- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- e2YT-5508-837/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02018-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., S. K., J. S., V. Z., N. Z., Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- P. Z.
- Advokatai
- Laima Svidrienė, Algirdas Biguzas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims S. K., R. Z., J. S., V. Z., N. Z., Valstybės įmonei „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja P. Z. (toliau ir pareiškėja) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio Č. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Č. Z. testamento nebuvo sudaręs, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 p. ir 5.13 str., pareiškėja ir jos su Č. Z. vaikai buvo pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Todėl jų vaikai į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Po Č. Z. mirties liko nekilnojamasis turtas - santuokoje kartu įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute pareiškėja kartu gyveno su Č. Z., ten liko gyventi ir po jo mirties. Pareiškėja po vyro mirties minėtą butą pilnai prižiūrėjo, tvarkė, išlaikė. Po Č. Z. mirties pareiškėja mokėjo visus buto komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Pareiškėja dėl teisinio neišprusimo ir emocinės būsenos įstatymo nustatytais terminais laiku nesikreipė į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo liudijimas. Todėl norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja palikimą priėmė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino, jį pradėdama faktiškai valdyti.
Pareiškėjos atstovė advokatė Silvija Streikutė teismo posėdžio metu pareiškime išdėstytas aplinkybes palaikė, papildomai nurodė, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas P. Z. vardu, todėl ji nemanė, kad turi imtis papildomų veiksmų, kad dar paveldėtų jai priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Č. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Č. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu prašymu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu savo poziciją išdėstytą atsiliepime palaikė. Papildomai nurodė, kad mama po tėčio mirties tvarkėsi, remontavo butą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą kaip savo.
Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu savo poziciją išdėstytą atsiliepime palaikė.
Suinteresuotas asmuo R. Z. pareikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja pareiškime nieko nemini apie kitų galimų įpėdinių turtines teises ir interesus, todėl mano, kad visi su Č. Z. palikimo priėmimu susiję klausimai turėtų būti svarstomi ir prašo juos nagrinėti betarpiškai dalyvaujant suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausiai tėvai gyveno name, tada jį pardavė ir nusipirko butą. Tėvai visiems vaikams davė po 500 dolerių. Viską visiems dalindavo po lygiai. Už likusius nuo namo pardavimo pinigus, mama vėliau susiremontavo butą. Tėvuko valia buvo, kad po jo mirties paveldimas turtas atitektų visiems po lygiai, todėl ir nebuvo sudarytas testamentas. Dabar sužinojo, kad mama nori viena paveldėti tėvuko dalį ir jį testamentu palikti vienai sesei S. K., tačiau tokiu atveju nebūtų įgyvendinta tėvuko valia, todėl su pareiškimu nesutinka.
Suinteresuoto asmens R. Z. atstovas advokatas Algirdas Biguzas teismo posėdžio metu nurodė, kad tikėjosi, kad pareiškėja asmeniškai dalyvaus teismo posėdyje ir tokiu būdu būtų galėję išsiaiškinti jos nuomonę dėl suinteresuotų asmenų teisių. Išsiaiškinę poziciją, tada būtų sprendę dėl savarankiškų reikalavimų pareiškimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CK 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Turto valdymo būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas/gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute/name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute/name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su butu/namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, LAT 2011 m. spalio 11 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-381/2011, LAT 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-210/2008, LAT 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-392/2001).
Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. 70 nustatyta, kad Č. Z. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog Č. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su P. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš šio išrašo taip pat matyti, kad Č. Z. turėjo keturis vaikus: J. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų gimimo įrašų matyti, kad A. Z. turėjo du vaikus: V. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų.
Iš 2023 m. balandžio 21 d. Panevėžio miesto 8-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po Č. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai iki dabar nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams nėra išduotas. Nėra duomenų, kad būtų užvesta byla kituose notarų biuruose.
VĮ „Registrų centro“ duomenimis P. Z. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1999 m. balandžio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3211, įregistruotas 1999 m. balandžio 26 d.
Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau SŠK), tiek 2000 m. civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas, vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).
Taigi nesant sudarytos vedybų sutarties preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Paprastai preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis).
Konstatuotina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje, sudarytos vedybų sutarties nėra, tai preziumuojama, kad Č. Z. priklauso 50 proc. prieš tai minėto nekilnojamo turto.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po Č. Z. mirties, pareiškėja mokėjo AB „Panevėžio energija“ už šilumos, karšto vandenio tiekimą, cirkuliacinę šilumą, taip pat mokėjo AB“ Panevėžio butų ūkis“ už namo administravimo paslaugas, UAB „Aukštaitijos vandenys“ už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą adresu, (duomenys neskelbtini), (laikotarpyje nuo 2007-01-16 iki 2023-04-17). Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėja P. Z. nuo 1999 m. gegužės 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
P. Z. nėra vienintelė įstatyminė įpėdinė, pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir vaikai (CK 5.11 str., 5.13 str.). Č. Z. vaikai: J. S., A. Z., miręs (duomenys neskelbtini), R. Z. ir S. K.. A. Z. įpėdiniai: V. Z. ir N. Z.. Įstatyminiai įpėdiniai į notarą nesikreipė dėl Č. Z. nustatytos turto dalies palikimo priėmimo, S. K., J. S. neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Kiti savarankiškų reikalavimų į bylą nepateikė. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ prieš tai minėto turto. Posėdyje dalyvavę suinteresuoti asmenys patvirtino, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja perėmė jo likusį turtą, įskaitant asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, dokumentus, naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo. Taip pat patvirtino, kad P. Z. po savo vyro mirties pilnai mokėjo visus buto komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Pareiškėja atliko aktyvius palikimo priėmimo valdymu būdu veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėja faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jis priėmė palikimą po jo žmonos mirties (CK 5.51 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po Č. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdama valdyti turtą, priėmė Č. Z. palikimą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.