Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudž. b. Nr. 1-426-526/2016) T. M. ir R. N. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti subendrintomis bausmėmis – kiekvienam atskirai paskirta po 6 (šešis) mėnesius 5 (penkias) paras laisvės atėmimo, bausmes atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo - 2016-11-03.

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) teikimas ir pažymos, kuriuose nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 51 str. 1 d. 7 p., advokatė Julija Manako – Galminė gynė kaltinamąjį T. M., o advokatas Antanas Lekstutis gynė kaltinamąjį R. N. baudžiamosios bylos (Nr. 1-426-526/2016) nagrinėjimo teisme metu. Remiantis BPK 106 str. 2 d., Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 p., prašoma valstybės naudai iš T. M. priteisti 44 Eur 35 ct ir iš R. N. priteisti 34 Eur 74 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjų dalyvavimo.

Teikimas netenkintinas.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. įtvirtintos garantijos baudžiamajame procese, kurios tiesiogiai numatytos BPK 44 str. 8 d. - kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2016-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštu (2 t., b. l. 76) VGTPT pranešta, jog kaltinamiesiems T. M. ir R. N. ginti, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. (nagrinėjant bylą kaltinamieji suimti), teisme būtini gynėjai. VGTPT koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-426-526/2016 kaltinamąjį T. M. parinkta ginti advokatė Julija Manako – Galminė, o kaltinamąjį R. N. parinktas ginti advokatas Antanas Lekstutis (2 t., b. l. 78).

Pagal BPK 51 str. 3 d., paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į BPK 51 str. 1 d. nurodytus atvejus, kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudž. b. Nr. 2K–322/2014).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia ir į nuteistųjų T. M. ir R. N. turtinę padėtį bei kitas su tuo susijusias aplinkybes (BPK 106 str. 2 d.). Kadangi, informacijos apie T. M. ir R. N. turimas realias pajamas byloje nėra, asmenys nuteisti atlikti laisvės atėmimo bausmes, teismas laiko, jog nėra pagrindo iš nuteistųjų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl VGTPT teikimas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51, 106, 361, 362, 364 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.