Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, TS-31-1127/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-22
Bylos Nr.: TS-31-1127/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrė Maslauskaitė
Nuteistasis: S. K.

Kategorijos

2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)

Teikimas Nr. TS-31-1127/2024

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-502 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėjus dalį Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, nutarta skirti – 8 metų 3 mėnesių bausmę atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, S. K. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityti 8 mėnesiai 22 dienos.

Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 21 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d. 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2021 m. rugsėjo 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 1 metai 7 mėnesiai 22 dienos.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2024 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime, protokolu Nr. RV-25-406, 2024 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. RV-25-502 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, vykdymą. Nutarime nurodyta, kad S. K. sąmoningu apsisprendimu vykdė nusikaltimus vedinas finansinio atlygio motyvacijos. Dėl prekybos žmonėmis praeityje jau buvo teistas, tačiau paleistas iš pataisos įstaigos panašų nusikaltimą įvykdė vos po 5 mėnesių. Norvegijoje teistas dėl 11 įvykdytų vagysčių, kas taipogi suponuoja prielaidą, jog S. K. būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Nusikalstamas elgesys sietinas su prekybos žmonėmis atvejais išskirtinai orientuotas į socialiai pažeidžiamų asmenų grupę (nukentėjusieji buvo ir nepilnamečiai asmenys, taip pat, kilę iš skurdžiau gyvenančių šeimų). S. K. bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio 25 d., kas suponuoja prielaidas apie tai, kad nuteistasis iki šiol stokoja vidinių resursų laikytis nustatytų taisyklių. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis laisvėje turi įgijęs tik apie metus oficialios darbinės patirties, dažniausiai dirbdavo nelegaliai. Bausmės atlikimo metu siūlomo apmokamo darbo gal ir neatsisakytų, tačiau pastebima, jog gali būti išrankus darbo pobūdžiui, tam tikrus darbus linkęs vertinti kaip žeminančius asmens orumą. Darbinę veiklą nestruktūruotoje aplinkoje vertina gan palankiai, deklaruoja poreikį įsidarbinti, ieškotis oficialaus darbo, pasisakė, jog turi pažįstamų, bičiulių, kurie galėtų padėti rasti jo kvalifikaciją atitinkančią darbo vietą. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius galimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Bausmės atlikimo vietoje šiuo metu užsiima vertimo paslaugų teikimu (individuali veikla) bei bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba (darbinė veikla). Socialinio tyrimo išvados duomenimis „lėšų tvarkymo ir pajamų“ srities sąsajos su asmens nusikalstamumu yra neabejotinos: nuteistasis oficialiai nedirbo, galimai (dirbdamas atsitiktinius darbus) vengė mokestinių prievolių bei įsiskolinimų dengimo, siekdamas tenkinti savo poreikius vykdė vagystes, taip pat dėl finansinės naudos į nusikalstamas veikas įtraukė ir socialiai pažeidžiamą, nepilnametį asmenį. Praeityje buvo nuteistas dėl prekybos žmonėmis (merginų įtraukimas į prostituciją). Bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikro lygmens motyvaciją siekiant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, valdyti savo finansinius resursus teigiama linkme, ateityje deklaruoja norą gyventi iš legaliai gautų pajamų. S. K. nėra būdingi savitvardos praradimai, emocijų kontrolės įgūdžių stoka, asmuo geba konstruktyviai reikšti negatyvias emocijas, bausmės atlikimo metu nėra baustas dėl fizinio smurto naudojimo kitų asmenų atžvilgiu. Pastebima, jog nuteistasis turi tam tikrų sunkumų identifikuoti savo paties problemas, sietinas su nusikalstamumu, yra linkęs tai pagrįsti finansinės naudos motyvais. Analizuojami nusikalstamo elgesio ypatumai leidžia manyti, jog S. K. buvo būdinga tam tikra psichologinio poveikio kitiems, kontroliuojančio elgesio raiška, taip pat jis nevengė panaudoti ir fizinę jėgą kitų (silpnesnių) asmenų atžvilgiu, siekdamas, jog šie jam paklustų. Visgi, šie bruožai bausmės atlikimo metu nestebėti. Nuteistasis suvokia, jog pats nusikalstamumas yra problema, jaučia poreikį ateityje nenusikalsti, visgi pastebima, jog probleminių sprendimų įgūdžių sąsajos su gebėjimu įžvelgti problemas turi atskirties taškų. Vertinimo metu pastebima, jog nuteistasis linkęs pripažinti asmeninę atsakomybę dėl pastarojo nusikaltimo, nors teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Vykdomos priemonės metu pastebėta, jog nuteistasis priemonės pradžioje buvo klaidingai įsitikinęs, kad savo problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, sprendžia, tačiau priemonės vykdymo eigoje stebėtas pripažinimas, kad nepakankamai atlieka kryptingų veiksmų. Nuteistasis gebėjo įvardinti reikiamus veiksmus savo norimų tikslų įgyvendinimui. Nuo 2023 m. birželio 5 d. dalyvavo ir 2023 m. spalio 16 d. baigė kognityvinę elgesio pataisos programą „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslas – lavinti įgūdžius, reikalingus problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, sprendimui, dalyvavimas vertintas kaip sėkmingas. Ankstesniu Komisijos nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Turimais duomenimis S. K. rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu (nuo 2023 m. balandžio 28 d.) dalyvavo ir baigė kognityvinę elgesio pataisos programą „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo teisinio ugdymo mokymuose tema „(duomenys neskelbtini)“, nuteistojo vykdoma individuali veikla prilygsta darbinei veiklai, 2023 m. gruodį dalyvavo 2 valandų trukmės „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose, individualių susitikimų metu su specialistais aptarė dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo baustas drausmine tvarka už draudžiamų daiktų turėjimą. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta, jog S. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, drausmine tvarka jis buvo baustas keturis kartus, keturis kartus skatintas. Nuteistasis rodė tam tikro lygmens teigiamas iniciatyvas įsidarbinimo pataisos įstaigoje atžvilgiu, kreipėsi dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų suteikimo, atliko neatlygintinus darbus, mokėsi ir įgijo specialybę, šiuo metu dirba savarankiškai pasirinktą darbą – vykdo individualią ir individualią darbinę veiklą. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tam tikru bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvavo intervencinėse priemonėse, siekia analizuoti savo nusikalstamą elgesį, jam įtaką dariusius asmenybės ypatumus, šiuo metu deklaruoja pro-socialias vertybes bei tikslus. Tačiau tam tikri dinaminiai veiksniai, apimantys mąstymo ir elgesio, nuostatų, lėšų valdymo, gyvenimo stiliaus ir draugų sritis, reikalauja tolesnių tikslinių nuteistojo veiksmų visapusei jų korekcijai. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, kad nuteistasis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 5 nariai, vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. K. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, nurodydamas, kad įsipareigoja vykdyti visas probacijos įstatymo numatytas lygtinio paleidimo sąlygas ir apribojimus, kurie jam bus paskirti, taip pat sutinka su intensyvia priežiūra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas jam nuspręstų paskirti. Skunde nuteistasis nurodė, kad jo lygtinio paleidimo klausimas yra nagrinėjamas šeštą kartą, jis mano, kad atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesniais Komisijos nutarimais jam teiktas rekomendacijas, todėl, anot nuteistojo, lygtinio paleidimo taikymas buvo jo teisėtu lūkesčiu, tačiau Komisija nutarė jam netaikyti lygtinio paleidimo, nepateikdama visiškai jokių tokio Nutarimo motyvų. Nutarime Komisijos atliktas jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo vertinimas, nors iš šių teiginių ir nepadarytos išvados, nuteistojo vertinimu pagrindžia lygtinio paleidimo jam taikymą, priešingu atveju tai būtų grubus bendrojo teisės principo „non bis in idem“ pažeidimas, kas būtų absoliučiu skundžiamo Nutarimo negaliojimo pagrindu.

Nuteistasis nurodo, kad Nutarime Komisija pateikė tą pačią abstrakčią rekomendaciją vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau, nuteistojo vertinimu, ši rekomendacija laikytina šabloniniu tuščiažodžiavimu, įrašomu į kiekvieną Komisijos nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo, ji jo atžvilgiu yra kartojama jau šeštą kartą, o praeityje penkis kartus buvo įvykdyta. Nuteistojo nuomone, Nutarimas yra neobjektyvus – jame nėra tinkamai įvertinta jo asmenybė, akivaizdi jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ankstesnio Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, taip pat ir prieš tai buvusių nutarimų, rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jis pilnai įvykdė, todėl jam nesuprantama, kokius ankstesnio individualaus socialinės reabilitacijos plano trūkumus Komisija įžvelgė. Jam nesuprantama, kokios dar priemonės, nenumatytos ankstesniame socialinės reabilitacijos plane ir dar neįvykdytos per jo daugiau nei 6 metų 5 mėnesių ilgio bausmės atlikimo laikotarpį, turėtų būti vykdomos, todėl jis visiškai nesupranta, ką jis dar turi padaryti, kad lygtinis paleidimas jam pagaliau būtų taikomas. Todėl daro išvadą, kad Komisija, neturėdama ką pasiūlyti jo socialinei reabilitacijai ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tiesiog tuščiažodžiavo, taip imituodama savo pareigų atlikimą. Anot nuteistojo, Komisija nevertino duomenų, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė laikytina iki šiol išliekančia pavojinga visuomenei. Toks nutarimas, anot nuteistojo, yra siurprizinis, nemotyvuotas ir pažeidžiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Nuteistasis teigia, kad jo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis Nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus ir pateikus įrodymus, jog jis neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau Nutarime, anot jo, apskritai nėra jokių motyvų. Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas tiek BVK 85 straipsnyje, tiek ir Komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas absoliučiu pagrindu Nutarimo panaikinimui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nepakankamą Komisijos nutarimų motyvuotumą teismai ne kartą yra pripažinę esant pagrindu Komisijos nutarimų panaikinimui, kaip pavyzdžius pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį Nr. TS-23-957/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį Nr. TS-118-115/2023 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį byloje Nr. TS-7-1123/2024.

Nuteistasis nurodo, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotaciją, jis buvo pervežtas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lūkesčių – OASys vertinimas nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nustatytų 99 balų buvo dirbtinai sukeltas iki 109 balų ir buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiškinimų dėl tokio rezultato laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija jam nepateikė, tik pasiteisino, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai (kas, anot nuteistojo, yra mažai tikėtina), o (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokią metodiką OASys2 (kas, anot nuteistojo, apskritai laikytina nonsensu). Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo sudarytame pakartotiniame jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime (2024 m. vasario 2 d. Nr. RV-25-383, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog per bausmės atlikimo laikotarpį buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių akivaizdus mažėjimas, iš 109 balų iki 99 balų, net 10 balų. Nuteistojo vertinimu, per bausmės atlikimo laikotarpį 10 balų nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių sumažėjimas yra laikytinas akivaizdžia pažanga. Tuo tarpu Komisija Nutarime balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir nevertino. Nutarime yra tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nuteistasis neva nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistojo teigimu, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu, tuo tarpu iš Nutarimo turinio yra akivaizdu, jog Komisija vertino išimtinai tik jo priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdami į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi vykdyti jam vertinimo metu išskirtus kriminogeninius veiksnius. Anot nuteistojo, Komisija iš esmės ignoravo faktą, jog per laisvės atėmimo atlikimo laikotarpį nuteistasis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai įrodo akivaizdžią jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Jo socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirta siūlomų intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, taip pat nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenėje trikdžius laisvėje, t.y. apsauginiai veiksniai. Nutarime šios aplinkybės nutylėtos, todėl, anot nuteistojo, akivaizdu, kad Komisija visapusiškai nesigilino į nuteistojo asmens bylos duomenų visetą, tokiu būdu esmingai suvaržydama jo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Nuteistasis teigia, kad jis nuo bausmės pradžios daro viską, ką gali, todėl jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ne trumpalaikė.

Nuteistasis pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nevengė savęs realizuoti mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jo nuomone, Komisija netinkamai vertino jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, turėdama išankstinių neigiamų įsitikinimų jo atžvilgiu, pernelyg didelį dėmesį skyrė toms aplinkybėms, kurios yra svarbios skiriant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis intensyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio vertinimo rizika nukrito iš aukštos į vidutinę, jis yra įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Būdamas įkalinimo įstaigoje, jis aktyviai ir reguliariai dalyvavo įvairiose prevencinėse bei elgesio pataisos programose. Taip pat nurodo, kad nors įkalinimo įstaiga ir neturi galimybių aprūpinti jį visuomenei naudingu darbu ir darbinėmis pajamomis, tačiau iniciatyvą dirbti ir būti naudingu visuomenės nariu jis rodo pats, 2023 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu jam buvo leista teisės aktų nustatyta tvarka užsiimti individualia veikla – teikti vertimo paslaugas ir užsiimti bižuterinių papuošalų gamyba, turėti šiai veiklai reikalingas priemones, todėl jis šiuo metu iš šių vykdomų veiklų gauna pajamas. Jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu jis buvo motyvuotas dirbti pataisos įstaigoje, aktyviai įsitraukė į neatlygintinų darbų veiklas, atliko neatlygintinus darbus.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo vien teigiamu elgesiu, tačiau pastaruoju metu drausminių nuobaudų jis neturi ir nuo paskutinės nuobaudos atlikimo praėjo daugiau nei šešeri mėnesiai. Pagal BVK 80 straipsnio 9 dalį pasibaigus nuobaudos išnykimo terminui nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Todėl, anot nuteistojo, neturimų, išnykusių, nebeegzistuojančių nuobaudų priminimas asmens teisinę padėtį bloginančiame kontekste yra laikytinas non bis in idem principo pažeidimu ir Nutarimo negaliojimo pagrindu. Nuteistasis nurodo, kad už gerą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jis yra skatintas net 4 kartus, jis pasižymi aukšta motyvacija bei įsitraukimu į resocializacijos procesą, ką įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti jo Socialinio tyrimo išvadoje. Bausmės atlikimo metu jis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, kaip juos įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais jis bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Jo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo paskutiniu metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Visa ta, anot nuteistojo, įrodo, jog, priešingai nei nurodyta Nutarime, jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, jis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Taip pat jo asmens byloje yra duomenys, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms, bei turi patvirtintą gyvenamą vietą. Anot jo, šios aplinkybės dar kartą paneigia šabloninius teiginius apie tariamai „negatyvias nuostatas į darbą“ bei „būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas“. Jis mano, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl jo elgesio nuoseklaus gerėjimo, parodo jo pastangas keistis teigiama linkme, gebėjimą analizuoti savo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei daryti teigiamas išvadas ir pataisos įstaigoje elgtis pavyzdingai. Nuteistojo manymu, neabejotina, kad jis sugeba tinkamai ir preciziškai laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, nes drausminių nuobaudų neturi, tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis sugebės visuomenėje elgtis dorai ir teisingai, nebedaryti ne tik naujų nusikalstamų veikų, bet ir kitų teisės pažeidimų. Nuteistasis nurodo, kad jam yra 41 metai, bausmę jis atlieka jau daugiau kaip 6 metus ir 5 mėnesius ir jau seniai nebėra apie savo veiksmų pasekmes nemąstančiu jaunuoliu. Jis neapgalvotai prisidėjo tik prie vieno jau vykdomo nusikaltimo, nepagalvojęs nei apie pasekmes, nei apie vykdomo nusikaltimo sunkumą, ir tiesiog po keleto valandų atsidūrė įkalinimo įstaigoje, ko pasėkoje jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo metu bausmės dydis sudarė daugiau nei trečdalį jo jau pragyvento gyvenimo laiko, taigi, pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes buvo daugiau nei didelė, o bausmė – daugiau nei griežta. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi ir užtikrina, kad per kalinimo laikotarpį jis pakeitė savo mąstymo būdą ir šiuo metu supranta, kad už bet kokias padarytas nusikalstamas veikas egzistuoja bausmės neišvengiamumas. Iki bausmės pabaigos jam linkę mažiau nei 1 metai 7 mėnesiai ir 22 dienos, kas, palyginus su jau atlikta daugiau kaip 6 metų 5 mėnesių bausmės dalimi tikrai nėra labai daug – tai tik dešimtoji dalis teismo bausmės.

Šalies argumentai

Po skundo gavimo teisme nuteistasis 2024 m. vasario 28 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė prie bylos pridėti reikšmingus dokumentus. Patenkinus prašymą, prie bylos prijungti šie dokumentai:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimas dėl nuteistojo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę Nr. 25-270, kuriuo nutarta S. K. perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę;

2021 m. rugsėjo 20 d. kaimo bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės R. G. pateikta S. K. charakteristika;

2023 m. lapkričio 23 d. RS vyresniojo psichologo V. A. pateikta S. K. charakteristika.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo S. K. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo S. K. asmens bylą, daro išvadą, kad S. K. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo S. K. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad S. K. yra nuteistas galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme, 1/2 šios bausmės jis atliko 2021 m. rugsėjo 29 d., tokiu būdu nuteistojo S. K. prašymas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina, kad S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t.y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.

Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 2 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-383 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad S. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Taigi, S. K. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip jau minėta, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama remiantis aplinkybių visumą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir pažanga jį mažinant atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir veiksmingumą, ir pan.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo skunde išreiškė prieštaravimą Nutarime Komisijos padarytai išvadai, kad jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat dalinį prieštaravimą socialinio tyrimo išvadai pateiktam jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nurodydamas, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotaciją, jis buvo pervežtas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lūkesčių – OASys vertinimas nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nustatytų 99 balų buvo dirbtinai sukeltas iki 109 balų ir buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiškinimų dėl tokio rezultato laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija jam nepateikė, tik pasiteisino, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai (kas, anot nuteistojo, yra mažai tikėtina), o (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokią metodiką OASys2 (kas, anot nuteistojo, apskritai laikytina nonsensu). Tačiau iš socialinio tyrimo išvados (su kuria nuteistasis buvo pasirašytinai supažindintas) 7.1 punkto matyti, kad joje pateiktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos bei jos dinamikos vertinimas pradedamas po nuteistojo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, t.y. kuomet 2021 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Akivaizdu, kad nusikalstamo elgesio rizikos balų padidėjimas, perkėlus nuteistąjį iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei Nutarime nebuvo traktuojamas kaip jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas ir nebuvo siejamas su naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais ar pablogėjusiu nuteistojo elgesiu. Tokiu būdu ši aplinkybė ir teismo nėra laikoma jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimu, ar vertinama neigiamai. Šiuo atveju vien nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas, kad toks vertinimas neatitiko jo lūkesčių, nėra pagrindas abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto S. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Teismas savo iniciatyva jokio pagrįsto pagrindo tokiai abejonei taip pat neįžvelgė.

Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, jog Komisija tinkamai neįvertino jo pažangos dinamikos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis teigia, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo sudarytame pakartotiniame jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime (2024 m. vasario 2 d. Nr. RV-25-383, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog per bausmės atlikimo laikotarpį buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių akivaizdus mažėjimas, iš 109 balų iki 99 balų, net 10 balų. Nuteistojo vertinimu, per bausmės atlikimo laikotarpį 10 balų nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių sumažėjimas yra laikytinas akivaizdžia pažanga. Tuo tarpu nutarime yra tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nuteistasis neva nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistojo teigimu, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Teismas sutinka su nuteistojo argumentu, kad konkretaus nuteistojo pažangos vertinimas negali būti formalus, atsižvelgiant vien į nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių ar įvertinimo balais priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Tačiau nuteistasis taip pat teigė, kad Komisija nevertino duomenų, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė laikytina iki šiol išliekančia pavojinga visuomenei. Su šiuo nuteistojo vertinimu teismas nesutinka. Iš Nutarimo matyti, kad Komisija, aptardama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, konstatavo, jog jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir tai argumentavo sekančiomis aplinkybėmis: laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, drausmine tvarka jis buvo baustas keturis kartus, keturis kartus skatintas. Nuteistasis rodė tam tikro lygmens teigiamas iniciatyvas įsidarbinimo pataisos įstaigoje atžvilgiu, kreipėsi dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų suteikimo, atliko neatlygintinus darbus, mokėsi ir įgijo specialybę, šiuo metu dirba savarankiškai pasirinktą darbą – vykdo individualią ir individualią darbinę veiklą. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tam tikru bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvavo intervencinėse priemonėse, siekia analizuoti savo nusikalstamą elgesį, jam įtaką dariusius asmenybės ypatumus, šiuo metu deklaruoja pro-socialias vertybes bei tikslus. Tačiau tam tikri dinaminiai veiksniai, apimantys mąstymo ir elgesio, nuostatų, lėšų valdymo, gyvenimo stiliaus ir draugų sritis, reikalauja tolesnių tikslinių nuteistojo veiksmų visapusei jų korekcijai. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, kad Komisija atliko tik formalų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo konstatavimą, neatsižvelgdami į jo elgesio dinamiką. Iš aukščiau nurodytų Komisijos pateiktų argumentų matyti, kad jie įvertino, be kita ko, ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kuriomis jis pats remiasi savo skunde, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nepasižymėjo nuoseklumu, bei akcentavo išliekančią kai kurių dinaminių kriminogeninių veiksnių svarbą ir jų korekcijos poreikį. Teismo vertinimu, vien tai, kad Komisijos pateikti argumentai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Nutarimas yra, kaip savo skunde teigia nuteistasis, nemotyvuotas ir dėl to naikintinas.

Socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką, nurodytos šios aplinkybės: 2021 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. balandžio 7 d. nuteistajam pateikus jo įdarbinimą paleidimo iš pataisos įstaigos atveju patvirtinančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, buvo atlikta nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūra, nustatyti srities „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srities įverčių požymiai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko aukšta. Atsižvelgiant į nuteistojo teigiamas asmenines iniciatyvas, individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, pastangas siekti savo padėties bausmės atlikimo metu pokyčių, 2021 m. birželio 1 d. atlikta nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūra ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. spalio 5 d., 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūras nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis oficialiai patvirtino gyvenamosios vietos turėjimą ir intensyvios priežiūros taikymo galimybes. Patvirtino įsidarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviau nuo 2021 m. sausio mėnesio pradėjo dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse (iki galimo lygtinio paleidimo termino buvo labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą). Stebėta, jog nuteistasis geba orientuotis į savo elgesio ir asmenybės ypatumų analizę, siekė asmeninių pokyčių, atsižvelgdamas į pateiktas rekomendacijas dėl kriminogeninių rizikos poreikių valdymo prielaidų. 2023 m. sausio mėnesį įstaigos psichologo pateiktais duomenimis „nuteistasis nedemonstruoja motyvacijos tolimesniam priemonių vykdymui, palaikomojo pobūdžio konsultacijose nesilanko“. Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu nuteistasis vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones: siekė valdyti su jo nusikalstamumu siejamų poreikių (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti) rizikos veiksnius (įgijo specialybę, vykdo kelių krypčių individualią veiklą). Tačiau tam tikri su jo nusikalstamumu siejami poreikiai, siejami su mąstymo ir elgesio nuostatų sritimis, Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu nebuvo koreguojami tikslinių intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba. 2024 m. vasario 2 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūras, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis turi oficialiai patvirtintą gyvenamąją vietą ir įsidarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu nuteistasis tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones vykdė: siekė valdyti su jo nusikalstamumu siejamų poreikių rizikos veiksnius (vykdo individualią ir darbinę veiklą, savanoriškai moka skolos išieškojimą), dalyvavo pozityvaus užimtumo užsiėmimuose. Stebėtina, jog nuteistasis siekia asmeninių pokyčių, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas. Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu užbaigta elgesio korekcijos „(duomenys neskelbtini)“ programa, 2023 m. lapkričio mėn. įstaigos psichologo pateiktais duomenimis: „Tolesnei psichokorekcijai poreikis nenustatytas. Manytina, kad ligšiolinio dalyvavimo psichologinėse intervencijose metu S. K. yra padaręs pakankamą pažangą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo kontekste, tad ateityje nuteistajam reikalinga susikoncentruoti į įgytų ar patobulintų įgūdžių išlaikymą“. Tačiau tam tikri su jo nusikalstamumu siejami poreikiai yra siejami su mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis. Komisijos rekomendaciniu laikotarpiu skirta drausminė nuobauda (nebegalioja).

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos vertinimu, kad nuteistasis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu. Savo skunde nuteistasis tai ginčijo, teigdamas, kad jis nuo bausmės pradžios daro viską, ką gali, todėl jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ne trumpalaikė, jis pasižymi aukšta motyvacija bei įsitraukimu į resocializacijos procesą, ką įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti jo Socialinio tyrimo išvadoje. Tačiau iš Socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte pateikto tokio pobūdžio priemonių, kuriose dalyvavo nuteistasis, sąrašo matyti anksčiau aprašytos tendencijos, t.y. kad iki galimo lygtinio paleidimo termino jis buvo labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą – 2018-2020 metais jis, be kita ko, dalyvavo sveiko gyvenimo būdo užsiėmime, pozityvaus užimtumo programoje „(duomenys neskelbtini)“, sporto, žaidimų varžybose, mokėsi ispanų kalbos. Šiuo laikotarpiu, nuteistajam dalyvaujant priemonėse, orientuotose į nuteistojo asmenybės pokyčius, pvz. paskaitose „(duomenys neskelbtini)“, nuteistojo elgesys buvo vertinamas kaip neutralus, dalyvavimas formalus. Tik nuo 2021 m., t.y. priartėjus terminui, nuo kada nuteistajam jau galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, buvo pradėtas stebėti aktyvesnis nuteistojo siekis valdyti nusikalstamo elgesio riziką: nuo 2021 m. sausio, siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis kreipėsi dėl intervencinių programų vykdymo galimybių, nuosekliai domėjosi savo rizikos valdymo procesu. 2021 m. liepos mėnesį atliktos nuteistojo elgesio analizės metu nuteistasis noriai įsitraukė ir identifikavo bendrą sunkumą savo nusikalstamiems veiksmams, jam raštiškai susitarus su psichologu buvo pradėta elgesio pataisos programa „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavimą kurioje S. K. baigė 2021 m. rugsėjo 22 d. Dalyvavimas priemonėje buvo vertintas kaip pakankamai sėkmingas, buvo stebimi pokyčiai motyvacijos spręsti su nusikalstamumu susijusias problemas, atsižvelgiant į aiškesnį savo silpnųjų ir stipriųjų pusių identifikavimą, taip pat pastebėti pokyčiai, jog nuteistasis priemonės programos vykdymo pradžioje buvo užsisklendęs, tačiau eigoje vyravo vis didesnis atsiskleidimas bei savo silpnųjų pusių pripažinimas, taip pat pastebėta, kad nuteistasis pradžioje buvo klaidingai įsitikinęs, kad savo problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu sprendžia, tačiau priemonės vykdymo eigoje stebėtas pripažinimas, kad nepakankamai atlieka kryptingų veiksmų. Siekiant ir toliau lavinti nuteistojo problemų sprendimo įgūdžius, palaikant motyvaciją save realizuoti darbinėje veikloje, rekomenduota elgesio korekcijos programa „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nuo tada ilgiau nei metus buvo stebima pauzė nuteistojo dalyvavime į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą orientuotose programose (nors nuteistasis tuo laikotarpiu dalyvavo kitokio pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse). 2023 m. sausio mėnesį įstaigos psichologo pateiktais duomenimis „nuteistasis nedemonstruoja motyvacijos tolimesniam priemonių vykdymui, palaikomojo pobūdžio konsultacijose nesilanko“. Dalyvavimą tokio pobūdžio programose nuteistasis atnaujino 2023 m. birželio 5 d., kuomet dalyvavo ir 2023 m. spalio 16 d. baigė kognityvinę elgesio pataisos programą „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslas – lavinti įgūdžius, reikalingus problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, sprendimui. Dalyvavimas buvo įvertintas kaip sėkmingas, nurodyta, be kita ko, kad savo nusikalstamą elgesį S. K. vertina kritiškai, gali įvardinti tiek pagrindines jo priežastis, tiek esminius kryptingus žingsnius, reikalingus įgyvendinant alternatyvius, su nusikalstamu elgesiu nesuderinamus tikslus. Tolesnei psichokorekcijai poreikis nenustatytas. Manytina, kad ligšiolinio dalyvavimo psichologinėse intervencijose metu S. K. yra padaręs pakankamą pažangą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo kontekste, tad ateityje nuteistajam tikslinga susikoncentruoti į įgytų ar patobulintų įgūdžių išlaikymą. Išanalizavęs minėtus duomenis, teismas vertina, kad nuteistojo dalyvavimas šiose priemonėse nebuvo nuoseklus visą bausmės atlikimo laikotarpį, kaip teigia jis pats, ir tik suėjus formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis jo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas jose, nors net ir šis dalyvavimas nebuvo nuoseklus ir dar 2023 m. pradžioje buvo stebimi atvejai, kuomet nuteistasis stokojo motyvacijos šiuo klausimu. Nors akivaizdu, kad nuteistojo dalyvavimas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. spalio 16 d. kognityvinėje elgesio pataisos programoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sėkmingas ir jo asmenybėje buvo stebimi konkretūs teigiami pokyčiai, ir šį pasikeitimą nuteistojo elgesyje teismas vertina teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rimtesnis nuteistojo įsitraukimas į jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą fiksuojamas palyginti neilgą laiką, vien ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nutarime kaip aktualūs kriminogeniniai poreikiai, taip pat analizuojamos nuteistojo darbinės patirties bei įsitraukimo į darbinę veiklą, taip pat lėšų tvarkymo ir pajamų sritys. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis turi nedidelę darbinę patirtį. Paties teigimu, po mokslų baigimo buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu įmonė likviduota bankrutavus), tačiau pripažįsta, kad dirbo neilgai. Pasak nuteistojo, jo oficialaus darbo patirtis – apie vienerius metus. Pokalbio metu pasisako, kad dažniau dirbdavo nelegaliai, statybų srities darbus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu siūlomo apmokamo darbo gal ir neatsisakytų, tačiau pastebima, jog gali būti išrankus darbo pobūdžiui, tam tikrus darbus linkęs vertinti kaip žeminančius asmens orumą. Darbinę veiklą struktūruotoje aplinkoje vertina gan palankiai, deklaruoja poreikį įsidarbinti, ieškoti oficialaus darbo, teigė, kad turi pažįstamų, kurie galėtų padėti rasti jo kvalifikacijai atitinkančią darbo vietą. Visgi, pastebėtina, kad bausmės atlikimo metu S. K. nedirbo. Pagal bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų informaciją, jam buvo siūlomas darbas, ar jis jo atsisakė – nefiksuota. 2021 m. gegužės 20 d. nuteistasis buvo pateikęs prašymą leisti jam dirbti be sargybos ar palydos, tačiau 2021 m. birželio 2 d. svarstant šį prašymą (duomenys neskelbtini) pataisos namų Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdyje buvo nustatyta, kad S. K. neatitinka BVK 154 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų kriterijų, kadangi yra teismo pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl ši teisė jam nebuvo suteikta. Nuteistasis, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas, įsitraukė į neatlygintinų darbų veiklas – 2021 m. kovo 3 d., 2021 m. gegužės 30 d., 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. liepos 6 d., 2021 m. liepos 21 d. ir 2021 m. birželio 9 d. atliko nemokamus darbus. Vis dėlto, pažymėtina, kad nors šiuo laikotarpiu nuteistojo aktyvumas dalyvaujant nemokamų darbų veikloje teismo vertintinas teigiamai, likusiu bausmės atlikimo laikotarpiu šios iniciatyvos nuteistasis neberodė. Po to nuteistasis jokios darbinės veiklos bausmės atlikimo metu nevykdė iki 2023 m. kovo 10 d., kuomet jam buvo leista užsiimti individualia veikla – teikti vertimo paslaugas ir užsiimti bižuterinių papuošalų gamyba bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. 2023 m. rugsėjo 29 d. nuspręsta nuteistojo S. K. individualią veiklą – dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamybą, prilyginti darbinei veiklai. Paminėtą veiklą nuteistasis vykdo iki šiol. Taigi, nors nuteistasis pastaraisiais metais ir užsiima darbine veikla, tačiau daugiau nei ketverius bausmės vykdymo metus iki tol buvo stebimos tik ribotos iniciatyvos save realizuoti darbinėje veikloje atliekant bausmę.

Ši sritis išlieka ypač aktuali atsižvelgiant į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stabilaus užimtumo stoka ir nenuosekli darbinė istorija buvo vienas iš labiausiai su S. K. nusikalstamumu siejamų veiksnių, o nuteistojo stabilios bei oficialios darbo patirties stoka yra įvardinta kaip vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nors socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad bausmės atlikimo metu S. K. linkęs šią sritį koreguoti, rodo pastangas tinkamai realizuoti save, vykdo kelių krypčių individualią veiklą, siekia lavinti turimus užsienio kalbų įgūdžius, kas vertintina teigiamai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę (byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. 2022 m. spalio 1 d. raštas, kuriame nurodyta, jog S. K. bus įdarbintas įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi). Tačiau, nors teismas ir teigiamai vertina šią aplinkybę, visgi pažymėtina, kad pažyma, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, niekaip negarantuoja, kad nuteistasis gebės šį darbą išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje ir negrįš prie nusikalstamo gyvenimo būdo, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis bei jo santykinai gana neilgą laiko tarpą trunkančios pastangos save realizuoti darbinėje veikloje atliekant bausmę.

Legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas nagrinėjamu atveju yra ypač aktualus atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė išskirtinai vedinas finansinės/materialinės naudos motyvacijos, dėl ko lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra pagrįstai laikytina susijusia su S. K. nusikalstamomis veiklomis ir taipogi įtraukta į dinaminių kriminogeninių veiksnių sąrašą. Socialinio tyrimo išvados 4.4 punkte, aptariant nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, dažniausiai dirbo nelegaliai, pasak jo, didelio finansinio nepritekliaus nejautė, tačiau veikė remdamasis įsitikinimu „kam mokėti pinigus, jei gali juos sutaupyti ir pasiimti tai, kas reikalinga“. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų apie nuteistojo turimus įsiskolinimus matyti, kad jis juos iš dalies dengia tam tikromis įmokomis, tačiau paskutinės gautos pažymos duomenimis jo turimi įsiskolinimai padidėjo nuo 3 640,29 Eur iki 5 133,90 Eur. Remiantis 2023 m. balandžio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus pateiktos pažymos duomenimis, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 5 133,90 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 375,20 Eur, savanoriškai sumokėjo 175,00 Eur. Lyginamoji 2022 m. rugsėjo 29 d. bei 2023 m. balandžio 17 d. pateiktų duomenų analizė rodo, jog iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išskaičiuota suma padidėjo nuo 233,30 Eur iki 375,20 Eur, o savanoriškai S. K. padengta suma išliko tokia pati – 175. Taigi, minėtu laikotarpiu nuteistasis savarankiškai valdyti turimus įsiskolinimus nesiekė. Dabartinio vertinimo metu ir remiantis 2024 m. sausio mėnesio Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus pateiktos pažymos duomenimis, nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 3640,29 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų iš viso išskaičiuota 375,20 Eur, savanoriškai sumokėjo 445,00 Eur. Taigi, apibendrinant pastarojo pusmečio laikotarpį, nuteistasis savanoriškai pradėjo padenginėti ieškinių sumą, siekdamas valdyti įsiskolinimus. Teismas šį pokytį vertina teigiamai, visgi, atkreiptinas dėmesys, kad akivaizdu, jog nuteistasis iniciatyvos savanoriškai dengti turtinius įsipareigojimus ėmėsi tik neseniai ir dar yra atlyginęs tik santykinai nedidelę jų dalį. Teismo vertinimu, tai rodo, jog nuteistasis ilgą laiką stokojo motyvacijos asmeniškai spręsti savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, o lėšų siekė gauti tik asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors tai, kad šiuo metu nuteistasis deda pastebimas pastangas vertintina teigiamai, vis dėl to šio pokyčio trumpalaikiškumas dar nesuteikia pagrindo visapusiškam įsitikinimui, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, negrįš prie asmeninių finansinių poreikių tenkinimo neteisėtais būdais.

Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, kad Komisija Nutarime nepagrįstai vertino nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra nuteistas. Nuteistojo nuomone, pakartotinis padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo vertinimas yra laikytinas bendrojo principo „non bis in idem“ pažeidimu, kadangi minėtas aplinkybes jau įvertino teismas, skirdamas bausmę, todėl pakartotinis jų vertinimas laikytinas baudimu antrą kartą. Nors sutiktina, kad vien šios aplinkybės negali būti priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Pažymėtina, kad šiuo metu S. K. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trylikos nusikalstamų veikų (vaiko pardavimo ir vagystės, taip pat 11 vagysčių epizodų, už kuriuos buvo nuteistas Norvegijos karalystėje), iš kurių vienas yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, padarymą. Be to, jis, būdamas anksčiau teistas už prekybą žmonėmis, panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką įvykdė vos po 5 mėnesių po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs ankstesnę bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. K. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Taigi, šios aplinkybės parodo akivaizdų S. K. pavojingumą visuomenei. Kaip jau minėta, tam, kad nuteistojo atžvilgiu galima būtų taikyti lygtinį paleidimą, jo elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Savo skunde nuteistasis teigia, kad jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Nuteistojo manymu, neabejotina, kad jis sugeba tinkamai ir preciziškai laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, nes drausminių nuobaudų neturi. Tačiau nuteistojo asmens bylos duomenys tokių teiginių nepatvirtina. Iš socialinio tyrimo išvados 5.2 punkto matyti, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis buvo 4 kartus skatintas, tačiau ir 4 kartus baustas drausmine tvarka. Nors sutiktina, kad pastarosios nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau iš jų skyrimo dinamikos galima spręsti apie nuteistojo drausmingo elgesio nuoseklumą atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad Komisija Nutarime pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu. Ypač įvertinus tai, kad paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2023 m. rugpjūčio 25 d., po ankstesnio nuteistojo svarstymo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kas rodo, kad net ir pastarąjį pusmetį nuteistasis vis dar negebėjo pilnai laikytis taisyklių griežtai struktūruotoje aplinkoje – laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismo vertinimu, socialinio tyrimo nurodytų paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli ir kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, pilnai nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kas savo ruožtu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Šiuo metu, neturėdamas galiojančių nuobaudų ir nedarydamas naujų pažeidimų, nuteistasis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, taip pat teigiamai įvertintina aplinkybė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimu S. K. buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, tačiau pati savaime ši aplinkybė dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. K. bausmės atlikimo metu kaltę dėl nusikalstamos veikos linkęs pripažinti. Tačiau taip pat nurodyta, kad interviu metu S. K. nebuvo linkęs analizuoti nukentėjusiųjų patyrimo, gilintis į jų emocinę būseną. Tam tikras abejingumas savo įvykdytos nusikalstamos veikos (kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų) rimtumui matomas ir iš nuteistojo skundo, kuriame jis teigia, kad „jis neapgalvotai prisidėjo tik prie vieno jau vykdomo nusikaltimo, nepagalvojęs nei apie pasekmes, nei apie vykdomo nusikaltimo sunkumą, ir tiesiog po keleto valandų atsidūrė įkalinimo įstaigoje, ko pasėkoje jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė“. Teismo vertinimu, toks nuteistojo reiškiamas savo nusikalstamų veiksmų rimtumo minimizavimas rodo tam tikrą išliekantį poreikį toliau koreguoti jo socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, susijusius su problemų identifikavimo bei sprendimų įgūdžių stoka, socialinio bei emocinio jautrumo stoka bei nuostatomis, ir sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Kaip jau minėta, S. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai, o šiuo metu pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra. Šių aplinkybių kontekste, kai iš esmės nėra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Priešingai, lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkius ir itin pavojingus tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų S. K. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo S. K. skundas netenkintinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. K. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-502 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė