- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- AN2-590-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01525-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria nukentėjusiojo M. V. ir jo įstatyminio atstovo bei nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys V. M. administracinio nusižengimo byloje paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. surašė V. M. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 8 d. apie 18.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, važiavo pėsčiųjų taku, kai netoliese yra įrengtas dviračių takas, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pro pėsčiuosius, nesumažino greičio artimo pėsčiųjų greičiui, t. y. 3-7 km/h, ir ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su pėsčiuoju M. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris važiavo stumiamu paspirtuku.
Šalies argumentai
2. 2021 m. liepos 30 d. nukentėjusysis M. V. ir jo įstatyminis atstovas bei nukentėjusysis M. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti M. V. iš V. M. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti M. V. iš V. M. 5 380,32 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 815 Eur proceso išlaidų atlyginimo.
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu V. M. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 100 Eur bauda. Taip pat šiuo nutarimu nukentėjusiajam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl žalos dydžio ir atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
4. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba V. M. administracinio nusižengimo bylą išsiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nurodydama, kad byla perduodama pateikto civilinio ieškinio klausimo civilinio proceso tvarka išsprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1740-358/2021 nukentėjusiojo M. V. ir jo įstatyminio atstovo bei nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje teismas įstatymu nėra įgaliotas spręsti civilinio ieškinio civilinio proceso tvarka - Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra nustatyta žalos atlyginimo tvarka tuo atveju, kai institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą paskiria nuobaudą, pripažįsta nukentėjusiems teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoda teismui nagrinėti žalos atlyginimo klausimą. Taip pat nutartyje nurodyta, kad šis procesinis sprendimas neužkerta galimybės pateikti teismui civilinį ieškinį bendra tvarka.
6. M. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: civilinį ieškinį administracinio nusižengimo byloje perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, jį priimti ir iškelti civilinę bylą. Skunde nurodoma, kad institucijai perdavus bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, civilinis ieškinys turėjo būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, iškėlus teisme civilinę, o ne administracinio nusižengimo bylą. Taip pat pažymima, kad nukentėjusiajam asmeniui nėra pateikiami V. M. asmens duomenys, tokie kaip asmens kodas, gimimo data, gyvenamoji vieta, todėl jie neturi galimybių kreiptis tiesiogiai į teismą su ieškiniu. ANK numato galimybę perduoti civilinio ieškinio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl institucijai priėmus nutarimą ir juo perdavus šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas negali palikti ieškinio nenagrinėtu, nurodant, kad ieškinys gali būti pateiktas bendra tvarka.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į M. V. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. V. skundas tenkintinas iš dalies.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis M. V. skundžia apylinkės teismo nutartį, kuria M. V. bei nepilnamečio nukentėjusiojo M. V., atstovaujamo pagal įstatymą M. V., civilinis ieškinys, pareikštas administracinio nusižengimo byloje, buvo paliktas nenagrinėtu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paminėtas civilinis ieškinys 2021 m. liepos 30 d. buvo pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, t. y. institucijai, kuri išnagrinėjo V. M. administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ir 2021 m. rugpjūčio 9d. priėmė nutarimą pripažinti V. M. padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 4 dalyje. Taip pat šiuo nutarimu nukentėjusiajam M. V. ir jo įstatyminiam atstovui bei nukentėjusiajam M. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl žalos dydžio ir atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Sekančią dieną po šio nutarimo priėmimo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba V. M. administracinio nusižengimo bylą išsiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nurodydama, kad byla perduodama pateikto civilinio ieškinio klausimo civilinio proceso tvarka išsprendimui. Gavęs civilinį ieškinį su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apylinkės teismas užvedė administracinio nusižengimo bylą, kurioje ir buvo priimta skundžiama 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis. Žemesnės instancijos teismas sprendimą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu motyvavo tuo, kad užvestoje administracinio nusižengimo byloje teismas įstatymu nėra įgaliotas spręsti civilinio ieškinio civilinio proceso tvarka, pažymėdamas, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra nustatyta žalos atlyginimo tvarka tuo atveju, kai institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą paskiria nuobaudą, pripažįsta nukentėjusiems teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoda teismui nagrinėti žalos atlyginimo klausimą. Taip pat nutartyje nurodyta, kad šis procesinis sprendimas neužkerta galimybės pateikti teismui civilinį ieškinį bendra tvarka.
9. Administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimą reglamentuoja ANK 664 bei 665 straipsniai. ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
10. Iš aukščiau aptartų teisės normų matyti, kad įstatymas imperatyviai nenumato teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo nagrinėjančios institucijos pareigos visais atvejais priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) tuo pačiu nutarimu, kuriuo kaltininkui skiriama administracinė nuobauda. Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, neatidėjus bylos nagrinėjimo, teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018). Be to, sistemiškai vertinant ANK 665 straipsnio 1 dalį bei ANK 655 straipsnio 2 dalį, spręstina, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija ne tik gali, bet ir privalo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir tuo atveju, kai administraciniu nusižengimu padarytos žalos dydis viršija vieną šimtą penkiasdešimt eurų.
11. Šiuo konkrečiu atveju institucija, priimdama nutarimą, kuriuo paskyrė V. M. administracinę nuobaudą, nuspręsdama pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tokio savo sprendimo nemotyvavo. Tačiau įvertinus tai, jog nukentėjusysis M. V. ir jo įstatyminis atstovas bei nukentėjusysis M. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš V. M. nepilnamečiui nukentėjusiajam M. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam M. V. 5 380,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 815 Eur proceso išlaidų atlyginimo, darytina išvada, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala viršija sumą, kurią pagal įstatymą turi teisę priteisti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija.
12. ANK iš tiesų nereglamentuoja žalos atlyginimo tvarkos tuo atveju, kai institucija, priimdama nutarimą, kuriuo kaltininkui paskiriama nuobauda, juo pripažįsta nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau tokio reglamentavimo stoka nesudaro pagrindo teismui institucijos perduotą administracinio nusižengimo byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Pažymėtina, jog analogiškai ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra konkretizuota baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio, kurį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nusprendžia perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, išnagrinėjimo tvarka. Baudžiamajame procese civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ar teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-648/2018).
13. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, administracinio nusižengimo teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese, teismui ar ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusiai institucijai nusprendus byloje pareikštą civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, šį sprendimą priėmęs subjektas turi pats inicijuoti civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą pagal CPK nustatytas taisykles, kaip kad šiuo atveju ir padarė institucija, perduodama administracinio nusižengimo byloje pateiktą civilinį ieškinį kartu su V. M. administracinio nusižengimo bylos medžiaga nagrinėti apylinkės teismui, o ne reikalauti, kad nukentėjusysis savarankiškai pateiktų civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, kaip kad iš esmės yra nurodyta skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pagal teisme gautą ne teismo tvarką administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios institucijos persiųstą civilinį ieškinį turėjo inicijuoti (iškelti) ne administracinio nusižengimo bylą, o civilinę bylą, kadangi administracinio nusižengimo byla teisme nebuvo nagrinėta.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis palikti nenagrinėtu nukentėjusiojo M. V. bei nepilnamečio nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai aiškinus ir taikius procesinės teisės normas. Institucijai 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu priėmus sprendimą pripažinti nukentėjusiesiems teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, administracinio nusižengimo byla kartu su civiliniu ieškiniu buvo pagrįstai persiųsta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau teisme buvo padaryta klaida užvedant bylą pagal kaip administracinio nusižengimo, o ne civilinę. Per klaidą užvedus administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas negalėjo palikti civilinio ieškinio nenagrinėto, o turėjo perduoti šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, įpareigojant už bylų registravimą teisme atsakingą asmenį (asmenis) iškelti civilinę bylą.
15. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, o klausimas dėl pareikšto civilinio ieškinio priėmimo grąžinamas iš naujo spręsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Skunde nukentėjusysis prašo ne tik panaikinti skundžiamą nutartį, bet ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant byloje pareikštą civilinį ieškinį ir iškeliant civilinę bylą, tačiau šie klausimai priskirtini apylinkės teismo kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
M. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti nukentėjusiojo M. V. ir jo įstatyminio atstovo bei nukentėjusiojo M. V. civilinio ieškinio, pareikšto V. M. administracinio nusižengimo byloje, priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.