Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. K. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų (b. l. 6, 7) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos B. K. sutuoktinis V. K.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įsigytas 1996 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. iki pareiškėjos sutuoktinio mirties, todėl vertinama, kad po V. K. mirties liko palikimas – dalis minėto buto. Iš Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2021 m. liepos 5 d. liudijimo nustatyta, kad, mirus V. K., paveldėjimo byla neužvesta, t. y. V. K. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja B. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio V. K. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.

Nustatyta, kad palikimas, dėl kurio priėmimo fakto nustatymo kreipėsi pareiškėja, atsirado 1999 m. kovo 1 d., todėl nagrinėjant bylą taikomos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 str. 1 d., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2, 3 d., iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Kaip minėta, palikimo atsiradimo metu galiojusiose Civilinėse normose buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą gali priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (b. l. 8) nustatyta, kad iki pareiškėjos sutuoktinio mirties butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja ir po sutuoktinio mirties liko jai priklausančios turto dalies savininke, valdė, naudojo ir prižiūrėjo ne tik jai priklausančią, bet ir po sutuoktinio mirties likusią turto dalį, tuo išreikšdama subjektyvią valią priimti palikimą po sutuoktinio mirties. Aplinkybė, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą ir valdė turtą kaip jo savininkė, patvirtinama pateikta pareiškėjos 1999 m. gruodžio 22 d. sudaryta sutartimi su UAB „Vilniaus vandenys“, kuri sudaryta pasibaigus terminui priimti palikimą, tačiau nuo šio termino pabaigos praėjus nedideliam laiko tarpui, ir iš kurios galima spręsti, kad sutarties sudarymo metu būtent pareiškėja valdė visą butą ir kitų asmenų, priėmusių palikimą, nebuvo.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1999 m. vasarą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko remontą, tačiau tokių įrodymų nepateikė, kiti pareiškime nurodomi pareiškėjos veiksmai atlikti po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl gali būti vertinami tik kaip papildomi duomenys.

Nustatyta, kad, mirus V. K., jo sutuoktinė B. K., nepraleisdama įstatyme nustatyto šešių mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po V. K. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 578 str., CK 587 str. (iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. K. (V. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.