- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-182-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SEB“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SEB“ bankas, antstolė R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje nagrinėjamas ieškovės D. P. ieškinys atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo.
2. Byloje taip pat nagrinėjamas atsakovo A. P. priešieškinis, juo atsakovas prašo: 1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti, kad santuokos nutraukimo momentu ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ūkinis pastatas), pastatas–garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – pastatas–garažas), esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti ieškovės vardu, sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijant jį sutuoktiniams lygiomis dalimis po 1/2 dalį; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Byloje atsakovo atstovas 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškė prašymą išduoti atsakovui A. P. teismo liudijimą, suteikianti įgaliojimus užsakyti, atlikti ir įregistruoti kadastro duomenų patikslinimą ūkiniam pastatui ir pastatui–garažui, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat įpareigoti ieškovę netrukdyti atlikti statinių kadastro duomenų patikslinimą, sudarant galimybę patekti į ginčo statinius atsakovui ir kadastrinius matavimus atliekančiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo atstovo prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo netenkino. Teismas nurodė, kad įregistruoti nekilnojamojo turto duomenis (juos keisti, tikslinti) gali tik turto savininkas, todėl atsakovas šio veiksmo negali atlikti ir teismas negali duoti leidimo tai padaryti atsakovui turto savininkės vardu, kol nebus išspręstas ginčas tarp šalių dėl atsakovo nuosavybės teisių į šį turtą. Teismas taip pat nurodė, kad galėtų spręsti tik dėl leidimo gauti rašytinius įrodymus, kurie gali būti gaunami fiksuojant aplinkybes apie ginčo turtą, pasitelkiant specialistus, išdavimo, jei atsakovas pateiktų įrodymus, kad jis bandė tai atlikti (surinkti savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus), bet jam nepavyko to padaryti dėl ieškovės veiksmų.
Šalies argumentai
5. Atsakovas A. P. 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė atskirąjį skundą (procesinio dokumento Nr. DOK-35034) dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. P. atskirąjį skundą (procesinio dokumento Nr. DOK-35034). Teismo nutarties motyvai:
6.1. Atsakovas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta išduoti atsakovui liudijimą apie teisę gauti įrodymus (atlikti už ieškovę veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto duomenų patikslinimu ir jų įregistravimu). Pažymėta, kad šiuo atveju atsakovas reikalauja ne duoti jam liudijimą gauti bylai reikalingus įrodymus, tačiau leidimą atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus už kitą šalį, tai iš esmės yra ne įrodymų rinkimo veiksmas, bet atskiras išvestinis, ginčijant nuosavybės teises, reikalavimas.
6.2. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnyje ir kitose proceso normose nėra tiesiogiai įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu. Teismo nuomone, priimta nutartis niekaip neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes kadastro duomenų patikslinimas ir jų įregistravimas viešajame registre atlieka tik išviešinimo funkciją. Nesant įregistruotų aktualių duomenų apie nekilnojamąjį turtą, tai nėra jokia kliūtis spręsti ginčą dėl nuosavybės teisių ir idealių dalių tarp šalių nustatymo.
6.3. Pažymėta, kad teismas neatmeta galimybės duoti liudijimą atsakovui patekti prie ginčo objekto be ieškovės sutikimo tam, kad būtų galima užfiksuoti turto esamą faktinę būklę, jei atsakovas pateiks duomenis, jog ieškovė trukdo jam tai padaryti. Tai, kad atsakovas gyvena kitu adresu (yra deklaravęs kitą gyvenamąją vietą) duomenys teismui pateikti tik su atskiruoju skundu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir atskirajame skunde atsakovo adresas nurodomas tas pats, kaip ir ieškovės, todėl teismas nenustatė pagrindo manyti, jog atsakovui yra kliūtis užfiksuoti ir teikti teismui įrodymus, be to, ir pati ieškovė savo procesiniame dokumente (atsiliepime į priešieškinį) nurodė, jog atsakovas tai gali daryti savo sąskaita. Teismas nusprendė, kad visi klausimai dėl įrodymų byloje rinkimo ir (ar) pateikimo galimybių iki galo gali ir bus išspręsti parengiamojo teismo posėdžio metu 2023 m. gruodžio 11 d.
6.4. Teismas konstatavo, kad atsakovo skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo pateiktą atskirąjį skundą atsisakyta priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Atsakovas pažymi, kad teismo žinioje yra civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį. Pažymi, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieškovės asmenine nuosavybe valdomas turtas garažas, ūkinis pastatas buvo iš esmės pagerintas po 1997 m. santuokos metu atliekant konkrečius nurodytus darbus. Šie pagerinimai buvo atlikti atsakovo asmeniniu darbu, asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir bendromis sutuoktinių lėšomis, patenkančiomis į bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą. Atlikto turto rekonstrukcijos proceso metu pasikeitė turto paskirtis – iš ūkinės į gyvenamąją, pasikeitė turto techniniai duomenys, jo vertė, kokybė. Pagal suformuotą daiktinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką civilinės apyvartos objektu, gali būti tik toks nekilnojamasis daiktas, kuris buvo teisėtai sukurtas ir jo kadastro duomenys bei daiktinės teisės įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas teigia, kad dėl privalomų tinkamai suformuotų kadastrinių duomenų būtinumo nekilnojamam daiktui, sudarančiam teisminio ginčo dalyką, yra pasisakęs ir Plungės apylinkės teismas Kretingos rūmuose nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
7.2. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo dalyką sudaro reikalavimas pripažinti, kad santuokos nutraukimo momentu ūkinis pastatas ir pastatas–garažas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti ieškovės vardu sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijant jį sutuoktiniams lygiomis dalimis po 1/2 dalį, o po šių daiktų rekonstrukcijos kadastro duomenys nebuvo patikslinti, o tai imperatyviai yra būtina, atsakovas priešieškiniu teismui pateikė prašymą įpareigoti ieškovę patikslinti minėto ūkinio pastato ir pastato–garažo, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas nesprendžia prašymo dėl ieškovės įpareigojimo, įvertinęs ieškovės poziciją, naudodamasis procesine teise įrodinėti reikalavimo pagrindą ir dalyką, laikydamas būtinu atlikti ginčo statinių kadastro duomenų patikslinimą, pateikė teismui prašymą išduoti atsakovui teismo liudijimą.
7.3. Atsakovo vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumui esminės reikšmės turėjo tinkamas esminių aplinkybių neatskleidimas, netinkamas ginčo kvalifikavimas ir jo sprendimo būdo parinkimas. Skundžiama nutartimi teismas užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui bei tinkamo proceso užtikrinimui.
7.4. Atsakovas pažymi, kad teismas, su priešieškiniu gavęs 2023 m. spalio 13 d. atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę patikslinti jai nuosavybės teise priklausančių ginčo statinių kadastro duomenis, šio prašymo neišsprendė iki šiol. Esant ieškovės sutikimui išduoti leidimą kadastro duomenis patikslinti atsakovui, teismas tokį leidimą atsisakė išduoti. Taigi skundžiama nutartimi teismas sukūrė situaciją, kai atsakovo prašymo dėl ieškovės įpareigojimo patikslinti kadastrinius matavimus nesprendžia, o atsakovui neišduoda teismo liudijimo tokį veiksmą atlikti. Toks teismo procesinis elgesys atitinka teisės doktrinoje apibrėžtą „ydingo rato“ (lot. circulus vitiosus) situaciją ir atsakovo manymu yra netinkamas.
7.5. Atsakovo teisė apskųsti teismo tarpinius sprendimus yra įtvirtinta CPK 334 straipsnyje. Atsakovo vertinimu, nurodomos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama teismo nutartis užkerta kelia teisingam bylos išnagrinėjimui, akivaizdžiai pažeidžia proceso šalies teisę į teisingą teisminį procesą bei galimybę tinkamai naudotis įrodinėjimo proceso suteikta teise. Skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas turi būti įvertintas apeliacinės instancijos teismo teisminio ginčo ir atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo. Byloje tarp šalių, be kita ko, kilęs ginčas dėl turto, kuris įregistruotas ieškovės vardu. Atsakovas priešieškiniu teigia, kad ieškovės kaip asmeninė nuosavybė valdomas turtas – ūkinis pastatas ir pastatas–garažas santuokos metu buvo iš esmės pagerinti atsakovo darbu, asmeninėmis lėšomis ir bendromis sutuoktinių lėšomis, patenkančiomis į bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą. Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad santuokos nutraukimo momentu ūkinis pastatas ir pastatas–garažas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti ieškovės vardu, sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijant jį sutuoktiniams lygiomis dalimis po 1/2 dalį.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą išduoti atsakovui teismo liudijimą, suteikiantį įgaliojimus užsakyti, atlikti ir įregistruoti kadastro duomenų patikslinimą ūkiniam pastatui ir pastatui–garažui, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat įpareigoti ieškovę netrukdyti atlikti statinių kadastro duomenų patikslinimą, sudarant galimybę patekti į ginčo statinius atsakovui ir kadastrinius matavimus atliekančiam asmeniui. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo netenkino. Atsakovas 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties. Skundžiama 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą atsakovo atskirąjį skundą.
12. Pažymėtina, kad asmuo, manantis, jog jo teisės nebuvo užtikrintos pirmosios instancijos teisme, turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą paduodamas apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 301, 334 straipsniai). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
13. CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad CPK normose nėra tiesiogiai numatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu. Apeliantas šios išvados neginčija ir atskirojo skundo negrindžia CPK 334 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytu pagrindu.
14. Pažymėtina ir tai, kad CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai sprendžiamas klausimas dėl šalių įpareigojimo ar leidimo išdavimo atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018, 25 punktas). Tokiu atveju vertintina, ar tokia nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas).
15. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas iš esmės reikalauja ne duoti jam liudijimą gauti bylai reikalingus įrodymus, tačiau leidimą atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus už kitą šalį, taip pat įvertino tai, kad iš esmės tai yra ne įrodymų rinkimo veiksmas, bet atskiras išvestinis reikalavimas, ginčijant nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atliko vertinimą, ar toks teismo procesinis veiksmas (nutartis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, ir pripažino, kad priimta nutartis niekaip neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
16. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčą ir nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą. Šią poziciją apeliantas grindžia argumentais, kad skundžiama teismo nutartis užkerta kelia teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidžia atsakovo, kaip proceso šalies, teisę į teisingą teisminį procesą bei galimybę tinkamai naudotis įrodinėjimo proceso suteikta teise. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 334 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatyto pagrindo atskirajam skundui teikti.
17. Apeliantas savo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo dėl teismo liudijimo atsakovui išdavimo pateikimą iš esmės grindžia poreikiu įrodinėjimo procese gauti (pateikti) patikslintus kadastro duomenis apie ginčo objektu esančius pastatus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užregistruotų aktualių duomenų apie nekilnojamąjį turtą nebuvimas, nesudaro pagrindo vertinti, jog nagrinėjamu atveju užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (ginčui dėl turto ir jo padalijimo idealiosiomis dalimis, įrodinėjant turto esminį pagerinimą santuokos metu).
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuoja byloje įrodinėjimo procese susidariusia procesine situacija. Iš apelianto atskirojo skundo argumentų matyti, jog atsakovas, reikšdamas nurodytą 2023 m. lapkričio 22 d. prašymą, atsižvelgė į tai, jog teismas, su atsakovo priešieškiniu gavęs 2023 m. spalio 13 d. atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę patikslinti jai nuosavybės teise priklausančių ginčo statinių kadastro duomenis, šio atsakovo prašymo nebuvo išsprendęs. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi sudaroma situacija, kai atsakovo prašymas dėl ieškovės įpareigojimo patikslinti kadastrinius matavimus nesprendžiamas, o atsakovui neišduodamas teismo liudijimas tokį veiksmą atlikti.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2023 m. spalio 13 d. priešieškinyje nurodė prašymą įpareigoti ieškovę patikslinti ūkinio pastato ir pastato–garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pastebėtina tai, kad skundžiamoje 2023 m. gruodžio 8 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismas neatmeta galimybės duoti liudijimą atsakovui patekti prie ginčo objekto be ieškovės sutikimo tam, kad būtų galima užfiksuoti turto esamą faktinę būklę, jei atsakovas pateiks duomenis, kad ieškovė trukdo jam tai padaryti. Atskirajame skunde atsakovas, nors byloje pateikė duomenis apie kitu adresu deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau nenurodo tokių aplinkybių ir neteikė argumentuotų pagrindžiančių duomenų, kad visiškai neturi galimybių patekti prie ginčo objekto turto esamai faktinei būklei užfiksuoti.
20. Reikšminga pažymėti ir tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog visi klausimai dėl įrodymų byloje rinkimo ir (ar) pateikimo galimybių iki galo gali ir bus išspręsti parengiamojo posėdžio metu 2023 m. gruodžio 11 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2023 m. gruodžio 11 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko, atsakovo atstovui pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Šis klausimas išspręstas 2023 m. gruodžio 13 d. ir atsakovo atstovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas. Nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pareiškė priešieškinyje nurodytą prašymą ir buvo sprendžiamas atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos VĮ Registrų centre. Atsakovo atstovas išreiškė atsakovo sutikimą sumokėti už kadastrinių matavimų procedūrą. Teismas atsakovui nustatė terminą pateikti oficialius duomenis, kiek kainuotų kadastriniai matavimai, kad teismas galėtų nutartimi išspręsti klausimus dėl užstato įmokėjimo ir galimybės, jog kadastrinius matavimus atliktų ieškovė. Taigi, atsižvelgiant į bylos proceso eigą, taip pat nėra pagrindo vertinti, kad šioje proceso stadijoje skundžiama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
21. Įvertinus tai, kad atsakovas remiasi konkrečioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia procesine situacija, apelianto argumentai dėl kitoje Plungės apylinkės teismas Kretingos rūmų civilinėje byloje galbūt atliktų procesinių veiksmų nelaikytini turinčiais teisinės reikšmės klausimo nagrinėjamoje byloje išsprendimui.
22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovo skundžiama nutartis netenkinti atsakovo prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ši norma taikytina ir sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.