Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, M. J., A. B., O. B. dėl termino palikimui priimti prailginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, M. J., A. B., O. B. į teismo posėdį neatvyko. Valstybinė mokesčių inspekcija, M. J. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo neprieštaraują, kad G. J. pareiškimas būtų patenkintas, o suinteresuoti asmenys A. B. ir O. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Suinteresuoti asmenys pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi palikimas atsirado galiojant 1964 m. atitinkamos redakcijos CK, tai taikomos 1964 m. atitinkamos redakcijos CK normos, reglamentavusios termino palikimui priimti prailginimą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 587 str. (1964 m. red.) tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d. teismo gali būti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog G. J. yra mirusios R. J. sūnus, kuris tapo pilnamečiu tik (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad R. J. nuosavybės teise valdė 0,4770 ha žemės sklypą (8-9 b.l.). Iš Šiaulių rajono pirmo notaro biuro 2014-04-25 liudijimo matyti, jog po R. J. mirties (duomenys neskelbtini) notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (7 b.l.).

Kaip paaiškino pareiškėjo atstovas, terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių, nes tik (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, t. y. palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo nepilnametis, ko pasekoje, negalėjo pats įgyvendinti savo teisės priimti mirusios motinos palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, o asmenys, galintys nepilnamečio vardu priimti jo motinos palikimą per įstatymo nustatytą terminą, dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė, nes apie jį nežinojo (CK 5.2 str. 1 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.56 str.), todėl jis laiku negalėjo kreiptis į notaro kontorą, nurodė, kad jis yra pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjo tėvas M. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad apie sutuoktinės R. J. prieš mirtį pirktą žemės sklypą nežinojo, ten esančius pastatus pardavė, o dėl palikimo nesikreipė, nes jokio kito nekilnojamojo turto ar indėlio banke mirusioji neturėjo. Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime nurodo, jog nuo palikimo atsisakys, todėl ginčo dėl R. J. palikimo nėra.

Suinteresuoti asmenys A. ir O. B. nurodo, kad su pareiškimu nesutinka, nes 1995 m. spalio 31 d. R. J. pastatus įsigijo iš P. M., o 1997 m. liepos 29 d. pardavė V. K.. Nurodo, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. iš V. K. įsigijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Perkant statinius Panevėžio apskrities Viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius notarų kontorai pateikė duomenis, kad pastatų savininkui bus suteikta galimybė pirkti arba nuomoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, todėl pažeisti teisėti Balčiūnų lūkesčiai įsigyti žemės sklypą prie statinių iš valstybės. Mano, kad 1998 m. kovo 12 d. iš valstybės įsigytas žemės sklypas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centras laiku, nes 2003 m. V. K. būdama pastatų savininkė užsakė pas matininkus žemės sklypo geodezinį planą, kuris buvo suderintas su kadastro vietovės projekto autore bei žemės savininku (naudotoju), todėl mano, kad žemės sklypas buvo parduotas V. K. kartu su statiniais, o M. J. galėjo ir turėjo žinoti kokį nekilnojamąjį turtą turi sutuoktinė ir ką parduoda. Mano, kad pareiškėjas ketina pasinaudoti situacija ir pasipelnyti parduodamas žemės sklypą jiems.

Atmestini suinteresuotų asmenų Balčiūnų argumentai, kad 2003 m. V. K., kaip žemės sklypo savininkė užsakė žemės sklypo planą, nes remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1998-03-12 R. J. įregistruota kaip nurodyto žemės sklypo savininkė pagal 1998-03-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys A. ir O. B. turėjo galimybę išsiaiškinti ir sužinoti konkrečius žemės sklypo savininkus bei jų žemės valdymo pagrindus tiek žemėtvarkos skyriuje, tiek VĮ Registrų centre, kurio informacija, duomenys yra vieši, juo labiau, kad jau 2012 m., gavus raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos, B. tapo žinoma, jog žemės sklypo savininkė yra R. J. (35 b. l.). Minėtas VĮ Registrų centro įrašas yra galiojantis ir nenuginčytas. Kritiškai vertintini ir B. argumentai, jog M. J. atsiliepime nurodyti faktai, kad 1996 m. pardavus gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini) įrodo, jog sutuoktinis galėjo ir turėjo žinoti apie turimą nekilnojamąjį turtą ir jo pardavimą. Žemės sklypas buvo įgytas 1998 m., tai yra praėjus dvejiems metams po statinių pardavimo, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno (tai nurodė pareiškėjas savo pareiškime bei teismo posėdžio metu ir suinteresuotas asmuo M. J. savo atsiliepime į pareiškimą), įmokėjus 21,13 Lt ir 19,47 Lt valstybės vienkartinių išmokų. Kas patvirtina, jog R. J. panaudojo bent kiek šeimos biudžetui lemiamos reikšmės neturinčią pinigų sumą ir valstybės paskirtas vienkartines išmokas, kurios pagal Lietuvos Respublikos 1991-03-29 nutarimą Nr.108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai ir tapdavo piliečio asmenine nuosavybe.

Įvertinus aukščiau nurodytas priežastis - pareiškėjas palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametis, asmenys, galintys nepilnamečio vardu priimti jo motinos palikimą per įstatymo nustatytą terminą, dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė, nes apie jį nežinojo (CK 5.2 str. 1 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.56 str.), laikytina, kad pareiškėjas laiku negalėjo kreiptis į notaro kontorą dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis 1964 m. CK 588 str. 1 d. terminas prailgintinas.

7,98 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576– 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Prailginti terminą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė