Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1259-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
2S-1259-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03152-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
A. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1259-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03152-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1.; 3.5.20.7.; 3.5.26.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž. ir AB Nordea Bank Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

A. J. Ž. kontoroje vykdomas Vilniaus m. 19 notaro biuro 2015 m. rugsėjo 23 d. išduotas Vykdomasis įrašas Nr. MK-7716 dėl 44 078,47 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui.2017 m. vasario 3 d. antstolės J. Ž. kontoroje buvo gautas skolininko skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2016 m. liepos 19 d. patvarkymą parduoti turtą, priimti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir paskirti kitą ekspertą turto vertės nustatymo ekspertizei atlikti.2017 m. vasario 10 d. patvarkymu antstolė atsisakė skundą tenkinti ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad skundą su identiškais reikalavimais pareiškėjas jau buvo kartą pateikęs ir dėl jo Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. priėmė nutartį Nr. 2YT-22390-475/2016; vėliau Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Nr. 2S-326-153/2017 patenkino antstolės atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas 2016 m. liepos 19 d. patvarkymas, ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė visiškai. Pažymėjo, kad skolininkas neskundė 2016 m. rugpjūčio 3 d. antstolės patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę. Todėl, antstolės nuomone, nėra pagrindo naikinti skundžiamo patvarkymo ir pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, tuo labiau, kad šiuo atveju skundui dėl 2016 m. liepos 19 d. patvarkymo parduoti turtą jau yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas, kuris nebegali būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir CPK 512 straipsnio pagrindais.Teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos Nr. 0161/15/02946 medžiagą, nustatė, kad skundą su identiškais (išskyrus trečiąjį reikalavimą) reikalavimais pareiškėjas jau buvo pateikęs, dėl kurio Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-22390-475/2016; vėliau Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-326-153/2017 patenkino antstolės atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas 2016 m. liepos 19 d. patvarkymas, ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė visiškai. Tokiu būdu teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis. Spręsdamas klausimą dėl trečiojo skundo reikalavimo, teismas pažymėjo, kad antstolė 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu „Dėl gauto pareiškimo - prašymo“ atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Šis patvarkymas pareiškėjui įteiktas ir byloje nėra duomenų, kad patvarkymas per įstatyme numatytą terminą buvo apskųstas. Todėl teismas sprendė, kas skundas dėl visų trijų reikalavimų paduotas praleidus naikinamąjį terminą jiems pateikti (CPK 512 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundo vadovaujantis tuo, kad jis pateiktas praleidus skundo padavimo terminą, kadangi termino praleidimo klausimą sprendžia antstolis, bet ne teismas. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Šiuo atveju antstolis, netenkinęs skundo, perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui, taigi antstolė pripažino, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundas paduotas praleidus 90 dienų terminą jam pateikti ir netyrė svarbių aplinkybių, kurias privalėjo ištirti. Apeliantas pažymi, kad teismo įvardintu tapačiu skundu pirmiesiems dviems šio skundo reikalavimams, pareiškėjas skundė antstolės veiksmus, kuriais antstolė vykdomojoje byloje neteisėtai, nuo 2016-07-19 iki 2016-08-18, vykdė pareiškėjo turto varžytynes neturėdama įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, kuriais ekspertizė buvo pavesta atlikti ekspertui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodo, kad abiem skundais pareiškėjas siekė panaikinti antstolės neteisėtų veiksmų pasekmes – paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, kadangi antstolė patvarkyme aiškiai konstatavo, jog skundui paduoti yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas, kuris nebegali būti atnaujinamas. Be to, skundas netenkintas ir tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl analogiškų reikalavimų. Nors pareiškėjas nurodė, kad tik dalis jo skundų reikalavimų sutampa, tačiau pats pripažino, kad skundais siekia to paties tikslo – paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Tokiu būdu teismo sprendimu pripažinus, kad varžytynės paskelbtos ir įvyko teisėtai bei nustačius, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nėra pagrindo tą patį klausimą nagrinėti iš naujo. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo, kokių aplinkybių Kauno apylinkės teismas neištyrė ir kodėl byla turėtų būti perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo, kas rodo, kad skundas paremtas deklaratyviais teiginiais, siekiant vilkinti vykdymo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0161/15/02946 duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Vilniaus m. 19 notaro biuro 2015 m. rugsėjo 23 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. MK-7716 dėl 44 078,47 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui. Pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d. padavė antstolei skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės J. Ž. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjui A. B. nuosavybės teise priklausančio turto – 83,72 kv. m. ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 124839; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjui A. B. nuosavybės teise priklausančio turto varžytynės Nr. 124839 būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti pakartotinę pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti nešališkam turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nustačiusi, kad skundas pateiktas praleidus naikinamąjį 90 dienų terminą skundui paduoti ir tai, kad dėl dalies skundo reikalavimų jau yra išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, antstolė atsisakė tenkinti pateiktą skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui, kuris tokiais pačiais pagrindais skundą atsisakė priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo

2017 m. gegužės 29 d. teisme gautas pareiškėjo (apelianto) prašymas sustabdyti civilinės bylos Nr. 2S-1259-413/2017 nagrinėjimą iki įsiteisės A. B. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutartis. Pašymą grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. B. pareiškimą iškelti bankroto bylą. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis numato, jog nuo pranešimo apie nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą gavimo dienos yra sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 628 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato atvejus, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir imtis kitų veiksmų, kai skolininkui iškeliama bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje Nr. 2S-1259-413/2017 sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas ir kuri nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo turto išieškojimo (realizavimo) klausimais, aptartu atveju nėra nei privalomojo, nei fakultatyvaus pagrindo nagrinėjamai civilinei bylai sustabdyti (CPK 163-164 straipsniai). Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsisakymo priimti skundą

Atskiruoju skundu pareiškėjas kvestionuoja skundžiamą teismo nutartį dviem pagrindais: 1) teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas praleido 90 dienų naikinamąjį terminą skundui paduoti, kadangi antstolis, išnagrinėjęs skundą, jo negrąžino pareiškėjui, o perdavė nagrinėti teismui, tokiu būdu antstolis pripažino, kad skundas paduotas nepraleidus termino; 2) pateiktas skundas nėra tapatus skundui, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje. CPK 512 straipsnis įtvirtina procesinę taisyklę, jog skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 512 straipsnyje nurodytų terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 str.) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui. Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta CPK 512 straipsnyje nurodytos galutinės ribos (90 dienų), asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas, t. y. devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, šiuo atveju antstolė 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino dviem pagrindais: 1) skundo reikalavimai tapatūs jau išnagrinėtiems reikalavimams Kauno apygardos teisme įsitesėjusia 2017 m. sausio 31 d. nutartimi; 2) skundui dėl 2016 m. liepos 19 d. patvarkymo pateikti yra praleistas naikinamasis 90 dienų terminas. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė, išnagrinėjusi pateiktą skundą, jo netenkindama ir perduodama teismui, pripažino, kad terminas skundui pateikti nėra praleistas. Antstolė 2017 m. vasario 10 d. patvarkyme aiškiai išreiškė savo poziciją dėl naikinamojo termino praleidimo skundui paduoti, o negrąžinusi skundo skolininkui, bet perdavusi jį teismui, kaip nurodo pati antstolė, buvo siekiama užkirsti kelią vykdymo proceso vilkinimui. Nors formaliai tokį antstolės veiksmą galima būtų pripažinti neatitinančiu įstatyme nustatytos tvarkos, tačiau vien šis pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė tokiu būdu pripažino, jog terminas skundui paduoti nėra praleistas, tuo labiau, kad pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, 90 dienų terminas skundui paduoti yra naikinamasis, t. y. toks terminas negali būti atnaujintas. Todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuris iš esmės patvirtino antstolio konstatuotą aplinkybę dėl naikinamojo termino praleidimo pasekmių, nėra pagrindo (CPK 328 straipsnis). Pasisakant dėl trečiojo skundo reikalavimo – paskirti pakartotinę pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę, aktualus yra vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/02946 antstolės 2016 m. rugpjūčio 3 d. priimtas patvarkymas „Dėl gauto pareiškimo-prašymo“, kuriuo antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Atskiruoju skundu pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, kad minėtas patvarkymas buvo įteiktas pareiškėjui ir nebuvo apskųstas. Todėl spręsdamas klausimą dėl skolininko reikalavimo paskirti jo turto pakartotinę ekspertizę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis skundo reikalavimas yra pareikštas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą. Be to, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad analogiškas skundas su tapačiais reikalavimais pirmajam ir antrajam skundo reikalavimams jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-326-153/2017). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti skundo pirmą ir antrą reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas