Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-468/12

Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01392-2010-1

2012 m. kovo 15 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. V. ir T. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 180 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 181 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo; remiantis BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 08 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė L. V. – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 11 11 d.; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir suėmimo laikas nuo 2010 10 07 d. iki 2010 10 08 d. (viena diena);

T. N. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo; remiantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokėti 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 10 07 d. iki 2010 10 08 d. (viena diena).

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš L. V. ir T. N. solidariai priteista 3000 Lt nukentėjusiojo M. M. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. ir T. N. nuteisti už tai, kad jie, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui M. M. priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent L. V. ir T. N. veikdami kartu, tikslu pagrobti svetimą turtą, 2010 09 17 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) įsėdo į automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie vairo sėdėjo nukentėjusysis M. M. T. N., atidaręs automobilio kairės pusės priekines dureles, pritūpė prie už automobilio vairo sėdinčio nukentėjusiojo M. M., tokiu būdu baugindamas nukentėjusįjį ir atimdamas jam galimybę priešintis. Tuo metu L. V. liepė M. M. atiduoti jam automobilio dokumentus ir užvedimo raktus ir išlipti iš automobilio. Nukentėjusysis M. M., bijodamas fizinio susidorojimo, pakluso L. V. reikalavimui, perdavė jam automobilio registracijos dokumentus ir palikęs užvedimo raktą užvedimo spynelėje, išlipo iš automobilio. Kaltinamasis L. V. atsisėdo prie automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir išvažiavo, tokiu būdu L. V. ir T. N. užvaldė automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. M., kurio vertė - 17800 Lt.

L. V. ir T. N. nuteisti ir už tai, kad jie, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį M. M. perduoti turtą, grasindami prieš nukentėjusįjį ir jo šeimą panaudoti fizinį smurtą, o būtent L. V. ir T. N., veikdami kartu, nenustatytu BMW markės automobiliu atvyko prie prekybos centro „Mada“, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 43., kur susitiko su nukentėjusiuoju M. M. Nukentėjusiajam įsėdus į L. V. automobilį, nuvežė jį prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), žemindami nukentėjusiojo orumą, liepė pakelti marškinius apnuoginus kūną ir įsitikinę, kad nukentėjusysis neturi vaizdo ir garso stebėjimo įrangos ant kūno, atvirai savo naudai pareikalavo iš M. M. 20000 Lt mainais už prieš tai pagrobtą automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba suteikti L. V. turtinę teisę disponuoti šiuo automobiliu, priešingu atveju grasindami nukentėjusiajam susidoroti su juo ir jo šeimos nariais, sukūrę situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo perduoti jam 20000 Lt arba suteikti turtinę teisę į automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiras žalingos pasekmės, tai yra bus panaudotas fizinis smurtas.

Apeliantas tvirtina, kad jis 2010 09 17 d. paprašė nukentėjusiojo paskolinti automobilį, jie draugiškai kalbėjosi, jokio konflikto nebuvo. Nukentėjusiojo paaiškinimai, kad apeliantas miesto centre galėjo taip jam grasinti, kad jis sutiko atiduoti tėvo automobilį, yra nelogiški. Liudytojas E. B. parodė, kad M. M. nieko nepasakojo, nepaaiškino, kodėl jis paprašė jį pavežti. Tai verčia abejoti nukentėjusiojo teisumu ir sąžiningumu.

Apeliantas pripažįsta savo kaltę tik dėl to, kad laiku negrąžino M. M. automobilio. Antradienį jis pats paskambino M. M. ir jie susitarė susitikti prie prekybos centro „Mada“, nes norėjo dar kuriam laikui pasiskolinti jo automobilį. Apeliantas patvirtina, kad nukentėjusysis nelabai norėjo paskolinti automobilį, bet sutiko. L. V. matė, kad prie prekybos centro M. M. atvažiavo su broliu ir draugu I. Jie stebėjo jų susitikimą, todėl L. V. negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų, kurių ir neatliko. Prie jokio vandens telkinio nukentėjusysis nebuvo vežamas, niekas jokių pinigų nereikalavo, neprašė perrašyti automobilį, negrasino. Apeliantas žinojo, kad automobilis priklausė nukentėjusiojo tėvui, kuris turi ryšių policijoje. Apelianto manymu, nukentėjusysis juos apkalba, nes bijo tėvo ir neturi kitos išeities.

Apeliantas, sužinojęs, kad nukentėjusiojo tėvas kreipėsi į policiją, paliko automobilį Lazdynuose prie autoserviso, nes suprato, kad M. M. tėvui nepasakė tiesos.

Tokiu būdu visas kaltinimas yra grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 str. 2 d., apylinkės teismas turėjo L. V. išteisinti.

Skunde pažymima ir tai, kad L. V. buvo suimtas 2 mėnesius, tačiau teismas į paskirtos bausmės laiką įskaičiavo tik vieną dieną suėmime išbūtą laiką.

Skunde pažymima, kad jokie duomenys nepatvirtina, jog T. N. būtų iš anksto susitaręs su L. V. užvaldyti nukentėjusiojo automobilį. Jis neturėjo jokio motyvo daryti nusikaltimą, nėra turėjęs jokių konfliktų su nukentėjusiuoju. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad T. N. jo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Byloje yra telefonų skambučių išklotinės, iš kurių matyti, kad įvykio naktį nuo 0.43 val. iki 0.48 val. L. V. bendravo su T. N. telefonu. Tai patvirtina, kad jie nebuvo kartu. T. N. nieko nežinojo apie nukentėjusiojo automobilio likimą. Todėl apeliantas negali būti laikomas nusikaltimo bendrininku, o eliminavus bendrininkavimą, nebelieka pagrindo traukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo apeliantas nurodo, kad iš aprašomosios nuosprendžio dalies neįmanoma suprasti, kokius konkrečiai veiksmus tame epizode T. N. atliko ir kada. Galima tik spėti, kad apylinkės teismas mano, jog T. N. važiavo kartu su L. V. ir nukentėjusiuoju M. M. prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), kur savo buvimu sudarė grėsmingą situaciją, dėl kurios nukentėjusysis neturėjo galimybės pasipriešinti. Pagal kaltinamąjį aktą galima numanyti, kad T. N. buvo kaltinamas dėl 2010 09 21 d. 18 val. įvykio.

Apelianto nuomone, kaltinimas šiame epizode grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Abu nuteistieji neigė vežę nukentėjusįjį prie vandens telkinio. Pagal byloje esančias nukentėjusiojo telefono išklotines nebuvo nustatyta, kurioje vietoje buvo pats nukentėjusysis 2010 09 21 d. laikotarpyje nuo 18.35 val. iki 19.16 val. Tuo tarpu byloje pagal telefono skambučius buvo nustatyta, kad T. N. tą pačią dieną 18.07 val. ir 19.16 val. buvo Viršuliškes aptarnaujančioje teritorijoje. Byloje esančios telefono išklotinės paneigia nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad T. N. buvo (duomenys neskelbtini).

Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas buvo suimtas nuo 2010 10 07 d. iki 2010 11 19 d., o pirmosios instancijos teismas į paskirtos bausmės laiką įskaitė tik vieną parą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismui jis buvo pateikęs įrodymus apie jo darbą bei santuokos sukūrimą, tačiau nuosprendyje nurodyta, kad T. N. nedirba ir yra nevedęs.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis T. N. ir nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. V. ir T. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis L. V. ir T. N. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai išspręstų tam tikrų nuosprendžio klausimų (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Dėl L. V. ir T. N. apeliacinių skundų veikų kvalifikavimo klausimu

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų L. V. ir T. N. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., BK 181 str. 1 d.

BK 180 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

BK 181 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Kaip matyti iš L. V. skundo argumentų, pastarasis kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažįsta ir nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, nukentėjusiojo parodymai neteisingi, jis apkalba apeliantus. Iš T. N. skundo argumentų, pastarasis kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažįsta ir nurodo, kad apylinkės teismas savo išvadas grindė tik prielaida, nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kolegijos nuomone, tokie apeliantų L. V. ir T. N. argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad 2010 09 17 d. 21.30 val. (duomenys neskelbtini) jis įsėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, priklausantį jo tėvui J. M., ir išgirdo triukšmą, beldimą į automobilio langą. Atsidarė automobilio vairuotojo pusės durys ir nukentėjusįjį už rankos paėmė vaikinas, nukentėjusiajam pažįstamas iš matymo, vardu T. (T. N.). Tuo pat metu atsidarė ir keleivio pusės durys ir į automobilį atsisėdo taip pat iš matymo pažįstamas asmuo, vardu L. (L. V.). Jis pradėjo grasinti nukentėjusiajam, pasakė, kad nuveš M. M. į mišką ir padarys „invalidu“, susidoros su jo tėvais. Su L. nukentėjusysis prieš porą mėnesių turėjo konfliktą su L. V., kurio metu jie buvo neblaivūs, susiginčijo, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. L., sėdėdamas automobilyje, pareikalavo, kad M. M. atiduotų automobilio dokumentus ir raktus. Jis tiesiog išplėšė iš nukentėjusiojo automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimo polisą ir liepė nukentėjusiajam lipti iš automobilio, T. N. taip pat buvo šalia. Nukentėjusysis bijojo, kad L. V. ir kitas vyras – T. N., gali prieš jį panaudoti smurtą. Automobilis tuo metu buvo užvestas, raktai buvo užvedimo spynelėje. L. pasakė, kad paskambins nukentėjusiajam pirmadienį, pakalbės dėl automobilio, ir išvažiavo, o T. N. kažkur nuėjo. Nukentėjusysis nebuvo skolingas L. V., o su T. N. nebuvo turėjęs jokių konfliktų. Nukentėjusysis M. M. iš minėtų asmenų veiksmų ir žodžių suprato, kad jie nejuokauja ir gali įvykdyti savo pažadus, kadangi jie atrodė labai grėsmingai, kaip žmonės, susiję su kriminaliniu pasauliu, buvo stambaus kūno sudėjimo. L. nukentėjusiajam paskambino antradienį (2010 09 21 d.) apie 18 val. ir jie susitarė susitikti prie prekybos centro „Mada“. Kai jie susitiko, nukentėjusysis įsėdo į L. vairuojamą automobilį BMW, alyvinės spalvos. Jie nuvažiavo į antrame aukšte esančią prekybos centro stovėjimo aikštelę, nukentėjusiajam buvo liepta persėsti į galą ir į automobilį atėjo ir atsisėdo T. N. Apie 20 minučių L. važinėjo po Viršuliškių, Justiniškių mikrorajonus ir įsitikinęs, kad niekas jų neseka, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada L. liepė M. nusirengti, kad jis galėtų pasižiūrėti, ar M. neturi pasiklausymo įrangos. Vėliau pradėjo kalbėtis. L. klausė nukentėjusiojo, kaip jis ruošiasi užglaistyti šitą reikalą. M. M. buvo liepta ruošti 20 000 Lt. Nukentėjusysis pasakė, kad tiek pinigų neturi. L. pasakė, kad nukentėjusiojo tėvas perrašytų automobilį nukentėjusiojo vardu, o tada L. V. ir T. N. surastų pašalinį žmogų, kurio vardu nukentėjusysis perrašytų minėtą automobilį. L. V. prigrasino, kad tik nukentėjusysis nesikreiptų į policiją, nes jei jis atsisėstų į kalėjimą, nukentėjusįjį padarytų invalidu. Po pokalbio jie įsėdo į automobilį ir nukentėjusysis buvo nuvežtas atgal iki prekybos centro „Mada“. M. M. apie savo problemas tėvui pasakė 2010 09 23 d. ryte. Tėvas jam liepė kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą, tačiau nukentėjusysis bijojo, kad L. V. ir T. N. prieš nukentėjusįjį ir jo tėvus gali panaudoti smurtą. Po to, kai 2010 10 06 d. nukentėjusiojo automobilis buvo surastas, po kelių dienų Karoliniškių mikrorajone prie parduotuvės „IKI Saturnas“ prie nukentėjusiojo priėjo jam nepažįstamas vaikinas ir atidavė jo automobilio registracijos liudijimą ir automobilio užvedimo raktą (t. 1, b. l. 4-6, 8-9, 18, 19-20). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis M. M. duodamas parodymus dėl L. V. veiksmus patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 63-65).

Pažymėtina, kad tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga: asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolai (t. 1, b. l. 10-13, 14-17), nukentėjusiojo M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 21-25), nukentėjusiojo J. M. parodymai (t. 1, b. l. 27-28, 32), liudytojo E. B. parodymai (t. 1, b. l. 33-34), ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 36, 39, 40, 54, 70, 94-95), skambučių išklotinės, jų analizės ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusiojo M. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo jais abejoti ar nelaikyti jų patikimais.

Byloje nėra objektyvių duomenų, o ir L. V. jų taip pat nepateikia, kad nukentėjusysis M. M., duodamas parodymus, siekė apkalbėti apeliantus, todėl L. V. argumentas dėl nukentėjusiojo parodymų neteisingumo vertinamas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir tuo pačiu atmetamas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į L. V. elgesį įvykio metu, apygardos teismas nuteistojo L. V. iškeltą versiją, neva jis pasiskolino iš M. M. automobilį, laiku negrąžino, vėliau paliko jį Lazdynuose prie autoserviso, vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmeta kaip nepagrįstą. Tokia nuteistojo L. V. iškelta versija buvo apylinkės teismo pagrįstai paneigta byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

Dėl T. N. veiksmų Įvertinant aukščiau nurodytą įvykio seką, matyti, jog T. N. kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo pokalbiuose, juos girdėjo (t. 1, b. l. 4-6, 8-9, 18, 19-20). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad negali pasakyti, ar T. N. girdėjo jo ir L. pokalbį (duomenys neskelbtini), tačiau jis patvirtino teismo pagarsintus, ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, taip pat ir tai, kad T. N. kartu važiavo prie ežero (t. 3, b. l. 63-65).

Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus dalyje, kad jis nuo T. N. nenukentėjo, tačiau visgi patvirtino, kad T. N. nusikalstamos veikos metu buvo kartu su L. V., taip sudarydamas grėsmingą situaciją. Nukentėjusysis posėdžio metu negalėjo tiksliai parodyti, ar T. N. girdėjo L. V. ir nukentėjusiojo pokalbį automobilyje (duomenys neskelbtini), tačiau, apygardos teismo nuomone, ši aplinkybė nepaneigia visų byloje esančių duomenų, patvirtinančių T. N. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir nesuteikia pagrindo išteisinti T. N. Be to, nukentėjusiojo M. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, išsamūs, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo jais abejoti ar nelaikyti jų patikimais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo M. M. parodymai neatitinka realybės, todėl T. N. argumentas dėl nukentėjusiojo parodymų neteisingumo vertinamas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir tuo pačiu atmetamas.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apygardos teismas nuteistojo T. N. iškeltą versiją, neva jis tik atidarė automobilio, kuriame sėdėjo M. M., dureles ir paklausė L. V., ar jis važiuos su juo, gavęs neigiamą atsakymą, T. N. išvažiavo, vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmeta kaip nepagrįstą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokius nuteistojo skundo argumentus.

Taip pat apygardos teismas atmeta nuteistojo skundo argumentus, kad išklotinių analizės išvada, jog T. N. 2010 09 21 d. nuo 18.07 val. iki 19.16 val. buvo Viršuliškes aptarnaujančioje teritorijoje, paneigia tai, kad T. N. buvo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog 2010 09 21 d. apie 18 val. L. paskambino nukentėjusiajam ir jie susitarė susitikti prie prekybos centro „Mada“. Kai jie susitiko, nukentėjusysis įsėdo į L. vairuojamą automobilį BMW, alyvinės spalvos. Jie nuvažiavo į antrame aukšte esančią prekybos centro stovėjimo aikštelę, nukentėjusiajam buvo liepta persėsti į galą ir į automobilį atėjo ir atsisėdo T. N. Apie 20 minučių L. važinėjo po Viršuliškių, Justiniškių mikrorajonus ir įsitikinęs, kad niekas jų neseka, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Būdami prie ežero jie buvo išsijungę mobiliuosius telefonus. Taigi šie parodymai atvirkščiai - ne paneigia, kaip teigia nuteistasis, o patvirtina, kad T. N. minėtą dieną buvo kartu su L. V. ir nukentėjusiuoju bei važiavo prie ežero.

Taigi surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad T. N. kartu su L. V., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui M. M. priešintis, pagrobė svetimą turtą - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad T. N. kartu su L. V., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį M. M. perduoti turtą, grasindami prieš nukentėjusįjį ir jo šeimą panaudoti fizinį smurtą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų, todėl naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 11 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį L. V. ir T. N. atžvilgiu nėra pagrindo, tačiau apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad T. N. pripažįstamas kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., tačiau iš bylos aplinkybių, aukščiau išdėstytų motyvų, nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad T. N. buvo kaltinamas ir pripažinta kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d. ir BK 181 str. 1 d., todėl neteisingas BK straipsnio nurodymas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje laikytinas apsirašymo klaida ir nuosprendžio rezoliucinė dalis taisytina nurodant, kad T. N. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d. ir BK 181 str. 1 d.

Dėl L. V. ir T. N. apeliacinio skundo bausmės įskaitymo klausimu

Kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistųjų L. V. ir T. N. skundai dalyje dėl kardomojo kalinimo – suėmimo laiko įskaitymo į bausmės atlikimo laiką – pagristi. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai išsprendė kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmę klausimą, todėl šioje dalyje nuteistųjų L. V. ir T. N. apeliaciniai skundai tenkintini.

BK 66 str. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skunde nuteistasis L. V. pažymi, kad jis buvo suimtas 2 mėnesius, o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog į L. V. paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 10 07 d. iki 2010 10 08 d. (viena diena).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. sulaikytas buvo 2010 10 07 d. (t. 2, b.l. 2), Vilniaus miesto 3 a

pratęsti suėmimo terminą L. V. atmestas (t. 2, b. l. 29). Šis laikas, nuteistojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, turi būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką.

Taigi skundžiamas nuosprendis L. V. atžvilgiu dalyje dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmę ir L. V. į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime nuo 2010 10 07 d. iki 2010 12 06 d.

Skunde nuteistasis T. N. pažymi, kad jis buvo suimtas nuo 2010 10 07 d. iki 2010 11 19 d., o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog į T. N. paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 10 07 d. iki 2010 10 08 d. (viena diena).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. N. buvo sulaikytas 2010 10 07 d. (t. 2, b. l. 105), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 10 08 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams (t. 2, b. l. 121-122). 2010 11 19 d. T. N. paleistas į laisvę (t. 2, b. l. 123), jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė. Nuteistojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime, turi būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką.

Taigi skundžiamas nuosprendis T. N. dalyje keistinas ir T. N. į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime nuo 2010 10 07 d. iki 2010 11 19 d.

Tuo pačiu pažymėtini ir tokie skundžiamo nuosprendžio netikslumai: nuosprendžio įžanginėje dalyje apylinkės teismas neteisingai nurodė gynėjos, dalyvavusios teismo posėdyje, vardą ir pavardę. T. N. byloje gynė ne J. B., kaip nurodyta nuosprendžio įžanginėje dalyje, o L. G.

T. N. skunde atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismui jis buvo pateikęs įrodymus apie jo darbą bei santuokos sukūrimą, tačiau nuosprendyje nurodyta, kad T. N. nedirba ir yra nevedęs. Kolegija pažymi, jog T. N. nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra byloje (2 t. b.l. 54-57). Atsižvelgiant į tai, keistina nuosprendžio įžanginė dalis ir toje dalyje, kurioje nurodyta T. N. asmenį charakterizuojanti medžiaga: nurodytina, kad T. N. yra vedęs ir dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netiksliai nurodė proceso dalyvių pavardes: nukentėjusįjį įvardijo kaip M. M., tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo pavardė – M.; taip pat atskiruose nuosprendžio vietose V. pavardė nurodyta neteisingai kaip V., todėl šie rašymo apsirikimai taisytini. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų L. V. ir T. N. skundus tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 11 d. nuosprendį pakeisti:

- byla nagrinėta dalyvaujant gynėjai L. G.;

- T. N. - vedęs ir dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 pastraipą nurodant:

Į bausmės laiką L. V. įskaityti laikotarpį, jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime nuo 2010 10 07 d. iki 2010 12 06 d.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinės dalies 9 pastraipą nurodant:

Pripažinti T. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams;

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinės dalies 12 pastraipą nurodant:

Į bausmės laiką T. N. įskaityti laikotarpį, jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime nuo 2010 10 07 d. iki 2010 11 19 d.

Visame nuosprendyje nurodyti, kad nukentėjusysis – M. M., o vienas iš kaltinamųjų – L. V.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.