- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-2200-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34146-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. O.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.2.4.9.6.1Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7715-534/2021 pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo R. J. priešieškinį ieškovui M. O. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas M. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. pripažinti ieškovo teisę į 3 800 Eur dydžio nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo R. J. netinkamo statybos rangos sutarties vykdymo, atlyginimą, ir įskaičius šią sumą į ieškovo atsakovui mokėtiną 3 787 Eur sumą, priteisti ieškovui iš atsakovo 13 Eur nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas;
1.2. apdailos defektų nustatymui ir taisymo kainos tiksliam įvertinimui skirti statybos (apdailos) darbų ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. K., ir pavesti ekspertui atsakyti į šiuos klausimus:
1.2.1. nustatyti apdailos darbų, išvardintų atliktų darbų sąraše (1) gipso kartono lubų įrengimas; 2) lubų kampų montavimas; 3) langų ir išorės kampų montavimas; 4) lubų paruošimas dažymui ir lubų dažymas; 5) sienų paruošimas dažymui ir dažymas; 6) plytelių klijavimas; 7) WC hidroizoliacija, dušo pagrindo šlifavimas, trapo montavimas, betonavimas; 8) laiptų maršų lyginimas, tinkavimas, glaistymas, dažymas; 9) laminato dėjimas; 10) durų apdaila; 11) pirmo aukšto dažymas baltai), trūkumus;
1.2.2. įvertinti nustatytų trūkumų atsiradimo priežastis;
1.2.3. atsakyti, ar nustatytus trūkumus įmanoma pašalinti;
1.2.4. atsakyti, kokia darbų trūkumų šalinimo kaina.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. šalys sutarė, jog atsakovas ieškovo statomame name atliks apdailos darbus: 1) gipso kartono lubų įrengimas; 2) lubų kampų montavimas; 3) langų ir išorės kampų montavimas; 4) lubų paruošimas dažymui ir lubų dažymas; 5) sienų paruošimas dažymui ir dažymas; 6) plytelių klijavimas; 7) WC hidroizoliacija, dušo pagrindo šlifavimas, trapo montavimas, betonavimas; 8) laiptų maršų lyginimas, tinkavimas, glaistymas, dažymas; 9) laminato dėjimas; 10) durų apdaila; 11) pirmo aukšto dažymas baltai. Darbų kaina – 5 815 Eur, avansas 2 028 Eur. Atsakovas sutartus darbus atliko netinkamai, nekokybiškai, tačiau trūkumus ištaisyti atsisakė ir reikalavo sumokėti likusią 3 787 Eur sumą. Ieškovas apklausė kelis meistrus, kurie nurodė, jog atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina yra 3 800 Eur, todėl akivaizdu, jog būtent atsakovas yra skolingas ieškovui, tačiau, siekiant nustatyti tikslią atliktų darbų trūkumų šalinimo kainą, tikslinga skirti statybos ekspertizę (CK 6.162 str., 6.181 str., 6.256 str., 6.655 str., 6.658 str., 6.665 str.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti, ekspertizės neskirti, o ją skyrus – ekspertu skirti teismo ekspertę A. P., pavesti ekspertizę atlikti, esant natūraliam apšvietimui, ir užduoti šiuos klausimus:
3.1. Nustatyti, ar atsakovo atliktuose darbuose buvo trūkumų ir koks normatyvinis reikalavimas pažeistas. Nurodyti teisės aktą, normatyvinį statybos techninį ar kitą dokumentą, kuris buvo pagrindu pripažinti šį darbų rezultato trūkumą (kiekvienam įvardintam trūkumui atskirai);
3.2. Nurodyti, ar yra nustatyti teisės aktų ar kitų dokumentų leistini tokių darbų nuokrypiai, tolerancijos ribos (kiekvienam įvardintam trūkumui atskirai); ar nustatyti trūkumai patenka į šias leistinas nuokrypių ir tolerancijos ribas;
3.3. Nustatyti, kokia šių trūkumų atsiradimo priežastis (kiekvienam įvardintam trūkumui atskirai);
3.4. Paaiškinti, ar šių trūkumų atsiradimo priežastimi (kiekvienam įvardintam trūkumui atskirai) galėjo būti statybinių konstrukcijų (mūro, tinkavimo, betonavimo ir pan.) darbų trūkumai;
3.5. Paaiškinti, ar šių trūkumų atsiradimo priežastimi (kiekvienam įvardintam trūkumui atskirai) galėjo būti nešildomų, nevėdinamų, drėgnų, patalpų būklė, kurioje nėra nusistovėjusi oro temperatūra ir santykinė drėgmė.
3.6. Nustatyti šių trūkumų pašalinimo būdus ir kainą (kiekvienam įvardintam trūkumui ir šalinimo būdui atskirai).
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra pats atsakingas, jog darbų trūkumai nebuvo pašalinti, nes ieškovas nesudarė galimybės juos pašalinti. Defektų nustatymas ir jų foto fiksacija vyko, nesant natūralaus apšvietimo, naudotas dirbtinis apšvietimas, kuris iškreipia ir tinkamai neatvaizduoja atliktų darbų realaus rezultato ir kokybės. Statybos apdailos darbų rezultatas pagal nusistovėjusią įprastą praktiką ir normas privalo būti vertinamas, esant natūraliam apšvietimui, dienos metu.
Šalies argumentai
5. Atsakovas R. J. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo M. O. 3 787 Eur sumą už atliktus darbus ir nuostolius, padarytus dėl rangos sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sutarė dėl rangos darbų atlikimo pagal ieškovo užduotį, jo suformuotas darbų technologijas, kiekius, apimtis, darbų eigos instrukcijas ir pateiktas medžiagas. Nors atsakovas rekomendavo keisti ieškovo pasirinktas apdailos medžiagas į aukštesnės kokybės, tačiau ieškovas atsisakė, o tai lėmė, jog ieškovo medžiagos turėjo įtakos estetiniam darbų rezultato vaizdui, kuris ieškovo netenkino ir lėmė ieškinio pareiškimą. Sutartų darbų suma sudarė 5 815 Eur, iš kurios 2 028 Eur sumą ieškovas sumokėjo iš dalies už etapais atliktus darbus, o ne avansu, likdamas skolingas 3 787 Eur sumą. Ieškovas visus atsakovo darbus priėmė, tačiau, kai suėjo terminas galutiniam atsiskaitymui, pradėjo ieškoti priežasčių neatsiskaityti, versti pasirašyti vienašališkai sudarytą defektinį aktą, grasinti. Atsakovas sutiko pašalinti dalį atliktų darbų trūkumų, tačiau ieškovas įvairiais būdais trukdė tai padaryti, siekdamas išvengti atsiskaitymo su atsakovu, o galiausiai vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovo nurodytus trūkumus ir jų pašalinimą, todėl ieškovui kilo pareiga sumokėti likusią sutartą 3 787 Eur sumą. Net jei atliktų darbų kaina būtų sumažinta dėl teismo nustatytų atsakovo darbų trūkumų, tai negauta kainos dalis priteistina, kaip nuostolių atlyginimas dėl ieškovo iniciatyva nepagrįstai nutrauktos rangos sutarties (CK 6.64 str., 6.644 str., 6.655 str., 6.658 str., 6.660 str., 6.665 str.).
Atsiliepimas
6. Ieškovas M. O. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, priešingai nei nurodė atsakovas, šalys sutarė, jog atsakovas atliks sulygtus apdailos darbus iš ieškovo medžiagų, tačiau į darbų technologijas, eigos instrukcijas ieškovas nesikišo ir nenurodinėjo atsakovui, kaip dirbti. Atsakovas tik po kilusio ginčo dėl atliktų darbų trūkumų pradėjo teigti, kad ieškovo pateiktos medžiagos buvo nekokybiškos. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl darbo priėmimo etapais, o buvo tik susitarimas dėl darbo apmokėjimo etapais. Nei vienas darbų etapas nebuvo pilnai apmokėtas, kadangi buvo nustatyti darbų trūkumai, kuriuos atsakovas vengė pašalinti. Rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti (CK 6.659 str., 6.687 str., 6.694 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė:
7.1. paskirti civilinėje byloje statybinę–techninę ekspertizę ir pavesti ją atlikti ekspertui D. K.;
7.2.1. Ar remonto darbai (1) gipso kartono lubų įrengimas; 2) lubų kampų montavimas; 3) langų ir išorės kampų montavimas; 4) lubų paruošimas dažymui ir lubų dažymas; 5) sienų paruošimas dažymui ir dažymas; 6) plytelių klijavimas; 7) WC hidroizoliacija, dušo pagrindo šlifavimas, trapo montavimas, betonavimas; 8) laiptų maršų lyginimas, tinkavimas, glaistymas, dažymas; 9) laminato dėjimas; 10) durų apdaila; 11) pirmo aukšto dažymas baltai sodo name (duomenys neskelbtini), atlikti kokybiškai įprastai tos rūšies apdailos darbams keliamiems reikalavimams?;
7.2.2. Dėl kokių priežasčių atsirado defektai (darbų brokas)? Ar defektai yra ištaisomi, o jeigu ištaisomi – tai kokia jų ištaisymo kaina?
7.3. Ekspertui pateikti civilinę bylą ir nustatyti terminą iki 2021 m. lapkričio 1 d. atlikti ekspertizę. Ekspertizę statinyje atlikti esant natūraliam apšvietimui;
7.4. Įpareigoti M. O. leisti ekspertui apžiūrėti sodo namą (duomenys neskelbtini);
7.5. Įpareigoti M. O. iki 2021 m. liepos 9 d. sumokėti 1 000 eurų avansą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus;
7.6. Civilinę bylą sustabdyti iki bus atlikta ekspertizė.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas M. O. prašė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, kokie statybos–remonto (apdailos) darbai atlikti nekokybiškai ir kokia darbų trūkumų šalinimo kaina. Atsakovas R. J. nesutiko, kad apdailos darbai atlikti nekokybiškai.
9. Teismas nutarė skirti ekspertizę statybos–remonto (apdailos) techninės būklės ir kokybės įvertinimui, nes, siekiant išsiaiškinti kylantiems klausimams, reikalingos specialios žinios mokslo–technikos srityje.
10. Teismas ekspertizę pavedė atlikti ekspertui D. K., nes teismui pateikti jo kvalifikaciją patvirtinantys atestatai, jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Atsakovo siūloma ekspertė A. P. įrašyta į ekspertų sąrašą, tačiau ekspertės ekspertinio darbo patirtis, palyginant su ekspertu D. K., yra trumpesnė.
11. Teismas nutarė susisteminti dalyvaujančių byloje asmenų klausimus ekspertui, atmetant klausimus, nesusijusius su ginčo dalyku, pagrindu, o palikti klausimus, susijusius su atliktų darbų kokybės įvertinimu, defektų nustatymu ir jų šalinimo darbų kaina. Teismas nutarė paskirti ekspertizę, siekdamas nustatyti atliktų darbų atitikimą kokybės reikalavimams, o esant nekokybiškam darbui, defektui, nustatyti ar galima pašalinti darbų trūkumą ir kokia darbų trūkumo šalinimo kaina (CPK 90 str., 164 str., 212–213 str.).
12. Ieškovas M. O. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytą įpareigojimą ekspertizę statinyje atlikti, esant natūraliam apšvietimui. Nurodė, kad ginčijamas įpareigojimai teismo ekspertui vertintinas, kaip kišimasis į eksperto darbą. Teismo ekspertizė buvo paskirta, kadangi teismui trūko specialių tam tikros srities žinių, todėl teismas neturi teisės nurodyti teismo ekspertui, kokiu būdu, metodais, kokiomis priemonės ir laiku turi būti atliekama ekspertizė, nes tai išimtinai teismo eksperto diskrecijos teisė.
13. Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas apeliacinį procesą nutraukti arba atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, nes pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pavedimų teismo ekspertui negali būti apeliacijos objektu. Teismo pavedimas atlikti ekspertizę, esant natūraliam apšvietimui, yra ne teismo kišimasis į eksperto darbą, o ginčo šalių sudarytos žodinės rangos sutarties sąlygų išaiškinimas ekspertui. Toks teismo pavedimas taip pat vertintinas, kaip reikiamos informacijos ekspertizei atlikti pateikimas. Šalys nesusitarė nei dėl specialių darbų atlikimo sąlygų (apšvietimo ar kitų optinių reikalavimų), nei dėl konkrečių apšvietimo sąlygų darbų rezultatui priimti ir vertinti, todėl ir ekspertizės atlikimo metu negali būti taikomos jokios kitos, specialios apšvietimo ar kitos optinės sąlygos, išskyrus natūralias. Ieškovas pirmosios instancijos teisme niekada neprieštaravo atsakovo prašymui skirti ekspertizę, esant natūraliam apšvietimui, o prieštaravimus pateikė tik atskirajam skunde, todėl ieškovo nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis negali būti ginamas (CK 1.137 str.; CPK 212–216 str., 315 str., 334 str., 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pavedimo teismo ekspertui atlikti statybos–techninę ekspertizę prie natūralaus apšvietimo yra apeliacijos objektas.
15. Pagal CPK 212 str. 1–2 d. išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti (CPK 213 str.).
16. CPK 214 str. 3 d. nurodyta, kad ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją. CPK 216 str. 1–2 d. nustatyta, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Jeigu atlikdamas ekspertizę, ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių.
17. CPK 334 str. 1 d. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vadinasi, teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. CPK 334 str. 3 d. nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nenumato galimybės apskųsti nutarties dalį, kuria paskirta ekspertizė, nes ši nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 str. 2 d.), o teismo veiksmai, skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nutartys dėl ekspertizės skyrimo, neišskiriant atskirų su ekspertizės skyrimu susijusių dalių, t. y. apeliacinio apskundimo objektu negali būti teismo nutartys, kuriose išspręsti avanso už ekspertizę mokėjimo (paskirstymo), eksperto kandidatūros parinkimo ir paskyrimo klausimai, suformuluoti ir ekspertui užduoti klausimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-330/2015, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-692-943/2015, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423-196/2015, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436-943/2016, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pavedimo teismo ekspertui atlikti statybinę–techninę ekspertizę prie natūralaus apšvietimo, negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo pavedimas atlikti teismo ekspertizę tam tikru būdu negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad atskiras apeliacinis procesas dėl tokio pavedimo teismo ekspertui teisėtumo ir pagrįstumo nėra galimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertizė yra skiriama, siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi (CPK 212 str.). Teismo nustatyti pavedimai teismo ekspertui nėra imperatyvaus pobūdžio, kadangi pagal CPK 214 str. 3 d. nuostatas teismo ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Motyvai dėl nutarčių, kurios atskirai negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Vadinasi, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu (pavedimu teismo ekspertui), galės būti įtraukti į apeliacinį skundą.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu. CPK 315 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad, jeigu skundžiama nutarties dalis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties dalies nutraukiamas. Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nesprendžia atsakovo pateiktos glaistymo ir kito paviršiaus paruošimo metodikos prijungimo prie bylos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimų, nes apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties dalies, kuria nustatytas pavedimas ekspertizę statinyje atlikti, esant natūraliam apšvietimui, negalimas ir yra nutraukiamas, o bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties dalies, kuria nustatytas pavedimas ekspertizę statinyje atlikti, esant natūraliam apšvietimui.