- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2722-819/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- V. K.
- Advokatai
- Tomas Lukoševičius
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“ ir D. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti pareiškėjui V. K. (V. K.) terminą jo senelės palikėjos T. S. palikimui priimti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) O. S. ir V. S. gimė sūnus V. K. (buv. pavardė S.). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai O. S. ir V. S. nutraukė šalių sudarytą santuoką bei pradėjo gyventi atskirai. Pareiškėjas liko gyventi kartu su savo motina O. S. ir senele (pareiškėjo motinos mama) J. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o su tėvu bei giminėmis iš jo pusės nebebendravo ir jokio ryšio nepalaikė. Nurodo, jog nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi kartu su savo dabartine sutuoktine D. K., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pradėjus gyventi atskirai su savo dabartine sutuoktine, jis su savo motina O. S. palaiko minimalius, ribotus santykius. Dažniau bendrauja su savo senele J. L. 2024 m. lapkričio mėnesio pradžioje pareiškėjas aplankė savo senelę J. L., kuri jam papasakojo, kad jai tapo žinoma, jog mirė kita pareiškėjo senelė, pareiškėjo tėvo V. S. (V. S.) motina T. S. Nurodo, kad jo tėvas yra miręs ankščiau. Numanydamas, kad po senelės mirties galėjo likti paveldimas turtas, pareiškėjas nedelsiant ėmėsi veiksmų, siekdamas išsiaiškinti daugiau aplinkybių. Pažymi, kad iš Gyventojų registro duomenų jis sužinojo, jog jo senelė T. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelė minėjo, kad palikėja T. S. gyveno (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas susisiekė su Vilniaus miesto 9-uoju notaro biuru dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog palikėjos palikimas nėra priimtas, bet terminas palikimui priimti yra praleistas, todėl norint priimti palikimą reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodo, jog Gyventojų registro pažyma apie palikėjos duomenis liudija, kad pareiškėjo tėvas mirė anksčiau nei palikėja ((duomenys neskelbtini)), o palikėja turėjo dar vieną sūnų, t. y. D. S. 2024 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas gavo Vilniaus miesto 9-ojo notaro biuro notaro D. A. pažymą dėl informacijos suteikimo apie T. S. paveldėjimo bylą. Iš jo tapo aišku, jog po palikėjos mirties jokie įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir jo nepriėmė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėja nebuvo sudariusi testamentų. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą palikėjos vardu yra registruotas butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Iš gautų duomenų pareiškėjas nurodo sužinojęs, jog palikėjos įpėdiniai, gyvi jos mirties dieną, buvo jos sūnus D. S. ir vaikaitis V. K., t. y. pareiškėjas. Palikėja nesudarė testamentų, o po jos mirties palikėjos turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėjos vardu yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki šio pareiškimo pateikimo teisme dienos nėra paveldėtas. Pažymi, jog jis tik 2024 m. lapkričio mėnesio pradžioje sužinojo apie savo senelės palikėjos mirtį. Informacijos apie palikėjos mirtį pareiškėjas nežinojo vien dėl to, kad daugiau nei 20 metų iki palikėjos mirties pareiškėjas nepalaikė jokių santykių ir ryšių su savo giminėmis iš tėvo pusės. Nurodytą objektyvią priežastį pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašo pripažinti svarbia. Tik sužinojęs informaciją apie palikėjos mirtį pareiškėjas nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisei priimti palikimą įgyvendinti, tačiau įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Pareiškėjas turėtų galimybę įgyvendinti savo teisę priimti palikėjos palikimą išimtinai tik atnaujinus terminą palikimui priimti. Palikėjos turto jokie asmenys nėra paveldėję (nėra priėmę jos palikimo), todėl termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis jokių kitų asmenų teisių bei viešojo intereso, nes palikėjos turtas nebuvo padalintas ir įregistruotas kitų įpėdinių vardu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu, kurio prašo atnaujinti terminą palikėjos palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame teismo prašo V. K. (V. K.) pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė „Turto bankas“. Pažymi, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas.
Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. L. paaiškino, kad praeitų metų lapkritį sutiko moterį (duomenys neskelbtini) turguje, jai ji pasakė, kad mirė T. Paklausė kokia T., o ši pasakė S.. Grįžusi, pranešė žinią anūkui, kai šis atvažiavo. Pareiškėjo tėvas niekad nelankė sūnaus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirties momentu T. S. buvo išsituokusi, buvo užauginusi du vaikus – pareiškėjo tėvą V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), bei D. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad mirties momentu T. S. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2344 pagrindu nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po T. S. mirties niekas į notarą pagal paskutinę mirusiosios gyvenamąją vietą nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų T. S. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Duomenų apie tai, kad T. S. paliko testamentą, byloje taip pat nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Iš pareiškėjo ir liudytojos J. L. parodymų teismo posėdžio metu, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nustatyta, kad pareiškėjas iki palikėjos T. S. mirties nei su savo mirusiu tėvu (T. S. sūnumi), nei su močiute nebendravo. Pareiškėjo tėvai išsiskyrė jam esant dviejų metų amžiaus, po tėvų skyrybų tėvas pareiškėjo nelankė, su juo nebendravo. Apie močiutės mirtį pareiškėjas sužinojo neseniai, beveik po vienerių metų po močiutės mirties ((duomenys neskelbtini)). Sužinojęs apie močiutės mirtį, pareiškėjas iškart kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Kai buvo informuotas apie tai, kad palikimui priimti terminas yra praleistas, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į advokatą, vėliau ir į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atstovavimo sutartis su advokatu pareiškėjo pasirašyta 2024 m. lapkričio 22 d., pareiškimas teismui pateiktas 2024 m. lapkričio 29 d.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra palikėjos T. Š. įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5.12 straipsnis). Byloje nustatyta, kad terminą jo močiutės T. S. palikimui priimti pareiškėjas praleido, nes jis nežinojo apie jo močiutės T. S. mirtį, po tėvų skyrybų nei su ja, nei su tėvu, kuris mirė dar anksčiau, pareiškėjas nebendravo. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Byloje taip pat nustatyta, kad iškart po to, kai pareiškėjas sužinojo apie močiutės T. S. mirtį, jis elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą. Byloje nėra duomenų apie kilusį ginčą dėl pareiškėjo teisės paveldėti, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Įvertinęs tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas V. K. (V. K.) trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu, teisėja
nutarė:
pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. K. (V. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.