši valstybinės žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

Pagal Taisyklių 45 punkto trečiąją pastraipą, gavus nuomininko prašymą perleisti žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Kai nustatoma, kad žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išduodamas sutikimas perleisti žemės sklypo nuomos teisę. Su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis. Taisyklių 45 punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodyta, kad nustačius, kad valstybinės žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį priskiriami kiemo statiniams, pagalbinio ūkio statiniams ir pan.), valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma ir sutikimas perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį neišduodamas ir su naujuoju statinių savininku valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma.

Pagal Taisyklių 37.4 papunktį, vienas iš valstybinės žemės nuomotojo veiksmų, atliekant valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą - parengti valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (pagal Taisyklių 3 priedą). Taisyklių 39 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija parengtą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą įteikia arba išsiunčia registruotu laišku (įteikiant) nuomininkui. Pasirašydamas sutarties projekte arba atskiru raštu nuomininkas patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto skyrius, gavęs UAB „Vilniaus vandenys“ 2022-03-22 prašymą dėl sutikimo perleisti Žemės sklypo dalies, reikalingos perleidžiamiems Statiniams nuomos teisę, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (2022-05-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-1610-(14.49.140.)) ir išdavė 2022-05-17 sutikimą Nr. 49ST-212-(14.49.5 E.) „Perleisti valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos teisę“, kad UAB „Vilniaus vandenys“ perleistų pagal Nuomos sutartį išnuomotos 0,0478 ha ploto Žemės sklypo dalies nuomos teisę.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai įsigijus Statinius (pagal NTR pareiškėjos nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo pagrindas - 2022-06-22 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4785), Vilniaus miesto skyrius gavo pareiškėjos 2022-06-29 prašymą pakeisti Nuomos sutartį ir išnuomoti 0,0478 ha ploto Žemės sklypo dalį, išnagrinėjęs 2022-06-29 prašymą, Vilniaus miesto skyrius parengė Žemės sklypo dalies nuomos sutarties projektą ir jį 2022-10-24 raštu Nr. 49SD-13302-(14.49.136 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties“ pateikė pareiškėjai susipažinti bei siūlė suderinti Projektą ir informaciją apie sutikimą (pasirašytą Projektą) arba nesutikimą (pateikiant pastabas raštu) su parengtu Projektu, pateikti arba atsiųsti paštu Vilniaus miesto skyriui. Pareiškėja 2022-10-28 el. paštu patvirtino, kad sutinka su Sutarties projektu, o 2022-11-21 pateikė pasirašytą Sutarties projektą.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Taisyklių 39 punkto antrąja pastraipa, jeigu priimamas sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, jame nurodoma, kad žemės sklypas ar jo dalis išnuomojami valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Sutarties projektas pridedamas prie sprendimo išnuomoti žemės sklypą kaip neatskiriamas priedas. Ginčai dėl sprendimo išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimo prašymo netenkinti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Taisyklių 40 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo išnuomoti žemės sklypą priėmimo praneša nuomininkui, kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja suderino Sutarties projektą, Vilniaus miesto skyriaus Įsakymu Nr. 2 priėmė sprendimą pareiškėjai išnuomoti Žemės sklypo dalį pagal Sutarties projektą. Priėmus Įsakymą Nr. 2, Vilniaus miesto skyrius el. paštu pateikė pareiškėjai Sutarties projektą pasirašyti, tačiau nepaisant to, kad pareiškėja buvo suderinusi Sutarties projektą, Žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi jau po Įsakymo Nr. 2 priėmimo pareiškėja nesutiko su Sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Pareiškėja pateikė 2023-01-13 prašymą, kuriame informavo, kad pagal faktą UAB „Vilniaus vandenys“ perdavė ir laikiną statinį (garažą) bei kitus su pagrindiniu objektu susijusius statinius (priklausinius), todėl jiems eksploatuoti taip pat reikalinga Žemės sklypo dalis, ir prašė Sutarties projektą papildyti naujais punktais, t. y. nurodyti papildomas sąlygas dėl esamų statinių statybos darbų atlikimo, statinių remonto darbų ir paskirties keitimo įregistravimo galimybę, laikinų statinių statybos galimybę, tikslinti 2 punktą (nuomos terminą) ir kt.

Tačiau, kaip matyti iš NTR esančių duomenų, 2023-01-13 prašyme nurodytų statinių (pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio) ir vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - vandentiekio tinklų)) kadastro duomenys nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruotas jų statusas - „formuojamas“, nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos, todėl vadovaujantis anksčiau aptartomis teisės aktų nuostatomis šiems statiniams (taip pat ir laikiniems statiniams) negali būti išskiriamos Žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsižvelgus į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projektas rengiamas pagal Taisyklių 3 priedą, todėl jis negali būti keičiamas / papildomas naujais sutarties punktais.

Vilniaus miesto skyrius 2023-09- 07 raštu Nr. 49SD-11269- (14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad 2022 metų paskaičiuota 478 kv. m ploto Žemės sklypo dalies vertė, nurodyta valstybinės žemės nuomos sutartyje yra negaliojanti. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės klypo nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, pasiūlė pareiškėjai per 20 darbo dienų pakartotinai derinti projektą. Tačiau pareiškėja, vėl kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su 2023-09-14 prašymu, kuriame, neatsižvelgdama į anksčiau jai pateiktą informaciją, pakartotinai siūlė keisti dalį Sutarties projekte nurodytų Žemės sklypo dalies nuomos sąlygų.

Teismas, įvertinęs ginčo santyki reglamentuojančius teisės aktus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, ginčijamame sprendime pakartotinai nedėstė teisės aktų nuostatų reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą ir pasirašymą, kadangi visa informacija pareiškėjai jau buvo pateikta Vilniaus miesto skyriaus 2023-02-14 raštu Nr. 49SD-1417-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2023-05-02 raštu Nr. 49SD-4851-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2023-07-24 raštu Nr. 49SD-9616-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2023-09-07 raštu Nr. 49SD-11269-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose pareiškėjai buvo nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomą.

Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto skyriaus raštų ir ginčijamo sprendimo turinį, atmeta pareiškėjos argumentus, kad ginčijamu sprendimu faktiškai buvo apribota pareiškėjos teisė į gerąjį viešą administravimą, t. y. kad buvo pažeistas geras viešojo administravimo principas.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Metodikos taikymų, pažymėtina, kad Metodika, remiantis nurodyta LVAT nutartimi, nėra patikslinta.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinta, kad siekdama išsinuomoti didesnę Žemės sklypo dalį, visų pirma turėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir išsinuomoti Žemės sklypo dalį, kurios perleidimui buvo išduotas 2022-05-17 sutikimas Nr. 49ST-212-(14.49.5 E.) „Perleisti valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos teisę" (Tvarkos 45 punkto nuostatos) ir tik po to teikti Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, planą, o vėliau prašyti tikslinti valstybinės žemės nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuomos sutartis ir Žemės sklypo dalis, tenkanti pareiškėjai, galėtų būti išnuomota tik prie savarankiškai funkcionuojančių statinių, o ne prie jų priklausinių bei neįregistruotų statinių, t. y. priešingai, nei šiuo atveju pareiškėja reikalauja padidinti Žemės sklypo dalį prie 2023-01-13 prašyme nurodytų Statinių, kurių kadastro duomenys nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruotas jų statusas - „formuojamas“, nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos, todėl šiems statiniams (taip pat ir laikiniems statiniams) negali būti išskiriamos Žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023-10-16 sprendimas Nr. 49SD-13796-(14.49.136 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023-11-21 sprendimas Nr. lSS-1826-(5.59 E.) yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teismų praktika bei laikantis procedūrų, taip pat priimti kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo naikinti administracinių aktų.

Konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių vertinti pareiškėjos prašymą iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ Mokslita skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.