- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-582-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00092-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. A. G., Arūno A
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Arūno A. G. ieškinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėję – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. G. prašė priteisti iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo medicininių paslaugų teikimo nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikose (toliau – LSMU Kauno klinikose) ieškovas buvo areštuotas ir pervežtas tolesniam gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ieškovo sveikatos būklė buvo sunki – 35 procentai kūno buvo nudegę. Laisvės atėmimo vietų ligoninė priėmė ieškovą į slaugos skyrių, nors neturėjo specialistų, reikmenų bei medikamentų tokios būklės ligoniams gydyti. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ieškovui nebuvo pastatyta nei viena lašelinė, nekeitė paklodžių, ieškovo žaizdas perrišdavo palatoje nesterilioje aplinkoje ir be narkozės, nors LSMU Kauno klinikose dažnai lašino lašelines, davė gerti daug skysčių, žaizdas perrišdavo operacinėje su narkoze, nes žaizdos buvo atviros ir drėgnos. Vieno iš žaizdų perrišimo metu tvarsčiai buvo prilipę prie žaizdų, todėl juos reikėjo plėšti nuo žaizdų. Trečią dieną po minėto perrišimo iš žaizdų pradėjo sklisti nemalonus kvapas, todėl ieškovas prašė, kad jį pervežtų atgal į LSMU Kauno klinikas, bet Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai delsė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės jis buvo pervežtas blogesnės sveikatos būklės, todėl jį parvežus atgal į LSMU Kauno klinikas jam teko dar dvi savaites jose gydytis, nors prieš išvežant ieškovą iš LSMU Kauno klinikų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ieškovo žaizdos jau buvo apgijusios, buvo likę tik pragulos ant kulnų. Ieškovas dėl patirtų didelių skausmų, išgąsčio, išgyvenimų ir nepatogumų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pradėjo bijoti gydytojų, ligoninių ir vaistų, todėl prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovės dėl patirto fizinio bei dvasinio skausmo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais. Įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teiktų asmens sveiktos priežiūros paslaugų ieškovui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Ieškovas neįrodė neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų. Taip pat akivaizdu, kad tarp ieškovo tariamai patirtos žalos ir gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje priežastinio ryšio nėra, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) nustatė, kad ieškovas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo perkeltas iš LSMU Kauno klinikų su jau paskirtu gydymu (perrišimai su antiseptiniais skiedikliais iki pilno gijimo, reikalui esant antibakterinis gydymas, NVNU pagal poreikį, išryškėjus gilioms negyjančioms žaizdoms – konsultacija LSMUL KK SPS). Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nesant galimybių tvarstyti ir prižiūrėti nudegimus, 2017 m. rugpjūčio 17 d. pacientas stacionarizuotas pakartotinai į nudegimų sektorių. Kad ieškovo sveikatos būklė gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2017 m. rugpjūčio 11–17 d. laikotarpiu pablogėjo, patvirtina LSMU Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus medicininių dokumentų 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. išrašai, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. perrišant stebima gausi eksudacija ir blogas kvapas iš žaizdų, neigiama dinamika lyginant su būkle išrašant iš skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. Dėl to pacientui 2017 m. rugpjūčio 21, 23 dienomis buvo atlikta nekretomija, kurios metu pašalinti negyvybingi audiniai nuo abiejų kojų, rankų nudegimų srities, tolesniam gydymui pervežtas į Pravieniškių laisvės atėmimo vietos ligoninę.
6. Ieškovo gydymo stacionare ligos istorijos įrašuose 2017 m. rugpjūčio 14 d. gydytojo D. K., 2017 m. rugpjūčio 15 d. gydytojos anesteziologės-reanimatologės S. P. užfiksuota, kad ieškovo bendra būklė neblogėjanti, stabili, tęsiamas gydymas, nusiskundimų neturi. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ligoninės gydytojos D. S. tarnybinis pranešimas dėl skubios plastiko chirurgo konsultacijos 2017 m. rugpjūčio 16 d., nesant galimybių tvarstyti ir prižiūrėti nudegimus. Byloje esančiuose medicinos įrašuose nėra užfiksuota, kad ieškovas skundėsi, jog dėl netinkamo gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2017 m. rugpjūčio 11–17 d. laikotarpiu jis patiria jo nurodytus skausmus, nepatogumus. Medicininių dokumentų duomenimis, ligoninėje jam buvo atliekami perrišimai su sterilia medžiaga ir sulfargino tirpalu, paskirta gerti daug skysčių ir Rehydron Optim 10, 7 g milteliai geriamajam tirpalui, esant skausmui ir prieš perrišimus – sol. Ketanov 30 mg 3/d, sol.Fraxiparine 0, 3 ml 2s/c., sol Tramadol 100 mg/2 ml ir kiti medikamentai.
7. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovo sveikatos būklei pablogėjus ir atsakovei neturint galimybės jį tvarstyti ir prižiūrėti nudegimus, 2017 m. rugpjūčio 16 d. ligoninės gydytojos D. S. nurodymu dėl skubios plastiko chirurgo konsultacijos poreikio, ieškovas į aukštesnio lygio medicinos įstaigą buvo pristatytas nedelsiant, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d. į LSMU Kauno klinikas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas netinkamai ar nesilaikant LSMU Kauno klinikų gydymo rekomendacijų (perrišimai su antiseptiniais skiedikliais iki pilno gijimo, reikalui esant antibakterinis gydymas, NVNU pagal poreikį), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovui buvo netinkamai suteiktos medicinos paslaugos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
8. Teismo vertinimu, vien tik ieškovo, neturinčio medicininio išsilavinimo, subjektyvus vertinimas, kad tokių pasekmių, kurios buvo kilusios dėl jo netinkamo gydymo ir priežiūros, neturėjo atsirasti, jeigu būtų viskas tinkamai padaryta (tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos), neįrodo, kad atsakovė (taip pat ir šioje ligoninėje dirbantys gydytojai) atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai suteikė ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, nes visi pirmiau nurodyti ieškovo argumentai, detaliai dėstomos aplinkybės apie ieškovo patirtus fizinius skausmus bei išgyvenimus yra nukreipti į rezultato, nepateisinusio ieškovo lūkesčių, o ne į proceso vertinimą.
9. Teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas yra būtina atsakomybės sąlyga (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas A. A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Atsakovė, priimdama gydyti ieškovą, neįvertino jo žaizdų masto, neįvertino savo galimybių perrišti ir prižiūrėti žaizdas, o taip pat neturėjo specialisto, galinčio pašalinti negyvybingus audinius nuo nudegimų srities. Atsakovė, negalėdama pati suteikti tinkamo gydymo, delsė ir laiku nesuorganizavo reikalingos gydytojo specialisto konsultacijos. Ieškovui žaizdų perrišimas buvo atliekamas nesterilioje palatoje, dėl to ieškovui prasidėjo gausi eksudacija, kuri sukėlė pavojų jo gyvybei. Iš gydytojos D. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad su LSMU Kauno klinikomis buvo suderinta atvežti ieškovą plastikos chirurgo konsultacijai 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 11 val., bet atsakovė uždelsė ir nuvežė tik 2017 m. rugpjūčio 17 d. Tuo metu ieškovas jau buvo kritinės būklės, nebegalėjo nei atsisėsti, nei atsistoti, 10 dienų išgulėjus lovoj jam atsirado pragula ant kairio kulno. Žaizdų perrišimai ieškovui sukėlė nežmonišką skausmą. Teismas, vertindamas įrašus ieškovo medicininiuose dokumentuose, neatsižvelgė į tai, kad per vieną naktį gausi eksudacija negalėjo atsirasti.
10.2. Atsakovė suklastojo ieškovo ligos istoriją. 2017 m. rugpjūčio 11 d., kai ieškovas buvo atvežtas iš LSMU Kauno klinikų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ant jo kairio kulno pragulos nebuvo, pragulos nebuvo ir 2017 m. rugpjūčio 17 d., kai ieškovas buvo grąžintas į LSMU Kauno klinikas, su pragulomis ieškovas grįžo iš LSMU Kauno klinikų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovo ligos istorijoje nėra įrašų apie žaizdų gydymą.
10.3. Teismas, priimdamas sprendimą, neobjektyviai įvertino ieškovo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, daug neigiamų emocijų ir net emocinę depresiją, kuri galėjo privesti jį prie savižudybės. Nuo gydymo praėjus 2 metams ieškovas iki šiol patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, negali jaustis pilnaverčiu asmeniu, bijo gydymo įstaigų, bijo, kad dėl savo baimių nebegalės dirbti vairuotoju, nebežino, kaip jam reikės toliau gyventi.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nenustatė aplinkybių, reikšmingų tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
11.2. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta paciento pareiga rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Ieškovas jokiais byloje esančiais duomenimis nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės veiksmų ir jo patirtų fizinių skausmų, dvasinių išgyvenimų.
12. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, kuri taikoma tuo atveju, jeigu nustatomos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.
15. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
16. Byloje nustatyta, kad apeliantas buvo gydomas LSMU Kauno klinikose dėl nudegimų, 2017 m. rugpjūčio 11 d. jis buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau pablogėjus jo sveikatos būklei, apeliantas 2017 m. rugpjūčio 17 d. pakartotinai stacionarizuotas į LSMU Kauno klinikų nudegimų sektorių, kur buvo gydomas iki 2017 m. rugsėjo 1 d., o po to vėl perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
17. Apeliantas atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) sieja būtent su 2017 m. rugpjūčio 11–17 d. laikotarpiu jam teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Apelianto teigimu, atsakovė turėjo atsisakyti priimti jį gydyti, nes neturėjo galimybių tinkamai perrišti ir prižiūrėti apelianto žaizdų, neturėjo specialisto, galinčio pašalinti negyvybingus audinius nuo nudegimų srities.
18. Iš byloje pateiktų apelianto medicininių dokumentų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. apeliantas buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su šiomis gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijomis: perrišimai su antiseptiniais skiediniais iki pilno sugijimo; išryškėjus gilioms negyjančioms žaizdoms – konsultacija LSMUL KK SPS; reikalui esant antibakterinis gydymas; NVNU pagal poreikį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės darbuotojai nesilaikė minėtų rekomendacijų ir netinkamai gydė apeliantą nurodytu ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Komisija, įvertinusi visus pateiktus apelianto medicininius dokumentus, konstatavo, kad jam asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laikantis gydymo protokolų, buvo atliekama pakankamai tyrimų, skiriamos konsultacijos, gydymas ir priežiūra; gydytojai laikėsi teisės aktuose nustatytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos, dėjo maksimalias atidumo, profesinio kvalifikuotumo ir rūpestingumo pastangas. Apeliantas teismui nepateikė ir nenurodė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias Komisijos išvadas ar keltų pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo.
19. Apeliantas taip pat nepateikė ir nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad gausi eksudacija jam prasidėjo dėl atsakovės darbuotojų netinkamai atlikto žaizdų perrišimo, nesterilios palatos (CPK 178 straipsnis). Iš medicininių dokumentų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje apeliantui perrišimai buvo atliekami su sterilia medžiaga ir sulfargino tirpalu, paskirti vaistai nuo skausmo. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojos D. S. 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniu pranešimu apeliantui buvo paskirta skubi plastikos chirurgo konsultacija. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė delsė ir laiku nesuorganizavo reikalingos gydytojo specialisto konsultacijos. Apelianto gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2017/892/42 įrašuose 2017 m. rugpjūčio 14 d. gydytojo D. K., 2017 m. rugpjūčio 15 d. gydytojos S. P. užfiksuota, kad paciento bendra būklė neblogėjanti, stabili, tęsiamas gydymas, nusiskundimų neturi. Minėtame gydytojos D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad su Nudegimų skyriaus vedėju suderinta apeliantą atvežti 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 11 val. Iš medicininių dokumentų 2017 m. rugsėjo 1 d išrašo matyti, kad apeliantas į LSMU Kauno klinikas buvo pervežtas 2017 m. rugpjūčio 17 d., pacientui 2017 m. rugpjūčio 21 ir 23 d. atlikta nekretomija, kurios metu pašalinti negyvybingi audiniai nuo kojų ir rankų nudegimų srities. Byloje nėra jokių duomenų, kad apelianto perkėlimas viena diena vėliau nei nurodyta gydytojos tarnybiniame pranešime turėjo kokios nors reikšmingos įtakos jo sveikatos būklės pablogėjimui ir žaizdų gydymui. Apelianto teiginiai, kad tuo metu jo būklė buvo kritinė, kad jo gyvybei grėsė pavojus, tėra jo paties subjektyvus vertinimas, nepagrįstas jokiais kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis). LSMU Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus medicininiuose dokumentuose, kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 1 d. išrašo, nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. perrišant stebima gausi eksudacija ir blogas kvapas iš žaizdų, neigiama dinamika lyginant su būkle išrašant iš skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. Tačiau nei LSMU Kauno klinikų gydytojai, nei Komisijos atlikto tyrimo metu apelianto medicininius dokumentus vertinę kitų gydymo įstaigų specialistai nenurodė, kad paciento (t. y. apelianto) sveikatos būklės pablogėjimas yra susijęs būtent su ta aplinkybe, kad jis iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į LSMU Kauno klinikas buvo perkeltas ne 2017 m. rugpjūčio 16 d., o kitą dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nėra nurodyta, kad minėtos trukmės laikotarpis turėjo konkrečių neigiamų pasekmių apelianto sveikatos būklei, kad jam laiku nebuvo suteiktas reikalingas gydymas, atliktos būtinos procedūros ir pan.
20. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad atsakovė suklastojo jo ligos istoriją. Tiek 2017 m. rugpjūčio 11 d., tiek 2017 m. rugsėjo 5 d. apelianto ligos istorijos įrašuose nurodyta kairio kulno pragula. Apelianto teigimu, 2017 m. rugpjūčio 11 d., kai pirmąjį kartą buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pragulos ant jo kairio kulno dar nebuvo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pragula apeliantui atsirado dėl atsakovės darbuotojų neveikimo ar netinkamai taikyto gydymo. Pažymėtina, kad Komisija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad apeliantui buvo nustatytas ~35 proc. kūno paviršiaus ploto nudegimas (rankų, kojų, nugaros). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo ligos istorijoje nėra įrašų apie žaizdų gydymą ginčo laikotarpiu. Byloje pateikta apelianto gydymo stacionare ligos istorija, kurioje yra atsakovės gydytojų ir seselių žymos apie apeliantui atliktus žaizdų perrišimus, duotus vaistus ir kitas priemones gydymo laikotarpiu 2017 m. rugpjūčio 11–16 d. (b. l. 39).
21. Atsižvelgiant į apelianto patirtų sužalojimų pobūdį (kūno nudegimas), akivaizdu, kad tokiu atveju pats žaizdų gijimo procesas yra neišvengiamai skausmingas. Tačiau vien paciento išreikštas nepasitenkinimas jam taikyto gydymo eiga ir trukme, nenustačius jokių konkrečių pažeidimų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus ir (ar) neveikimą civilinės atsakomybės taikymo aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, teismas priėmė teisingą sprendimą atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.