Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-210-929/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
II-210-929/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kategorijos
Skundo Nr. II-210-929/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01281-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 specialisto 2017 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10ANN-95571254-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio specialistas Raimondas Šlaičiūnas 2017 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10ANN-95571254-17, kuriuo P. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 str. 5 d. už tai, kad jis, 2017 m. balandžio 17 d., 08.30 val., Vilniaus Bajorėlių, Pabradė, Švenčionių r. sav., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių girtumo laipsnis. Jam paskirta nuobauda – 300 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

P. Ž. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10ANN-95571254-17, kuriuo prašo nutarimą pakeisti ir panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pakeičiant ją į įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros programose (kursuose). Prašymas motyvuojamas tuo, kad P. Ž. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta, jam paskirtą baudą sumokėjo laiku, tačiau prašo atsižvelgti į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir motyvą, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, 40 metų vairavimo stažą, panašaus pobūdžio nusižengimų nebuvimą praeityje, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą bei proporcingumo principą. Automobilį vairavo, nes skubėjo į ligoninę slaugyti sunkios sveikatos būklės sutuoktinės motiną, nedidelį kiekį alkoholio suvartojo praėjusios dienos vakare, pažeidimo dienos ryte jautėsi gerai, netinkamai įvertino situaciją, buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas ypatingai neigiamai įtakoja ne tik jo, bet ir jo šeimos gyvenimą. Sutuoktinė teisės vairuoti neturi, todėl jie patiria didelių susisiekimo nepatogumų. Teisė vairuoti taip pat jam yra reikalinga dėl neįgalumo, jis turi 50 procentų darbingumą dėl patirtos kojos traumos.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į P. Ž. skundą prašo jo skundo netenkinti. Institucijos nuomone, asmens skundo tenkinti nėra pagrindo. Pagal ANK30 str. 4 d. reikalavimus įpareigojimas dalyvauto alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ir kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 str. nenumatyta, kad dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam gali būti skiriamas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, todėl juridinio pagrindo pakeisti administracinio poveikio priemonę nėra.

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo P. Ž. savo skundą palaikė ir prašė grąžinti jam teisę vairuoti. Papildomai paaiškino, kad transporto priemonė jam reikalinga nuvykti į darbą. Turi sveikatos problemų, skauda koją. Finansinė šeimos padėtis nėra gera.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

P. Ž. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,41 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis, taip jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d. Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūno 2017 m. balandžio 17 d. nutarimu jam už šį pažeidimą paskirta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pakeičiant ją į įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros programose (kursuose). Pagal ANK 30 str. 4 d. reikalavimus įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ir kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 str. nenumatyta, kad dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam gali būti skiriamas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, todėl tenkinti P. Ž. prašymo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Tačiau teismas vertina, kad šioje byloje yra pagrindas sumažinti P. Ž. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes jam paskirta administracinio poveikio priemonė, įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei P. Ž. asmenybę, nėra proporcinga padarytam pažeidimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Analogiškos praktikos laikomasi ir įsigaliojus ANK.

Nors P. Ž. padarė administracinį nusižengimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau jam nustatytas girtumo laipsnis yra artimas leistinai ribai (0,40 prom.), ir, atmetus alkoholio matuoklio paklaidą, šią ribą viršija minimaliai – 0,01 prom. Nurodyta aplinkybė nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos suvokti, jog jis nebuvo pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir kad vairavimas tokioje būsenoje yra pavojingas ir neleistinas, tačiau leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju, P. Ž. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis.

Teismas įvertina ir tai, kad P. Ž. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, paskirtą baudą sumokėjo, jis anksčiau tik vieną kartą baustas už KET pažeidimą ir galiojančių nuobaudų pažeidimo padarymo metu neturėjo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad P. Ž. yra neįgalus, jam nustatytas ribotas darbingumas. Nepaisant to, P. Ž. dirba, tik dėl neįgalumo jam sunkiau nuvykti į darbą nesinaudojant transporto priemone. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina ir P. Ž. skunde nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonę jis vairavo, nes reikėjo vykti į Švenčionių ligoninę, kurioje buvo gydoma itin sunkios būklės jo žmonos motina, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas pažymi, kad jokios aplinkybės, išskyrus būtinąjį reikalingumą, negali pateisinti asmens vairavimo neblaiviam, tačiau tokio pažeidimo motyvai ir tikslai turi reikšmės individualizuojant administracinę atsakomybę.

Visos išdėstytos aplinkybės, vertinant ne kiekvieną jų atskirai, bet jų visumą, leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai šioje byloje gali būti pasiekti taikant ANK 34 str. 5 d. ir paskiriant ir P. Ž. švelnesnę nuobaudą, nei nurodyta ANK 422 str. sankcijoje, nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė teismo visai neskirti jam specialiosios teisės atėmimo, tačiau teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tai, jog asmuo neįvertino, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, vertintina kaip paties nubaustojo neatsakingumas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-82-1020/2017).

Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad šioje byloje administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti P. Ž. paskyrus mažesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą nei buvo paskirta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto 2017 m. balandžio 17 d. nutarime, todėl šis nutarimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p., 4 d., 6 d., 645 str., 646 str.,-

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio specialisto 2017 m. balandžio 17 d. nutarimą pakeisti.

P. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė