Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-28-866/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-11
Bylos Nr.
2S-28-866/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12858-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-28-866/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12858-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ skundas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų su prašymu nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, UAB „Esoros finansai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme 2023 m. rugsėjo 6 d. gautas skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 246282; 2) Priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 246282, būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) Paskirti pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą; 4) Nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo išieškojimą iš pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos. Antstolė nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. vykdė pirmąsias pareiškėjos turto varžytines Nr. 246282, kuriose turtas buvo parduotas už 128 138 Eur. Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes turtas parduotas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Paaiškino, kad pareiškėja nėra gavusi iš antstolės pilnos turto vertės nustatymo ekspertizės, todėl nežino, kada ir kiek buvo įkainotas pareiškėjos turtas antstolės kontoroje. Pareiškėja paaiškino, kad panašaus ploto butai, esantys toje pačioje vietovėje, yra pardavinėjami ženkliai didesnėmis kainomis nei buvo parduotas pareiškėjos turtas ir tai įrodo, kad už pareiškėjos turtą būtų galima gauti daug didesnę kainą, jei jo vertė būtų nustatyta tinkamai.

3. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2023 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S-23-177-19101 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą su antstolės nušalinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ skundą dėl antstolės veiksmų.

5. Teismas pažymėjo, kad CPK 717 straipsnyje įtvirtintas varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų neįrodinėja nei vieno CPK 717 straipsnyje numatyto pagrindo, todėl šiuo atveju skundžiamu patvarkymu paskelbtos varžytynės negali būti paskelbiamos neįvykusiomis. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pripažino nepagrįstu (CPK 704 straipsnis).

6. Teismas nurodė, kad kitu skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini)varžytinės. Pareiškėja šį skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimą grindžia iš esmės dėl turto vertintojo (eksperto) nustatytos skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės.

7. Skunde nurodoma, kad iš viešai skelbiamų duomenų apie parduodamų butų kainų tendencijas minimoje vietovėje tokio tipo butų kainos yra ženkliai didesnės už varžytinėse parduoto pareiškėjos turto. Teismas pažymėjo, kad minėti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, t. y. tik deklaratyviai nurodyta, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei įvertino turto vertintojas (CPK 178 straipsnis). Teismas byloje nenustatė duomenų, kad pareiškėja būtų dėjusi pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jos manymu, aukštesnę turto vertę (būtų teikusi turto vertinimo ekspertizę ir panašiai). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teikdama 2020 m. lapkričio 3 d. antstolei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, nurodė, kad įmonė siekia pelno ir nori kuo brangiau parduoti turtą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų pagrindas abejoti atliktos ekspertizės teisingumu.

8. Teismas nurodė, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00672 esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja būtų skundusi antstolės 2020-11-13 patvarkymą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Teismas, atsižvelgiant į nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentus, kad reikia skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę atmetė, nes teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundas nėra motyvuotas, o išdėstyta tik subjektyvi (niekuo nepagrįsta) pareiškėjos nuomonė.

9. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog ekspertas neteisingai ar blogai nustatė areštuoto turto vertę.

10. Teismas paaiškino, kad konkretaus turto rinkos vertė, nustatyta kvalifikuotų turto vertintojų, ir to paties turto rinkos kaina, t. y. suma, realiai sumokėta tą turtą įsigijusio pirkėjo, gali skirtis. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjos nekilnojamasis turtas, į kurį buvo nukreiptas priverstinis skolų išieškojimas, buvo įkainotas, remiantis kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta šio turto rinkos verte, t. y. 86 000 Eur. Aptariamo nekilnojamojo turto rinkos kaina yra suma, realiai pasiūlyta varžytynių laimėtoju pripažinto varžytynių dalyvio, nes varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą už tą turtą (CPK 713 straipsnio 13 punktas). Šiuo atveju didžiausia pasiūlyta kaina buvo 128 138 Eur, todėl varžytynių laimėtojo pasiūlyta kaina varžytynėse atspindi realią šio turto pardavimo rinkoje kainą. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos argumentus, kad antstolė nesiėmė priemonių pardavinėti pareiškėjos turtą varžytynėse už rinkos kainą atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendė, kad antstolės skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Pareiškėja (apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė „Teredo“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13. Apeliantė nurodo, kad antstolė pareiškėjos turtą įkainojo vadovaudamasi atlikta ekspertize. Tačiau skolininkas pateikė objektyvius duomenis (www.aruodas.lt panašaus turto skelbimus), patvirtinančius tai, kad pareiškėjos turtas antstolės įkainotas ženkliai mažesne kaina nei jo vertė rinkoje.

14. Pažymi, kad turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika. Šios metodikos 61 punktas sako, kad jeigu nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Pateikiami turto skelbimai būtent rodo analogiško skolininko turtui objektų pasiūlos kainas ir todėl šie skelbimai atspindi skolininko turto galimą rinkos vertę. Todėl skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolės nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė ženkliai skiriasi.

15. Apeliantės nuomone, minėti duomenys yra būtent tie faktai, kurie kelia abejonių dėl pareiškėjo turto vertės, dėl ko teismas privalėjo juos įvertinti ir išsamiai išnagrinėti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas tik formaliai nurodė, kad antstolė turtą įkainojo, atsižvelgiant į ekspertizę, dėl ko nėra pagrindo abejoti turto verte. Tačiau, kaip matyti, pagrindas yra ir tai įrodo pareiškėjo pateikti nekilnojamojo turto pardavimo portalo skelbimai. Pareiškėjas objektus rinkosi pagal turto tipą bei specifikaciją. Pareiškėjo įsitikinimu, tai objektyviai pasirinkti kriterijai panašaus turto vertei palyginti.

Šalies argumentai

16. Apeliantė teigia, kad teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolės nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Teismas, esant tokiai situacijai, kuomet yra objektyvių duomenų, keliančių abejones dėl turto rinkos vertės, privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir nustatyti, ar iš tikrųjų antstolės vykdomojoje byloje nustatyta turto kaina yra atitinkanti padėtį rinkoje.

Atsiliepimas

17. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

18. Antstolė nurodo, kad skolininkas nepateikė ir vykdomojoje byloje nėra pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę antstoles paskirtos ekspertizes metu nustatyta turto rinkos verte. Vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, bendradarbiauti su antstoliui ir padėti jam kuo operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą. Todėl, jeigu skolininkas yra įsitikinęs, jog areštuotas turtas yra didesnes vertes, jis turi teise imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios pats surasti (arba pavesti kitiems asmenims) šio turto pirkėją, kuris pirktų turtą už skolininkui priimtiną kainą. Skolininkas turėjo pakankamai laiko šiam veiksmui atlikti, tačiau per visą vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų arba susitarti su išieškotoju ir taip išvengti tolesnio priverstinio vykdymo proceso, arba aktyviai komunikuoti su antstole ir siekti sklandaus proceso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. Pagal apeliacinio skundo turinį, apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas ir jų pagrindimą dėl varžytynėse parduoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Apeliacinis skundas yra iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į byloje nurodytus duomenis (panašaus turto skelbimus), jog turtas antstolės įkainotas ženkliai mažesne kaina nei jo vertė rinkoje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka, šiuo atveju antstolė ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti: paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, gavus apeliantės pretenziją, paskyrė antrą turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

22. Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0177/20/00672 duomenų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdymo procese, vykdydama skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės UAB „Teredo“, 2020 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S20-12419 paskyrė turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta ekspertui Kastyčiui Kumpinui. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės išvados, kuriuo informavo, kad ekspertas Kastytis Kumpinas nustatė turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 79 400 Eur. Pareiškėja el. paštu 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė antstolei pretenziją dėl ekspertizės išvados. Antstolė 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S020-16116 paskyrė pakartotinę ekspertizę ir skyrė ekspertizę atlikti ekspertei Lidijai Kinkienei. Antstolė 2020 m. spalio 23 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės išvados ir turto vertės nustatymo, kuriame nurodė, kad turto vertintoja Lidija Kinkienė atlikusi turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinę ekspertizę nustatė 86 000 Eur turto vertę. Antstolė 2020 m. spalio 26 d. el. paštu išsiuntė pareiškėjai ekspertizės aktą. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 3 d. el. paštu pateikė antstolei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, nurodė, kad įmonė siekia pelno ir nori kuo brangiau parduoti turtą. Antstolė 2020 m. lapkričio 13 d. patvarkymu dėl prašymų išnagrinėjimo atmetė pareiškėjos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, kadangi prašyme pareiškėja nenurodė nei vieno motyvo, dėl kurio antstolei galėtų kilti abejonių dėl eksperto nustatytos vertės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja nėra gavusi pilnos turto vertės nustatymo ekspertizės iš antstolės, todėl nežino, kada ir kiek buvo įkainotas turtas antstolės kontoroje laikytini nepagrįstais, kadangi antstolė 2020 m. spalio 23 d. patvarkyme nurodė, jog išsamų nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. NTVA-589 (9.6 E), gavusi prašymą, antstolė atsiųs nurodytu elektroniniu paštu. Pareiškėja 2020 m. spalio 26 d. el. paštu paprašė antstolės atsiųsti vertinimo ataskaitą susipažinimui ir antstolė 2020 m. spalio 26 d. el. paštu išsiuntė ekspertizės aktą Nr. NTVA-(9.6E) pareiškėjai.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

23. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, šalims galima pateikti tik motyvuotus prieštaravimus, t. y. jie negali būti paremti tik deklaratyviais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ar argumentais, nes nepateikti įtikinami įrodymai leidžiantys suabejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344-421/2018).

25. Taigi, iš pacituotos teismų praktikos darytina išvada, kad: 1) prieštaravimai dėl turto vertės turi būti pagrįsti realiais apskaičiavimais; 2) pakartotinės ekspertizės skyrimas gali užvilkinti procesą, todėl ji turėtų būti skiriama išimtiniais atvejais, o prioritetas turėtų būti skiriamas kiek įmanoma greitesniam turto realizavimui ir vykdymo procedūrų užbaigimui apskritai.

26. Kaip minėta, šiuo atveju apeliantė nepateikė pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę dėl antstolės paskirtos ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ekspertas neteisingai ar blogai nustatė areštuoto turto vertę.

27. Pažymėtina, kad areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, labiausiai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Taigi, antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią ar mažiausią galimą, o teisingą turto vertę, todėl teiginiai, kad įmonė siekia pelno ir nori kuo brangiau parduoti turtą, šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

28. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teisės bei įstatymų saugomus interesus. Kaip minėta, antstolis privalo dėti visas pastangas, kad turtas būtų realizuotas kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi.

29. Pažymėtina, kad ne tik antstolis, bet ir bylos šalys (skolininkai bei išieškotojai), taip pat turi siekti, kad vykdymo procesas būtų kiek įmanoma veiksmingesnis, t. y. savo teises įgyvendinti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, taip pat nepiktnaudžiauti savo turimomis teisėmis.

30. Kaip teisingai nurodė antstolė, apeliantei nesutinkant su eksperto nustatyta turto rinkos verte, apeliantė galėjo dėti pastangas bendradarbiauti su antstole, ieškoti pirkėjo, kuris turtą būtų įsigijęs už apeliantei priimtiną kainą, ir pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise.

31. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė