- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-7606-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06706-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- I. Ž.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. rugpjūčio 30 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), I. Ž. vairuodama automobilį Honda Stream, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pradėdama važiuoti atbuline eiga buvo neatidi, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
Apklausta teismo posėdžio metu I. Ž. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną su sesers vaikais važiavo į vaikų kambarį, buvo sunku išvažiuoti, kadangi retai vairuoja, nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir nuvažiavo. Buvo pravėrusi automobilio duris, nes sunkiai sekėsi išvažiuoti, per automobilio veidrodėlius gerai nesimatė, kaip išvažiuoti (b. l. 18, 36).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. J. parodė, kad įvykio dieną, ryte, buvo palikusi automobilį prekybos centro „Akropolis“ trečiajame aukšte. Grįžusi po darbo, apie 21 val. vakare, rado nubrauktą buferį, dešinį kampą ir raštelį, kuriame buvo nurodyti jos automobilį apgadinusios mašinos valstybiniai numeriai ir laikas. Ji išsikvietė policiją ir parašė pareiškimą (b. l. 28).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje vienas automobilis apgadintas, o kitas – pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Atvyko į eismo įvykio vietą, rado apgadintą automobilį VW Golf. Buvo paliktas raštelis, kuriame nurodyta, koks automobilis apgadino VW Golf, apgadinusio automobilio valstybiniai numeriai ir tai, kad vairavo moteris. Įformino įvykį, surinko pirminę medžiagą (b. l. 29).
Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sesuo. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo palikta mašina ir I. Ž. vežė jos vaikus į „Akropolį“ automobiliu Honda Stream. I. Ž. grįžo iš „Akropolio“, pastatė mašiną prieš jų namus. Sekančią dieną grįžo jos vyras ir pastebėjo, kad apgadintas automobilis. Ji paklausė I. Ž., ar ne ji apgadino automobilį, tačiau I. Ž. tai paneigė. Jos vyras norėjo iškviesti policiją, tačiau nenorėjo pyktis su kaimynais (b. l. 29-30).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. U. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, jog apgadintas automobilis, atvyko į įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, jo kolega fotografavo ir parašė tarnybinį pranešimą. Apgadinimai buvo nežymus, nubrauktas bamperis. Įvykio metu liudytojų nebuvo, buvo paliktas raštelis, iš kurio buvo matyti, koks automobilis apgadino, šio automobilio valstybiniai numeriai, raštelį prarašęs asmuo jokių kontaktinių duomenų nepaliko (b. l. 30).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad įvykio metu buvo kartu su I. Ž., susitiko prekybos centre „Akropolis“, I. Ž. buvo su sesers vaikais, pasisiūlė ją parvežti namo. Atsisėdo į automobilį, automobilyje vaikai triukšmavo, buvo neramūs, I. Ž. paprašė jų nurimti. I. Ž. sunkiai sekėsi išvažiuoti, ji buvo atsidariusi dureles. Ji buvo keleivio pusėje, jokio smūgio nejautė. Tik po savaitės ar dviejų I. Ž. pasakė, jog tą dieną buvo eismo įvykis ir ji atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 35).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. B. parodė, kad įvykio dieną buvo atvažiavęs į „Akropolio“ stovėjimo aikštelę ir pastebėjo, kaip vienas automobilis išvažinėjo iš parkavimo vietos ir sustojo labai arti kitos transporto priemonės. Iš automobilio išlipusi vairuotoja pasižiūrėjo atgal ir nuvažiavo. Kontakto nematė, signalizacijos negirdėjo, smūgio garso taip pat nebuvo. Kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai – nubrauktas bamperis (b. l. 35-36).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
I. Ž. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų: G. J. (b. l. 28), D. S. (b. l. 29), G. M. (b. l. 29-30), A. U. (b. l. 30), J. V. (b. l. 35), Ž. B. (b. l. 35-36) parodymų, taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), G. J. paaiškinimu (b. l. 6), Ž. B. paaiškinimu (b. l. 7), fotonuotrauka (b. l. 14), CD su vaizdo medžiaga (b. l. 16).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), I. Ž. vairuodama automobilį Honda Stream, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pradėdama važiuoti atbuline eiga buvo neatidi, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. I. Ž. kalta dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
I. Ž. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. Ž. buvo surašytas ir už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 30 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešusi apie eismo įvykį nukentėjusiajam vairuotojui ar policijai, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais I. Ž. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 222 puntą ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Ž. viso proceso metu nuosekliai neigė jautusi kokį nors susidūrimą (kontaktą) ir tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos (b. l. 18, 36). Tiesiogiai įvykį matęs Ž. B. parodė matęs, kaip I. Ž. vairuojamas automobilis buvo arti kitos transporto priemonės, tačiau jis taip pat patvirtino, jog nei automobilių kontakto nematė, smūgio ir signalizacijos garsų negirdėjo (b. l. 35-36). Nagrinėjamoje byloje taip pat vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo jausti kontaktą, svarbus yra ir automobilio bei stogo apgadinimo mastas bei pobūdis. Kaip matyti iš fotonuotraukų, automobilis VW Golf apgadintas nežymiai, apgadinimai braukiamojo pobūdžio, fotonuotraukose neužfiksuota, jog automobilis būtų įlenktas ar kitaip ženkliai apgadintas, iš tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio vietoje nebuvo rasta jokių šukių ar detalių nuolaužų (b. l. 4, 16), todėl šių duomenų nepakanka neginčijamai išvadai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Ž. jautė transporto priemone Honda apgadinusi kitą automobilį VW Golf ir veikdama tiesiogine tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, I. Ž. turėjo manevruoti nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. siauru pravažiavimu automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl nežymiai kliudžius kitą automobilį, judant nedideliu greičių, esant vaikų keliamam triukšmui automobilio salone (b. l. 35), ji objektyviai būtų galėjusi to nepajusti. Be to, kaip jau minėta, eismo įvykį matęs asmuo Ž. B. jokio kontakto garso negirdėjo, negirdėjo, jog būtų suveikusi automobilio VW Golf signalizacija (b. l. 36). Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio vietos kameros nefilmuoja, tai patvirtina policijos pareigūno D. S. tarnybinis pranešimas (b. l. 4). Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog I. Ž. vairavo A. M. priklausantį automobilį (b. l. 8), automobilis draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 15), nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų buvęs neblaivus, todėl I. Ž. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog I. Ž. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad I. Ž. veikoje nenustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
I. Ž. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16061114233. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį I. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.