- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- I-3017-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01219-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 26 d. skundu (b. l. 1-24) (toliau – ir skundas), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur, atsiradusį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. buvo laikomas Šiaulių TI kamerose ir jo teisės buvo pažeistos.
2.1. Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas kamerose Nr. 8, 37, 106 nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27d., kad kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo mažai vietos, jose nuolat buvo laikoma po 2 – 4 asmenis.
2.2. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, nebuvo suteikta galimybė tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Pareiškėjo teigimu, mažą patalpų plotą ir kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė.
2.3. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose būdavo tik viena kėdė, kai kuriose kamerose kėdžių nebuvo, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, tokiose kamerose gyveno 2-4 asmenys, ir tokios sąlygos trukdė pailsėti, išsimiegoti, tokiose patalpose pareiškėjui teko nuolat gulėti arba sėdėti. Gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo minimalaus atstumo. Dėl kamerose didelio asmenų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes ne visi galėjo prieiti prie stalo vienu metu.
2.4. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI neužtikrinama kalinamo asmens teisė į saugią aplinką, neįrengti pagalbos mygtukai nei kamerose, nei dušuose, todėl neturėjo galimybės skubiai išsikviesti budinčio pareigūno.
2.5. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje.
2.6. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose ventiliacija neveikia, patalpa vėdinama tik per langą ir tik šiltuoju metų laiku metu, todėl, kad žiemą langai užsandarinami ir kamerų vėdinimas nevyksta. Kamerose yra drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitinka norminio švarumo, todėl kalinami asmenys negauna minimalaus švaraus oro kiekio. Pažymėjo, kad dėl mažo oro srauto kamerose pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Pareiškėjas akcentuoja, kad tinkama laisvės atėmimo vietų galimybė gauti natūralaus oro – svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas, tačiau Šiaulių TI jo neįgyvendina.
2.7. Pareiškėjas pažymi, kad kamerose netinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa dėl esamų grotų ant langų labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Kamerose buvo elektrinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose įrengtos dvi po 36 W šviesą skleidžiančios lempos, šviesa buvo labai stipri, nuo jos pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą. Pats išjungti šviesos neturėjo galimybės todėl, kad kamerose nebuvo jungiklių. Lauko apšvietimas kamerose buvo nepakankamas dėl uždėtų ant langų grotų skaičiaus.
2.8. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrinama pakankamai tinkama temperatūra. Žiemą nebuvo tinkamai šildomos patalpos, temperatūra buvo nuo 10° C iki 14° C. Todėl temperatūra neatitiko leistinų normų, o šildytuvo turėti buvo negalima. Šiaulių TI administracijos prašė ne kartą kameroje pamatuoti temperatūrą, tačiau administracija atsisakydavo tai padaryti. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, pykindavo. Pareiškėjas pažymi, kad siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo įstaigoms privalu pasirūpinti adekvačia kameros temperatūra, pakankamu šildymu žiemos mietu. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūrą, santykinę drėgmę, oro judėjimo greitį nustato HN 134:2015 16 punktas. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18° C ir ne aukštesnė kaip 28° C. P. akcentavo, kad pareigos užtikrinti tinkamą laisvės atėmimo vietų patalpų oro temperatūrą neįgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su reikalavimų, nustatytų HN 134:2015 39 punkte, nesilaikymu, kur nurodyta, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Šios higienos normos nesilaikymas vertinamas kaip teisės į sveiką aplinką pažeidimas. Kai asmuo yra kalinamas kameroje, kurioje lubos vietomis pajuodusios, o nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubų ir sienų kampuose yra pelėsis, oro temperatūra kameroje tesiekdavo 14°C šilumos.
2.9. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI laikymo laikotarpiu, neturėjo savo patalynės, ir nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rūdydavo, pūdavo. Šiaulių TI administracija apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik vienu atveju, jeigu asmuo asmeninėje sąskaitoje turėdavo pinigų. Pažymi ir tai, kad netgi esant galimybei plautis rūbus, kildavo įvairių kliūčių, būdavo atvejų, kai pinigų pareiškėjas turėjo, bet juos išleisdavo maistui, ar pinigai būdavo areštuojami ir todėl buvo atsisakoma plauti rūbus nemokamai, nors tuo metu sąskaitoje ir nebuvo pinigų, tačiau Šiaulių TI administracija motyvavo sprendimą tuo, kad maistui išleisti pinigai galėjo būti skirti drabužių plovimui. Taip pat jeigu net nebūdavo pinigų sąskaitoje, norint išsiplauti nemokamai, administracija reikalaudavo prašyme nurodyti punktą, kad kai tik atsiras pinigai, kad pareiškėjas sutinka sumokėti už rūbų išplovimą laikotarpiu, kai pinigų neturėjo. Pareiškėjas nurodo, kad supranta Šiaulių TI, jog išlaidos dėl viršutinių drabužių yra nemažos, ir piniginių lėšų trūksta, tačiau dėl pinigų stygiaus negalima pažeisti asmenų teisių į higieną. Taip pat nurodo, kad kalintiems asmenims nebuvo pakankamai išduodama higienos priemonių.
2.10. Pareiškėjas akcentuoja, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Kamerose nebuvo veidrodžio, neturėjo kur laikyti higienos reikmenų. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų patyrė stresą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė orumo pažeidimus, dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą.
2.11. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI buvo nuolatos pardavinėjami rūkalai, pareiškėjas daug kartų kreipėsi daug į Šiaulių TI administraciją, kad užtikrintų, kad nebūtų rūkoma, tačiau daug prašymų neregistravo. Pareiškėjas akcentuoja, kad valstybė, įgyvendindama konstitucines žmonių sveikatos apsaugos garantijas, turi užtikrinti tam tikrus asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos ir priežiūros standartus. Valstybės pareiga apsaugoti asmenis nuo tabako dūmų yra glaudžiai susijusi su jos pareiga priimti tokius teisės aktus, kurie užkirstų kelią pagrindinių asmens teisių ir laisvių pažeidimams.
2.12. Pareiškėjas akcentuoja, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens ir buvo atvejų, kai neturėjo galimybės nusiprausti šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kaip tai numato teisės aktai. Šiaulių TI administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad spręstų su tuo susijusias problemas, nekeitė grafiko, atsiradus šiltam vandeniui, kad pareiškėjas būtų nuvestas nusiprausti be eilės. Kai šilto vandens tiekimas buvo nutrauktas dėl vandens sistemos remonto, pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl nėra šilto vandens.
2.13. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Šiaulių TI administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, jos buvo atliekamos tik po daugkartinių prašymų arba parašytų skundų, kurie nebuvo registruojami, o atliktos deratizacijos, dezinfekcijos nebuvo efektyvios, be to iš karto po tokių procedūrų, neišvėdinus kameros, asmenys buvo vedami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais skirtais buitiniams parazitams.
2.14. Pareiškėjas nurodo, kad patiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Pareiškėjas nurodo, Šiaulių TI kiekvieną dieną sportavo. Maistas būdavo paduodamas pro duris į kamerą, nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Todėl pareiškėjui nebuvo užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, ir dienos norma nuolat buvo per maža, t. y. kasdien trūkdavo apie 800 kcal. Pabrėžė, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją patalpą, patiekiamas maistas dažnai buvo atšalęs. Pabrėžė, kad sąlygų eiti į valgyklą pavalgyti nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad dažnai matydavo, kaip maisto dalintojas dalina maistą be higieninių pirštinių, kompotui ar arbatai skirtą indą, tiesiog panardindavo į specialų kompotui/arbatai skirtą didelį termosą.
2.15. Pareiškėjas pažymi, kad yra buvęs valstybės tarnautojas ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje turėjo būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais. Pareiškėjui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, pareigūnams buvo pranešta, kad pareiškėjas buvęs valstybės tarnautojas ir, kad turi būti laikomas atskirai nuo kitų asmenų. Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų, tačiau jam būnant Šiaulių TI vis tiek buvo pažeidinėjama įstatymais nustatyta izoliacija. Nustatyta izoliacija nuolatos buvo pažeidinėjama vedant pas daktarus, tyrėją, advokatą ir t. t. Šiaulių TI administracijai pareiškėjas dažnai skųsdavosi, kad taip yra pažeidžiamos jo teisės, tačiau sulaukdavo atsakymo, kad Šiaulių TI pareigūnai nieko padaryti negali ir jeigu norėjo būti laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų asmenų, tai jam reikėjo nenusikalsti.
2.16. Pareiškėjas nurodo, kad jam būnant Šiaulių TI, nebuvo suteikiama teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. balandžio 9 d. rašė prašymą, kuriuo buvo prašoma išaiškinti, kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja kirpėjų darbą. 2018 m. gegužės 2 d. iš NVSC buvo gautas 2018 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (10-12 15.4.1) 2-17524, kuriame NVSC nurodo, kad Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir/ar pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sąrašo, mokymo programų kodų ir mokymo periodiškumo patvirtinimo“ nustato, jog grožio paslaugas teikiantys asmenys turi išklausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą, privalomojo higienos įgūdžių mokymo bendrąją programą ir privalomojo higienos įgūdžių mokymo specialiąją programą, gauti sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus ir kas penkerius metus kartoti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programą. NVSC taip pat nurodė, kad šias programas rengia, tvirtina ir pagal jas atitinkamus asmenis moko juridinis ar fizinis asmuo, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 str., yra įgijęs teisę verstis privalomuoju pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymu. Išlaikiusiems teorinių žinių testą ir gavusiems teigiamą praktinės užduoties įvertinimą, mokymą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo išduoda Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad jam būnant Šiaulių TI jį nuolatos kirpo tik nuteistieji asmenys, kurie Šiaulių TI pasilikdavo atlikti ūkio darbus. Šiaulių TI jis nuolatos buvo kerpamas tik su kirpimo mašinėle (ne žirklėmis) ir tik vienu numeriu. Dažnai kerpantis pas nuteistuosius asmenis pareiškėjui dažnai būdavo pažeidžiama galvos oda, buvo įkerpama su kirpimo mašinėle, kartais nuo galvos buvo nuraunami plaukai arba išvis nuo netvarkingos kirpimo mašinėlės nukrėsdavo elektros srove. Pareiškėjas apsikirpimą Šiaulių TI prilygino tyčiniams kankinimams. Pareiškėjas pažymėjo, kad kirptis pas Šiaulių TI nuteistuosius asmenys negalėjo neiti, nes neturėjo kito pasirinkimo, Šiaulių TI daugiau nesuteikdavo galimybių kitur apsikirpti, tik pas Šiaulių TI nuteistuosius asmenis.
2.17. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jis nebuvo aprūpinamas vaistiniais preparatais. Pareiškėjas būdamas Šiaulių TI ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą, kad būtų išduoti reikiami medikamentai, nes būdamas Šiaulių TI turėjo įvairiausių susirgimų, t. y. buvo susirgęs (duomenys neskelbtini), tačiau iš Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos negavo reikalingų vaistinių preparatų. Nurodo, kad per visa laikotarpį negavo jokių vaistinių preparatų, tokiu būdu jam nebuvo užtikrintas tinkamas bei pilnavertis gydymas. Pažymėjo, kad pats apsirūpinti reikiamais medikamentais negalėjo, nes šią teisę riboja teisės aktai, todėl kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus. Pareiškėjas, negavęs reikiamo gydymo, jautė savo sveikatos būklės pablogėjimą, jam dažnai pasireikšdavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas akcentavo, kad visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį, dėl Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų aplaidumo, jis negavo reikalingų medikamentų ir gydymo, todėl patyrė fizinių skausmų, nepatogumų, išgyvenimų.
2.18. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nurodo, kad dėl minėtų kalinimo sąlygų buvo pažeista jo teisė į privatumą, todėl prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 127–141).
1. Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų
1.1. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. šiose kamerose: 1) kameroje Nr. 37, kurioje buvo laikomi 1-2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,68 m² iki 3,84 m² ploto; 2) kameroje Nr. 106, kurioje buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23,5 m² iki 5,87 m² ploto; 3) kameroje Nr. 8, kurioje buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,36 m² iki 4,18 m² ploto.
1.2. Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (nauja redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Atsakovė vertindama tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m. viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde teigia pareiškėjas. Atsakovė daro išvadą, skaičiuodama pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Teigia, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo kameros ploto, ir tai leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
2. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerose
2.1. Atsakovė paaiškina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Atsakovės teigimu, minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Atsakovė pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš keturių pusių. Atsakovė akcentuoja, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovė pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankama nuteistųjų, besinaudojančiu juo, privatumą. Atsakovė pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra.
2.2. Atsakovė pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Atsakovės teigimu, pareiškėjo teiginiai apie kamerose esantį kvapą yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai.
3. Dėl kamerų įrengimo ir atitikimo higienos reikalavimams
3.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-13 buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė – vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas – 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba – 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė – 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.
3.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatyta planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Atsakovė teismui pateikė foto nuotraukas, kuriose matomas kamerų aprūpinimas baldais.
3.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016 m. sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl pareiškėjo skundžiamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovė mano, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir išjos ir kt.).
3.5. Taip pat atsakovė pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Atsakovė taip pat nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.
3.6. Atsakovė pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
3.7. Atsakovė pateikė teismui 2019 m. sausio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. PA-96, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 37 apšvieta tinkama, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra (b. l. 89-91).
3.8. Atsakovė pateikė teismui 2019 m. vasario 11 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. PA-384, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 8 pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta (b. l. 92-94).
3.9. Atsakovė pateikė teismui 2019 m. vasario 28 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. PA-889, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 37 oro temperatūra neženkliai žemesnė, nei nustato teisės aktai, tačiau ji neturėtų būti vertinama, kadangi matavimai atlikti prie atviro lango. Oro drėgmė tinkama, pelėsio nėra (b. l. 95-96).
3.10. Atsakovė pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
3.11. Atsakovė paaiškino, kad kamera Nr. 106 pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta dėl jos atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šioje kameroje kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
3.12. Atsakovė akcentavo, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus ir pridėjo atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinę.
4. Dėl Šiaulių TI įrengimo
4.1. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).
4.2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugos valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. pažymoje Nr. 60/09-13769 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016 m. sausio 28 d.), 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja (b.l. 32).
4.3. Nurodė, kad Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba.
5. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo
Motyvuojamoji dalis
5.1. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130, kuriuo buvo panaikintas anksčiau minėtas įsakymas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą).
5.2. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.
5.3. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 m² iki 22,44 m². Pažymėtina, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
5.4. Be to, pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad Šiaulių TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad Šiaulių TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Atsakovė pažymėjo, kad nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.
5.5. Atsakovė pabrėžė, niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
5.6. Atsakovė nurodo, kad aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija.
5.7. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019 m. vasario 1 d. – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyrius) pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019 m. vasario 1 d. – Resocializacijos skyrius) specialistą (iki 2017 m. gruodžio 1 d. specialistai vadinti būrio viršininkais), kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Atsakovė pažymėjo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Akcentavo, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.
6. Dėl švaros ir tvarkos palaikymo kamerose
6.1. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Šiaulių TI administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėmis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant poreikiui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais.
6.2. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir teismui pridėti patikrinimo aktai Nr. PA- 96, PA-889, PA-365 bei dezinfekcijos planas. Atsakovė niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovė pabrėžė, kad negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose.
7. Dėl aprūpinimo minkštuoju inventoriumi
7.1. Atsakovė nurodė, kad suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.
7.2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. IR-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Atsakovė nurodo, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis minimais teisės aktais, ir tai įrodo teismui pateikiamos Asmeninės sąskaitos Nr. 2201.
8. Dėl drabužių skalbimo ir patalynės atitikimo higienos normoms
8.1. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia teismui pateikiamas patikrinimo aktas Nr. PA-365 ir nurodo, kad Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra netinkamas ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės.
8.2. 2012 m. spalio 31 d. priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012 m. lapkričio 20 d. – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015 m. lapkričio 2 d. priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu įsakymu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.
8.3. Atsakovė pažymėjo, kad apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, ir pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems, jam buvo sudarytos galimybės gauti išskalbtus bei išdžiovintus drabužius. Atsakovė akcentavo, kad naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovė akcentavo, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakinga už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinių drabužių, neturi jokio teisinio pagrindo ir atmestinos.
9. Dėl sąlygų asmens higienai ir karšto vandens nebuvimo
9.1. Atsakovė pažymi, kad aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).
9.2. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI duše bėga karštas vanduo, kaip nurodyta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad vanduo į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Pabrėžė, kad atsakovė karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakinga. Pažymėjo, kad pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą.
9.3. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių TI administracijai nepateikė jokių skundų dėl netinkamos vandens temperatūros.
9.4. Taip pat pareiškėjas skundžia tai, kad nebuvo sudaryta galimybė praustis po socialinės reabilitacijos užsiėmimų. Nors patirtų nepatogumų pareiškėjas nedetalizuoja, o teisės aktai pareigos suteikti galimybę pasinaudoti dušu po užsiėmimų neįtvirtina, atsakovė nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, ir tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.
9.5. Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas ir pareiškėjo kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
10. Dėl maisto raciono ir maisto energetinio vertingumo
10.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
10.2. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
10.3. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taigi, Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.
10.4. Atsakovė teismui pateikė Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas.
10.5. Atsakovė pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo maistą dalinti su specialiomis pirštinėmis. Pareiškėjas nepateikė detalaus maisto dalinimo apibūdinimo, nenurodė, ar dalinant maistą nebuvo naudojami specialūs įrankiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad maistą dalinant be specialių pirštinių buvo pažeidžiami higienos reikalavimai.
10.6. Duomenų apie tai, kad būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Atsakovė mano, kad pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
11. Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis
11.1. Aktualios redakcijos Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
11.2. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nepateikęs. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerūkančiųjų teisių į sveiką aplinką užtikrinimas, o ne rūkančiųjų interesai, pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.
12. Dėl pareiškėjo izoliavimo
12.1. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.
12.2. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis kamerose buvo laikomas Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nurodymų, tačiau teigia, kad jis nebuvo tinkamai izoliuotas vedant pas medikus, advokatą ir t.t.
12.3. Atsakovė pateikė teismui Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 60/09-13800, iš kurios matyti, kad Saugumo valdymo skyriaus priežiūros jaunesniųjų specialistų pareigybės aprašyme nustatyta pareiga vedant suimtuosius (nuteistuosius) pasivaikščioti, pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, advokatus, tyrėjus ir t.t., užtikrinti izoliavimo reikalavimus tarp vedamų ir kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Nurodė, kad duomenų, jog šios funkcijos nevykdomos ar vykdomos netinkamai, įstaigoje nėra. Pabrėžė, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamo izoliavimo į įstaigos administraciją nesikreipė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tariamai netinkamo izoliavimo pareiškėjas nedetalizuoja, nenurodo, kada ir kaip konkrečiai buvo pažeistos minėtos teisės akto nuostatos, be to, nenurodo, kokia žala dėl to jam konkrečiai kilo.
13.1. Atsakovė nurodo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-l 10/2013). Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamai vykdomos sveikatos priežiūros – neskirtų tinkamų vaistų, tačiau šio aspekto vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Atsakovė pabrėžia, kad ši pareiškėjo skundo dalis nėra pakankamai detalizuota, išsami, pareiškėjas iš esmės nenurodė nei laikotarpio, kada jam neskirti tinkami vaistai ir nebuvo užtikrintas visavertis gydymas, nei nurodė kitas konkrečias aplinkybes, reikšmingas skundo nagrinėjimui.
13.2. Šiuo atveju, nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Šiaulių TI (pareigūnu, darbuotoju) veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos administravimu, medicininės pagalbos teikimo organizavimu, tačiau nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, nevertintinas paties gydymo tinkamumas (netinkamumus).
13.3. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).
13.4. Kaip nurodyta Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. 76/10-176, Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas D. K. prašymas Nr. 72/04-6551 dėl medikamentų perdavimo iš laisvės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyrius vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-211 „Dėl teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. IR-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 15 priedu suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus, ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse ir ne daugiau kaip 2 pakuotes. Pareiškėjas buvo informuotas, kad privalo Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojams pristatyti stacionaro išrašus apie nustatytas ir patvirtintas diagnozes bei gydymo rekomendacijas, tačiau minėtų dokumentų nepristatė.
13.5. Nurodė, kad kiekvienas gydytojas vaistus skiria tik įvertinęs paciento sveikatos būklę, tuo metu esamus jo sveikatos sutrikimus bei atsižvelgdamas į nustatytos ligos gydymo algoritmo rekomendacijas. Šiaulių TI dirbantys gydytojai ir medicinos specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika. Kiekvienas gydytojas ir medicinos specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia kokius tyrimus ir gydymą reikia skirti pacientui. Gydymą ir reikalingus tyrimus gydytojas turi teisę skirti tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo teikiamos kvalifikuotos sveikatos priežiūros paslaugos. Visa tai įvertinus, nėra pagrindo konstatuoti netinkamus Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojų ir medicinos specialistų veiksmus. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymos Nr. 61/04-965 matyti, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamai suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nesikreipė.
14. Dėl galimybės apsikirpti
14.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo tinkamai suteikiamos kirpėjo paslaugos, kirpdavo nekvalifikuotas specialistas, be to, nuolat kerpant jį sužeisdavo.
14.2 Kaip matyti iš Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu žodinių pasiūlymų, prašymų bei skundų dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbo, apskaitos žurnalo įrašų, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su prašymu dėl apsikirpimo. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019 m. sausio 23 d. pažymos dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų (pareiškimų) ir skundo priėmimo Nr. 20/01-483 matyti, kad pareiškėjas dėl apkirpimo kreipėsi ir 2019 m. sausio 23 d. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažymos dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų (pareiškimų) ir skundo priėmimo Nr. 20/01-969 matyti, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. taip pat kreipėsi dėl apkirpimo. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas pagal prašymus buvo apkirptas.
14.3. Atsakovė informavo, kad kirpykla įrengta ir jos priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ numatytais reikalavimais.
14.4. Kaip nurodyta Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje, suimtiesiems jų pageidavimu turi būti suteikta galimybė ne dažniau kaip du kartus per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.
14.5. Atsakovė informavo, kad Šiaulių TI plaukų kirpimo darbus atlieka ūkio aptarnavimo būrio nuteistasis. Darbuotojui atliekančiam šias pareigas keliami reikalavimai: turėti minimalių įgūdžių naudojant plaukų kirpimo mašinėlę bei kitus įrankius, reikalingus plaukų kirpimo darbams atlikti, bei sveikatos priežiūros tarnyboje būti pasitikrinusiam sveikatą ir įgijusiam higienos ir pirmosios pagalbos teikimo žinių (Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. 61/04-1040). Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI šias pareigas užimantis asmuo atitinka minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
14.6. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundžiasi, kad jam nuolat buvo įkerpama, nukrečiama elektra, to nedetalizuoja ir niekaip nepagrindžia ir pažymi, kad dėl sužalojimų kerpant pareiškėjas į medikus nesikreipė.
15. Dėl neturtinės žalos
15.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas - tai dažnai būdingi ar neišvengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sąlygos nepažeistų jo žmoniškojo orumo, kad priemonės, vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai įkalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-l7-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.
15.2. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
15.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). Kaip matyti iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymos Nr. 61/04-965, pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl skunde nagrinėjamų netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.
15.4. Atsakovė pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra akcentavęs, jei duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai nulemti būtent netinkamų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taigi, vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus) (LVAT2016-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-l908-261/2016).
15.5. Atsakovė pabrėžia, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. Al 1-944/2007). Pareiškėjas turi įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Įstatymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261- 288/2009). Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovės nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus
kons ta tuoja:
1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų kalinamųjų laikymo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
3. Pareiškėjas tvirtino, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų minimalaus ploto reikalavimų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 37, Nr. 106, Nr. 8, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,84 kv. m. iki 23,5 kv. m ploto (b. l. 128). Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, EŽTT vertinimu, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje ploto, nes tik tokiu atveju asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Teismas pabrėžia, kad baldai neturi reikšmės apskaičiuojant kameros plotus, todėl atsakovės pateikta medžiaga apie baldus nėra reikšminga (b. l. 52-55). Kita vertus, iš kameros ploto būtina išskaičiuoti sanitarinio mazgo plotą. Todėl teismas, išanalizavęs Šiaulių TI 2014 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 60/09-13759 (b. l. 30-31), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kameroje Nr. 37, kurios plotas yra 7,68 kv. m., buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, o sanitarinio mazgo plotas šioje kameroje yra 1,425 kv. m. (b. l. 50-51), daro išvadą, kad pareiškėjui kameroje Nr. 37 nebuvo suteiktas 3,6 kv. m. plotas, nors buvo suteikta daugiau kaip 3 kv. m. ploto. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos 22 paras. Įvertinus tai, kad kameros Nr. 106 plotas yra 23,46 kv. m. ir joje buvo ne daugiau keturių asmenų (b. l. 30-31), o sanitarinio mazgo plotas šioje kameroje yra 1,389 kv. m. (b. l. 50-51), tai pareiškėjo teisės į plotą nebuvo pažeistos. Įvertinus tai, kad kameros Nr. 8 plotas yra 16,72 kv. m. ir joje buvo ne daugiau trijų asmenų (b. l. 30-31), o sanitarinio mazgo plotas šioje kameroje yra 1,420 kv. m. (b. l. 50-51), tai pareiškėjo teisės į plotą nebuvo pažeistos.
Vadinasi, pareiškėjo teisės į ploto reikalavimus buvo pažeistos 22 paras, kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 37.
4. Pareiškėjas nurodo, tai pat tvirtino, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinta pakankamai socialinių reabilitacijos programų, siekiant į šias veiklas įtraukti nuteistuosius.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje Nr. 61/04965 nurodoma, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, taip pat, kad suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku. Pažymoje taip pat minima, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. sausio 10 d. buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose (b. l. 34).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos programos, kurioje būtų norėjęs dalyvauti, tačiau tokia galimybė jam nebūtų užtikrinta, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių esamas programų skaičius buvo nepakankamas. Todėl šiuo aspektu skundas atmestinas kaip visiškai niekuo nepagrįstas.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą.
Pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius.
Iki pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpio, o taip pat ir pareiškėjo Šiaulių TI laikotarpiu, valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus (2018m. spalio 3 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr. 57VMĮP-277, 2018 m. gruodžio 19 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr. 57VMĮP-414, 2019 m. vasario 11 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr. 57VMĮP-20, kurių metu nustatyti pažeidimai, nesusiję su patiekiamo maisto energetine verte, duoti nurodymai ir terminai nustatytiems pažeidimams pašalinti (b. l. 104–117). Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamo maitinimo ar maisto dalinimo, įrodymų. Taigi, šia apimtimi pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
6. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI administracija neužtikrino teisės naudotis pagalbos iškvietimo mygtuku.
Atsakovės atsiliepime ir teismui pateiktoje Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. pažymoje Nr. 60/09-13769 (b. l. 32) nurodyta, kad reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Jokie teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Taigi, šia apimtimi pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
7. Pareiškėjas nurodo, kad būdamas Šiaulių TI turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, be to, kiemeliai neatitiko higienos sąlygų.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjas neneigia, kad jis gavo teisę pasivaikščioti vieną valandą, tai atitinka Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo nuorodos į rekomendacinius siūlymus negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187.6.12) (b. l. 97-98) nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-3528 (b. l. 99-100) nustatyta, kad Šiaulių TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (b. l. 92-94) nustatyta, kad Šiaulių TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Atsakovė pažymėjo, kad nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo teisės pasinaudoti pasivaikščiojimu nebuvo pažeistos.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose tualetas neatitiko standartų, nes nebuvo tinkamai atskirtas nuo viso kameros ploto.
Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015). Ši higienos norma nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, be to, iš visų keturių pusių (žr. ir fotonuotraukas, b. l. 118-120).
Europos Žmogus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Teismas, įvertinęs duomenis, kad sanitarinis mazgas tėra atitvertas tik 1,5 m. aukščio sienele (nors iš visų keturių pusių), daro išvadą, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista visą jo buvo Šiaulių TI laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. (b. l. 30-31), t. y. iš viso 73 paras, nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto nepilnas atskyrimas neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.
9. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose ventiliacija neveikia, neužtikrinamas tinkamas kamerų apšvietimas, temperatūra, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų.
Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina pridėti patikrinimo aktai (2019 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80) PA- 96 (b. l. 89-91), 2019 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80) PA-889 (b.l. 95-96), 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)-PA-365 (b.l. 101-103) ir 2018 m. kovo 26 d. Šiaulių TI direktoriaus patvirtintas dezinfekcijos planas Nr. 20/01-1860 2018-2019 m.m. (b. l. 67-69). Atsakovė niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose.
Atsakovė pateikė teismui 2019 m. sausio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA-96, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 37 apšvieta tinkama, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra (b. l. 89-91). Atsakovė pateikė teismui 2019 m. vasario 11 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80) PA-384, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 8 pelėsio nėra ir galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta (b. l. 92-94). Atsakovė pateikė teismui 2019 m. vasario 28 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80) PA-889, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 37 oro temperatūra neženkliai žemesnė, nei nustato teisės aktai, tačiau ji neturėtų būti vertinama, kadangi matavimai atlikti prie atviro lango. Oro drėgmė tinkama, pelėsio nėra (b. l. 95-96). Vadinasi, konstatuoti, kad pareiškėjo teisės dėl netinkamos vėdinimo sistemos, pelėsio, apšvietimo, oro temperatūros buvo pažeistos negalima.
10. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinama teisė skalbtis savo patalynę, Šiaulių TI neišduodavo švarios patalynės ir rankšluosčių.
Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 76-79) reglamentuoja Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) Šiaulių TI apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką, o Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 1/01-243 redakcija) (b. l. 80-83), detalizuoja, kad Šiaulių TI skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų (b.l. 83). Atsakovė pažymėjo, kad apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Konstatuotina, kad atsakovė suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakinga už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga. Vadinasi, šiuo aspektu pareiškėjos skundo tenkinti nėra pagrindo, nes negalima teigti, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė plautis drabužių, taip pat nebuvo suteikta galimybė skalbti patalynę.
Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. IR-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Atsakovė nurodo, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis minimais teisės aktais, ir tai įrodo teismui pateikiamos Asmeninės sąskaitos Nr. 2201 išrašas (b. l. 42-43). Vadinasi, šiuo aspektu taip pat negalima konstatuoti, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas.
11. Pareiškėjas teigia, kad ne visada galėjo nusiprausti duše po šiltu vandeniu.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), ten tiekiamas šiltas vanduo. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI duše bėga karštas vanduo, kaip nurodyta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (b. l. 92-94), kuriame nustatyta, kad vanduo į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Pabrėžė, kad atsakovė karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakinga. Pažymėjo, kad pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių TI administracijai nepateikė jokių skundų dėl netinkamos vandens temperatūros, nesudarymo jam nusiprausti. Todėl šia apimtimi pareiškėjo skundo tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Pareiškėjas skundžiasi, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovė nurodė, kad nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Kaip nurodoma atsiliepime, Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Nustatyta, kad jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nepateikęs. Vadinasi, Šiaulių TI negali būti laikomas atsakingu, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovės veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių. Šia apimtimi pareiškėjo skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti.
13. Pareiškėjas nurodo, kad jis, kaip buvęs valstybės tarnautojas, nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir suimtųjų, kurie nebuvo valstybės tarnautojais.
Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, yra laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis kamerose buvo laikomas nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų nurodymų, tačiau teigia, kad jis nebuvo tinkamai izoliuotas vedant pas medikus, advokatą ir t.t.
Pabrėžtina, kad atsakovė pateikė teismui Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 60/09-13800 (b. l. 33), iš kurios matyti, kad Saugumo valdymo skyriaus priežiūros jaunesniųjų specialistų pareigybės aprašyme nustatyta pareiga vedant suimtuosius (nuteistuosius) pasivaikščioti, pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, advokatus, tyrėjus ir t.t., užtikrinti izoliavimo reikalavimus tarp vedamų ir kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Duomenų, jog šios funkcijos nevykdomos ar vykdomos netinkamai, nėra. Be to, pareiškėjas su skundais dėl netinkamo izoliavimo į įstaigos administraciją nesikreipė. Tariamai netinkamo izoliavimo pareiškėjas nedetalizuoja, nenurodo, kada ir kaip konkrečiai buvo pažeistos minėtos teisės akto nuostatos, be to, nenurodo, kokia žala dėl to jam konkrečiai kilo. Vadinasi, ir šiuo aspektu pareiškėjo skundo tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.
14. Pareiškėjas skundžiasi, kad jam Šiaulių TI nebuvo tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas skundžiasi tik dėl netinkamo medicininės pagalbos administravimo ir organizavimo, o ne dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (nes pats pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-631-756/2018). Pabrėžtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-l 10/2013). Todėl teismas paaiškina pareiškėjui, kad dėl sveikatos paslaugų netinkamo teikimo, jei pareiškėjas turi pretenzijų Šiaulių TI, reikia kreiptis į bendrosios jurisdikcijos teismus, prieš tai pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Mat, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).
Taigi, šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar Šiaulių TI buvo tinkamai administruojama ir organizuojama medicininė pagalba. Kaip nurodyta Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. 76/10-176 (b. l. 38), Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas D. K. prašymas Nr. 72/04-6551 (b. l. 39) dėl medikamentų perdavimo iš laisvės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyrius vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-211 „Dėl teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. IR-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 15 priedu, pagal kurį suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus, ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse ir ne daugiau kaip 2 pakuotes. Pareiškėjas buvo informuotas (b. l. 40, 41, 125), kad privalo Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojams pristatyti stacionaro išrašus apie nustatytas ir patvirtintas diagnozes bei gydymo rekomendacijas, tačiau minėtų dokumentų nepristatė. Vadinasi, nesant duomenų, kad buvo netinkamai teiktos sveikatos paslaugos, nėra jokių teisinių pagrindų teigti, kad Šiaulių TI buvo netinkamai administruojama ir organizuojama medicininė pagalba.
15. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo tinkamai suteikiamos kirpėjo paslaugos, kirpdavo nekvalifikuotas specialistas, be to, nuolat kerpant jį sužeisdavo.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems jų pageidavimu turi būti suteikta galimybė ne dažniau kaip du kartus per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.
Kaip matyti iš Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu žodinių pasiūlymų, prašymų bei skundų dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbo, apskaitos žurnalo įrašų, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su prašymu dėl apsikirpimo (b. l. 44-45). Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019 m. sausio 23 d. pažymos dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų (pareiškimų) ir skundo priėmimo Nr. 20/01-483 (b. l. 46-47) matyti, kad pareiškėjas dėl apkirpimo kreipėsi ir 2019 m. sausio 23 d. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažymos dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų (pareiškimų) ir skundo priėmimo Nr. 20/01-969 (b. l. 48-49) matyti, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. taip pat kreipėsi dėl apkirpimo. Ginčo, kad pareiškėjas pagal prašymus buvo apkirptas, nėra.
Atsakovė nurodė, kad kirpykla įrengta ir jos priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ numatytais reikalavimais. Šiaulių TI plaukų kirpimo darbus atlieka ūkio aptarnavimo būrio nuteistasis. Darbuotojui atliekančiam šias pareigas keliami reikalavimai: turėti minimalių įgūdžių naudojant plaukų kirpimo mašinėlę bei kitus įrankius, reikalingus plaukų kirpimo darbams atlikti, bei sveikatos priežiūros tarnyboje būti pasitikrinusiam sveikatą ir įgijusiam higienos ir pirmosios pagalbos teikimo žinių (Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. 61/04-1040 (b. l. 35, b. l. 36-37)). Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad Šiaulių TI šias pareigas užimantis asmuo atitinka minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pabrėžtina, jog pareiškėjas skundžiasi, kad jam nuolat buvo įkerpama, nukrečiama elektra, tačiau to nedetalizuoja ir niekaip nepagrindžia, nes dėl sužalojimų kerpant pareiškėjas į medikus nesikreipė. Vadinasi, ir šiuo aspektu pareiškėjo skundo nėra pagrindo tenkinti.
16. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
17. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad ploto kameroje (22 paras) bei privatumo sanitariniame mazge (73 paras) trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, tai, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 460 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. K. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI-K, priteistina 460 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Pareiškėjas skunde prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias vertina 4,49 Eur. Kartu pareiškėjas nurodo, kad jis nepateikia šių išlaidų pagrindimo, tačiau nurodo, kad teismas pats turėtų tuos duomenis (pvz., pareiškėjo įsigyjamų prekių sąrašo ataskaitą) išsireikalauti iš Vilniaus pataisos namų. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti minėtus duomenis, tačiau jų nepateikė, todėl prašymas, kaip nepagrįstas, jog pareiškėjas iš tikrųjų mokėjo nurodytą pinigų sumą, negali būti patenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.