Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jolitai Bukoveckaitei, Jūratei Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjų L. K. ir T. K. atstovui advokatui Arūnui Virkučiui, suinteresuoto asmens V. K. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tendzegolskienei, išvadą teikiančios institucijos byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padriezienei, nedalyvaujant pareiškėjams L. K. ir T. K., suinteresuotam asmeniui V. K., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir T. K., atstovaujamų įstatyminio atstovo – tėvo V. K., pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys – V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai L. K. ir T. K. į teismo posėdį neatvyko, jų interesus byloje atstovauja advokatas Arūnas Virkutis.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Silvija Tendzegolskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismui nustačius, jog termino pratęsimas neturės neigiamų pasekmių kitiems asmenims, pareiškėjų prašymas turi būti patenkintas.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 69), gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 64).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, nurodydami, kad institucija neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų pratęstas terminas palikimui priimti po jų motinos mirties.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Padriezienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko išvadą, dėl termino pratęsimo neprieštaravo. Pareiškėjai yra nepilnamečiai, todėl negali tinkamai įgyvendinti savo teisių priimti palikimą, tai turėjo padaryti jų tėvas. Tačiau dėl tėvo kaltės vaikai neturėtų nukentėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjų tėvai - B. V. K. ir V. K. (b. l. 9). Santuokoje gimė du vaikai, t. y. pareiškėjai - L. K. ir T. K. (b. l. 10, 11, 12). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina B. V. K. (b. l. 13). Testamentų registre nėra užregistruotų palikėjos B. V. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 14). Pareiškėjai nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 15). Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė paliudijo, kad po B. V. K. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdiniai nesikreipė (b. l. 16). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, B. V. K. nuosavybės teise priklauso turtas: 0,9999 ha žemės sklypas, esantis Išlestakių k., Seredžiaus sen., Jurbarko r., 1,3122 ha žemės sklypas, esantis Išlestakių k., Seredžiaus sen., Jurbarko r., ir 1,2620 ha žemės sklypas, esantis Išlestakių k., Seredžiaus sen., Jurbarko r. (b. l. 19, 20, 21).

CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po B. V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusiam palikimui priimti, nes jie iki 2012-08-16 neatliko minėtų CK 5.50 str. 3 d. nustatytų veiksmų palikimui priimti. Pareiškėjai, atstovaujami įstatyminio atstovo, pareiškimu prašo šį terminą pratęsti, nurodydami, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Pagal CK 5.57 str. 1 d., jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).

Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad abu pareiškėjai tiek palikimo atsiradimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, yra nepilnamečiai, palikimą jų vardu, pateikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, turėjo priimti pareiškėjų atstovas pagal įstatymą – tėvas V. K. Pareiškėjų tėvas, klaidingai supratęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nustatytu terminu į notarą nesikreipė, todėl pareiškėjai negalėjo laiku priimti palikimo. Nors V. K. nepateikė rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjų paaiškinimais. Pareiškėjai, būdami nepilnamečiais, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, jie įstatymo nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido ne dėl savo kaltės. Kadangi šioje civilinėje byloje pareiškėjai yra nepilnamečiai, jų teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Tai, kad pareiškėjų įstatyminis atstovas laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, negali lemti neigiamų pasekmių atsiradimo nepilnamečiams vaikams. Nepilnamečių vaikų negalėjimas atstovauti savo interesams, laikytina svarbia priežastimi pratęsti palikimo priėmimo terminą. Pareiškėjai neturi jokio turto, nepratęsus termino palikimui priimti, būtų pažeisti nepilnamečių turtiniai interesai. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 str. 2 d.). Vaiko interesų viršenybės principas yra pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjai ir jų įstatyminis atstovas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačių aplaidumo ir nerūpestingumo. Trijų mėnesių termino laikotarpį, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjų tėvas suprato klaidingai, t. y. jis manė, jog į notarą dėl palikimo priėmimo turi kreiptis praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tai, kad pareiškėjų tėvas, kaip jų atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjams. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (penki mėnesiai nuo termino palikimui priimti pabaigos) nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti pratęsimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo neprieštarauja.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų atstovo, suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimus (b. l. 77-79), vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjai L. K. ir T. K., atstovaujami įstatyminio atstovo – tėvo V. K., įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po B. V. K., priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėjai praleido ne dėl savo kaltės, nes jie, būdami nepilnamečiai, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.), pažeistų pareiškėjų interesus, todėl jis atnaujintinas.

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjų įstatyminio atstovo V. K. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 442 str. 1 d. 13 p., CK 5.57 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po B. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Priteisti iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 10 Lt (dešimt litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.