Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-06-28 · Civilinė byla Nr. e2-3454-400/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-28
Bylos Nr.
e2-3454-400/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01253-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
E. V.
Atsakovas
E. G.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Kęstutis Paspirgėlis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3454-400/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01253-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.9.2.1; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V., trečiajam asmeniui E. V.,

atsakovo E. G. atstovui advokatui Kąstyčiui Paspirgėliui, L. Š.,nedalyvaujant atsakovui E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir neturtinių teisių sustabdymo pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. G., trečiajam asmeniui E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovė arba Skyrius) teismui pateiktu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovui E. G. tėvo valdžią jo sūnaus U. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti U. G. gyvenamąją vietą su E. V., sustabdyti asmenines neturtines teises E. G., nustatant įpareigojimą nebendrauti ir nesimatyti su U. G..

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad U. G., gim. (duomenys neskelbtini) yra E. G. ir Z. V. (G.) sūnus. Z. V. (duomenys neskelbtini) mirė. 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu atsakovui buvo terminuotai apribota tėvų valdžia ir priteistas išlaikymas. Nuo teismo sprendimo priėmimo atsakovas Skyriui pateikė du prašymus dėl ryšio su sūnumi atnaujinimo, kadangi sūnaus nebuvo matęs 8 metus. Panevėžio socialinių paslaugų centro psichologė informavo, kad vaikas tėvo nepažįsta, todėl bendravimas su tėvu vaikui gali sukelti nerimastingumą, baimę, pyktį bei įtakoti tolimesnę vaiko raidą. Kadangi atsakovas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nebuvo draustas ligonių kasų, socialinių paslaugų teikimas per Panevėžio socialinių paslaugų centrą buvo negalimas. Siekiant atkurti nepilnamečio vaiko ir atsakovo ryšį, Skyrius kreipėsi į Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą dėl konsultacijų suteikimo. 2017 m. atsakovas išreiškė norą susigrąžinti vaiką ir su juo bendrauti, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant sukurti tėvo ir sūnaus ryšį, jokio socialinio ryšio su vaiku neatkūrė, neužsiregistravo Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, nesilankė psichologo konsultacijose, nevykdė kitų Skyriaus įpareigojimų. Nurodė, kad atsakovas piktybiškai vengia atlikti savo pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, todėl daro išvadą, jog atsakovas nesupranta tėvų valdžios turinio. Nurodo, kad atsakovo elgesys vengiant atlikti savo pareigą tinkami prižiūrėti, rūpintis, auklėti, išlaikyti vaiką, sukurti jam saugią aplinką, trunkantis ne vienerius metus, vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kaltas. Atsakovo sūnus yra nuolat prižiūrimas laikino globėjo, auga jo namuose, ten jaučiasi gerai, su globėju ir jo dukra yra susiklostęs artimas emocinis ryšys. Laikinas tėvų valdžios apribojimas atsakovui neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos, todėl siekiant apginti atsakovo nepilnamečio vaiko teises ir interesus, mano, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra neišvengiamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo valia prieš daug metų nutraukė ryšį su vaiku, vaikas jo nepažįsta ir nevertina kaip savo tėvo, daro išvadą, kad atsakovo bendravimas su vaiku prieštarauja vaiko interesams, todėl prašo sustabdyti atsakovui asmenines neturtines teises, nustatant įpareigojimą nebendrauti ir nesimatyti su vaiku.

Atsakovas E. G. pripažįsta ieškovės reikalavimus dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir neturtinių teisių sustabdymo visiškai ir prašo baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Jo atstovas advokatas Kęstutis Paspirgėlis teismo posėdžiu metu paaiškino, kad ieškinys atsitinka vaiko interesus, atsakovas neturi galimybės pasirūpinti vaiku. Nurodė, kad atsakovas turi darbą užsienyje, todėl gali mokėti išlaikymą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo E. V. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais. Patvirtino, kad atsakovas kreipėsi į Skyrių dėl tėvo ir sūnaus santykių ryšio atkūrimo, tačiau daugiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Nurodė, kad nei su juo, kaip vaiko globėju, nei su pačiu vaiku atsakovas nebendrauja. Paaiškino, kad vaikas gyvena pas jį (globėją), kad vaikas jį laiko tėvu, tarp jų yra susidarę tėvo ir sūnaus santykiai. Mano, kad neapribojus atsakovui globos ir atidavus vaiką atsakovo priežiūrai, vaikas būtų sutraumuotas, tai turėtų neigiamą reikšmę ir įtaką jo raidos, asmenybės formavimuisi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. G. ir Z. G. yra U. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Z. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 1 d. įsakymu U. G. nustatyta laikinoji globa, berniuko globėju paskirtas E. V.. 2018 m. gegužės 30 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu atsakovui E. G. laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus U. G. atžvilgiu. Atsakovas išreiškė norą auginti sūnų savo šeimoje, Skyriui pateikė du prašymus dėl ryšio su sūnumi atnaujinimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigų, todėl yra tikslinga jam neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.)

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui E. G.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina sūnaus priežiūra, ugdymu. Nors byloje esantys duomenys ir patvirtina, kad atsakovas teikė nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas E. G. yra visiškai atsiribojęs nuo sūnaus U. G. auginimo, auklėjimo, juo visiškai nesirūpina, apie 10 metų neturėjo jokio kontakto su vaiku, vaikas jo nepažįsta. Taigi bylos įrodymai patvirtina, kad tarp U. G. ir atsakovo nėra susiformavęs socialinis ryšys kaip tarp vaiko ir tėvo. Tokia situacija susiklostė būtent dėl atsakovo kaip tėvo savo pareigų nevykdymo U. atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms manyti, kad padėtis pasikeis ir atsakovas E. G. ims rūpintis U. G. šiuo metu nėra jokio pagrindo, todėl ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo E. G. jo sūnaus U. G. atžvilgiu tenkintinas pilnai (CK 3.180 straipsnis).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Vaikas tėvo nepažįsta, su juo nebendrauja, sužinojęs apie atsakovo ketinimą jį auginti, jautė baimę ir nerimą, todėl darytina išvada, kad atsakovo noras bendrauti su vaiku po nepateisinamai ilgo laiko daro neigiamą įtaką vaiko fizinei ir psichinei sveikatai ir prieštarauja vaiko interesams. Siekiant užtikrinti vaiko interesus ir sudaryti tinkamas sąlygas užaugti sveikai, intelektualiai ir tvirtai asmenybei, tikslinga nustatyti atsakovui apribojimą nebendrauti ir nesimatyti su vaiku.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. U. G. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas E. V., kuris tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, U. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinuoju globėju E. V. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Teismo sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo bei vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl iš atsakovo žyminis mokestis nepriteistinas. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 9,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus U. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti lakinai iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo laikinuoju globėju E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sustabdyti asmenines neturtines teises E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant įpareigojimą nebendrauti ir nesimatyti su U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,50 Eur (devynių eurų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėja Rima Šimbelytė