- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- TA-362-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00851-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1 Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, gyvenamųjų patalpų kvadratūra buvo per maža pagal ten gyvenusių asmenų skaičių. Nurodė, jog buvo labai prasta ir higienos normų neatitinkanti dušo patalpa, kurios plotas tik apie 20 kv. m., besimaudant duše vienam asmeniui likdavo tik apie 1 kv. m. asmeninės erdvės, todėl duše dažnai tekdavo susidurti su kitais žmonėmis. Dušo patalpoje įrengtas tik vienas maišytuvas ir jis nesireguliuoja, todėl ne kartą teko apsiplikyti odą karštu vandeniu arba laukti apie 5 minutes, kol pradės bėgti šiltas vanduo, kas sutrumpindavo pareiškėjui galimybę maudytis duše iki 15 minučių. Dušų patalpoje neįrengta atskira patalpa persirengti, nėra pakabų, vandens čiaupai nėra atskirti nuo bendros patalpų erdvės, t. y. dušuose nėra pertvarų, todėl pareiškėjui maudantis kiti asmenys galėjo jį stebėti, taip buvo pažeistas jo privatumas.
2.2 Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, todėl nebuvo užtikrintas jo saugumas, jeigu patalpoje kiltų grėsmė jo sveikatai dėl fizinio smurto.
2.3 Pataisos namuose nebuvo pakankamai užtikrinamas pareiškėjo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama dalyvavimo kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kituose renginiuose galimybė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, lankyti įvairių užsiėmimų.
2.4 Pataisos namuose nebuvo įrengtos patalpos rūkymui. Rūkymo vieta buvo pažymėta lauke, bet kiti nuteistieji rūkydavo bet kur. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis, baime, pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą.
4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1 Pareiškėjas per bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK laiką gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, tik laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. spalio 30 d. bausmę atliko karantino patalpoje, minimalaus ploto norma, tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo.
4.2 Įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpos įrengimą numatytais baldais ir inventoriumi. Antrojo sektoriaus bendrojoje nuteistųjų dušinėje įrengta 15 dušo galvučių, patalpos ir inventorius remontuojami pagal poreikį, visi gedimai nebūna nuolatiniai, gavus informacijos apie trūkumus - jie šalinami, tačiau inventorius nuolat gadinamas pačių nuteistųjų. Antrojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušo patalpose pertvaros ginčo laikotarpiu buvo įrengtos. Teisės aktai nereglamentuoja įstaigai pareigos įrengti atskirus persirengimo kambarius dušų patalpose. Dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi patalpomis dieną.
4.3 Nuteistųjų socialinė reabilitacija pataisos namuose vyksta pagal nuteistiesiems sudarytus individualius socialinės reabilitacijos planus, priemonės yra paremtos savanoriškumo principu, todėl dėl tam tikrų veiklų poreikio patys nuteistieji turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją.
4.4 Teisės aktai nenumato pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai priskirtų nuteistųjų grupėms, o karantino patalpose pareigūnų iškvietimo sistemą yra sumontuota.
4.5 Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, rūkantiems nuteistiesiems Pravieniškių PN- AK Antrojo sektoriaus lauko teritorijose yra numatytos rūkymo vietos.
4.6 Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą palaikė savo skunde išdėstytus argumentus, nesutiko su ieškinio senaties taikymu.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. Skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iki 2019 m. balandžio 11 d. neanalizuotinos.
8. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 11¹.2 punktą, kamerų tipo patalpose - 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos numatytos ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1-2.2 punktuose.
9. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. spalio 30 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus karantino patalpoje, tačiau nagrinėjamu atveju šis laikotarpis neaktualus, kadangi taikytas senaties terminas, todėl aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino patalpoje nebus aptariamos. Nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas buvo kalinamas Antrojo sektoriaus 7 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos). Iš bylos duomenų matyti, kad 7 būrio 1 patalpos plotas yra 66,29 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, taigi, esant visoms užpildytoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto. Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Pateikti rašytiniai įrodymai jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Vidaus tvarko taisyklių 11¹.1. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m., todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pataisos Įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisminio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. Įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, bet iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (13.10. ir 16.11 punktai).
11. Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl gyvenamojoje patalpoje (7 būrio patalpa Nr. 1), kurioje šiuo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, pagrįstai nebuvo iškvietimo mygtuko.
12. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to jis būtų patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją.
13. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokiame būryje, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, nepaaiškino, ar dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją. Be to, nėra duomenų, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas nenurodė, jog dėl kitų asmenų rūkymo būtų skundęsis ir prašęs jį atskirti nuo galimai rūkančių asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laikė hipotetiniais ir neįrodytais.
16. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 9 d. pažymos apie pareiškėjo dalyvavimą užimtume matyti, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, dalyvavo šiose pozityvaus užimtumo veiklose: nardų turnyre, sportinėse stalo teniso, estafečių veiklose, veikloje „Harmonija muzikoje ir dvasioje“, seminare-diskusijoje „Kaip suprantame savo turtus“, edukaciniame užsiėmime - „Lipdymas kitaip“, viktorinoje „Pavasario garsai“, veikloje „Lietuvos įstojimo į NATO diena - jėgos tvirtovė“, „Olegas“ - filmo peržiūroje, muzikinėje viktorinoje „DO RE MI“, veikloje „Šachmatai plius nardai“. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis parduotuvėje, valgykloje, duše, kirpykloje, skalbykloje, avalynės taisykloje, bibliotekoje, siuvykloje, turėjo galimybę skambinti telefonu.
17. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, jog pareiškėjas dalyvaudavo įvairiose užimtumo programose ir nėra pagrindo teigti, jog atsakovo atstovas nesudarė galimybių pareiškėjui įsitraukti į užsiėmimus. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu, taigi socialines reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų.
Šalies argumentai
18. Byloje nėra duomenų, kad įstaigos administracija pareiškėjui būtų neleidusi dalyvauti užimtumo renginiuose ar programose, būtų apribojusi galimybę pasinaudoti sporto kiemeliu, suvaržiusi pareiškėjo judėjimo laisvę. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas užimtumas, tačiau, kokių konkrečiai renginių pareiškėjui trūko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, nedetalizavo. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo teiginius, darė išvadą, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, neįrodantys jo teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
20. Atsakovo atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. 77-688 nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros ginčo laikotarpiu buvo įrengtos. Pagal bylos duomenis, Antrojo sektoriaus bendroje dušinėje įrengta 15 dušo galvučių. Įstaigoje patalpos ir inventorius remontuojami pagal poreikį, atsižvelgiant į inventoriaus gedimus ir asignavimus. Atsakovas atsiliepime akcentavo, jog gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas, nuteistiesiems gyvenamųjų patalpų prausyklose įrengė vandens šildytuvus ir dušo sietelius, patalpas atskyrė sienelėmis nuo lubų iki grindų su varstomomis durelėmis, kad būtų užtikrintas nuteistųjų privatumas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar Įrengti kabinas), taip pat įrengti atskiras persirengimo patalpas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Nagrinėjamu atveju, teismas vertino, kad dušų įrengimas atskiriant juos pertvaromis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina besimaudančių asmenų privatumą, taip pat yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.
22. Pareiškėjo argumentas dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo dušų patalpoje nepagrįstas jokiais objektyviais pakankamais įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų laikytini abstrakčiais, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti atsakovo atstovui. Pareiškėjas skunde nedetalizavo ir neindividualizavo, kada buvo apsiplikęs karštu vandeniu dėl netinkamo čiaupų įrengimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo nusiplikęs. Abstrakčiais ir deklaratyviais taip pat laikytini pareiškėjo skundo argumentai dėl maišytuvų skaičiaus, vandens bėgimo greičio, kadangi pareiškėjas niekaip nepaaiškino, kokie šiuo atveju konkretūs Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai turi būti nustatyti ir kaip nurodytos aplinkybės konkrečiai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukeli netinkamos kalinimo sąlygos ar privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė, taip pat nėra duomenų apie kitokias jam kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jam maudantis kiti asmenys galėjo jį stebėti ir tai buvo pažeistas jo privatumas, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą. Nenustačius Pravieniškių PN-AK veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.?
23. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, priteisiant prašomos neturtinės žalos sumą.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas teisiniais argumentais, šališkas, prieštaraujantis teisingumo ir lygiateisiškumo principams. Teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos, nes, pavyzdžiui, byloje Nr. A442-534/2014 asmeniui buvo priteistas dešimteriopai didesnis neturtinės žalos atlyginimas. Todėl pareiškėjas mano, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo diskriminuotas. Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką panašiomis aplinkybėmis yra priteisiamos kompensacijos. Pareiškėjo vertinimu, nesant objektyvių duomenų visos abejonės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai.
Atsiliepimas
26. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.
28. Atsakovo atstovo vertinimu, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas skundą grindžia deklaratyviais argumentais, į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl nurodomų pažeidimų nesikreipė, konstatavo, kad jokių Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas teisiniais argumentais, šališkas, prieštaraujantis teisingumo ir lygiateisiškumo principams bei neatitinkantis suformuotos praktikos.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).
34. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo argumentai dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.
35. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo)), pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą.
36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad, būdamas Pravieniškių PN-AK, ginčo laikotarpiu patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
37. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo pirmosios instancijos teismo šališkumo pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar atmestinai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų formuojama praktika dėl įrodymų pateikimo ir vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo, tačiau tokių savo argumentų detalizuoja, nepagrindžia, kokių įrodymų byloje trūko, kokios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, nebuvo nustatytos, tinkamai pagrįstos įrodymais bei įvertintos. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.