Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu (b. l. 93–102) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas bylos medžiaga nustatė, kad VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. sausio 12 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal VSAT Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos vado 2016 m. sausio 12 d. tarnybinį pranešimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. sausio 12 d. gauta informacija apie tai, jog VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis R. J. 2015 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) rajone dalyvavo įvykyje, kurio metu nukentėjo asmuo, dėl to R. J. pareikšti įtarimai, apie tai R. J. VSAT Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos vado neinformavo. VSAT Ignalinos rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. teikimu Nr. 19-2 tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, iki bus gauta informacija apie priimtą procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime dėl R. J. veiksmų, o, 2016 m. rugsėjo 19 d. gavus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, 2016 m. rugsėjo 21 d. teikimu Nr. 19-22 nuspręsta tarnybinį patikrinimą atnaujinti. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2016 m. spalio 12 d. VSAT Ignalinos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei D. C. surašius ir Ignalinos rinktinės vado pavaduotojui Štabo viršininkui, laikinai atliekančiam rinktinės vado funkcijas, V. U. pasirašius Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta atleisti R. J. iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. VSAT Ignalinos rinktinės vado pavaduotojas Štabo viršininkas, laikinai atliekantis rinktinės vado funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei remdamasis Tarnybinio patikrinimo išvada, 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. TE-344 atleido R. J. iš vidaus tarnybos VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio, vidaus tarnybos grandinio, kurio darbo vieta nustatyta Švenčionių užkardoje, pareigų.

Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. TE-344, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. TE-346, kuriuo pakeistas VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. TE-344, jį papildant 2.3 punktu, įpareigojančiu pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Panaikinus ginčijamus įsakymus, pareiškėjas prašo grąžinti jį į VSAT prie Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio vidaus tarnybos grandininio pareigas Švenčionių užkardoje. Nagrinėjamoje byloje teisiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas, o faktiniu skundžiamo įsakymo pagrindu nurodyta 2016 m. spalio 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 19-25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016). Teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (nagrinėjamai bylai spręsti taikytina ABTĮ redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., todėl šiuo aspektu taikytina ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) (pvz., LVAT 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2770/2014, 2016 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-359-143/2016).

Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. J. 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, matydamas kitų veiksmus ir jiems pritardamas, veikdamas bendrininkų grupėje, bendrininkams sudavus smūgius ir prievarta įstūmus sumuštą nukentėjusįjį K. N. į automobilio bagažinę, uždarytoje bagažinėje nukentėjusįjį nuvežė į (duomenys neskelbtini) miesto pliažą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, tokiu būdu panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiam laisvę bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tokiais veiksmais R. J. pažemino pareigūno vardą, pažeisdamas VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto Ignalinos rinktinės vado 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 6-35, 3 punktą; VSAT pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148, 17, 17.1, 17.4, 17.5 punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2, 2.1, 2.2 punktus. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodė Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, nustatytas faktines aplinkybes: tai, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, matydamas kitų veiksmus ir jiems pritardamas, veikdamas bendrininkų grupėje su N. Š., M. K. ir K. Š., bendrininkams sudavus smūgius ir prievarta įstūmus sumuštą nukentėjusįjį K. N. į automobilio bagažinę, uždarytoje bagažinėje nukentėjusįjį nuvežė į (duomenys neskelbtini) miesto pliažą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, tokiu būdu panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiam laisvę. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis aptariamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, pasisakydamas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės, pažymėjo, jog pagal LVAT praktiką, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 3 dalis) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu (pvz., LVAT 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014). Remiantis tuo, bei, vadovaujantis ginčui taikytino ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas nusprendė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje neįrodinėjamos. Teismas atkreipė dėmesį, jog, kaip nustatyta minėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, posėdžio metu pagarsinus prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybės dėl veikos padarymo, jo nurodyti atlikti veiksmai, surašyti teisingai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, taigi dėl to ginčo byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bei aptartas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas dėl to, jog padarydamas nusikalstamą veiką pažemino pareigūno vardą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo priimti pareiškėjo ginčijami įsakymai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis. Pagal minėtojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjo ginčijamas VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. TE-344 grindžiamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Vidaus tarnybos statuto, kurio 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas įtvirtino minėtąją nuostatą, redakcija buvo patvirtinta 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, įsigaliojusiu nuo 2003 m. gegužės 1 d., aptariama Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, patvirtintai 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855, atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus įtvirtino Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnis, o nagrinėjamai bylai aktualus teisinis pagrindas buvo įtvirtintas šio straipsnio 1 dalies 7 punkte. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad VSAT Ignalinos rinktinės vadas, priimdamas ginčijamą 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. TE-344, vadovavosi teisinga teisės norma, tačiau neteisingai nurodė ją numatančio teisės akto redakciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu (LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog ginčijamo įsakymo pagrindimas nurodant ne tos redakcijos teisės aktą, nėra pagrindas jį pripažinti neteisėtu, todėl nagrinėjant bylą vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855, redakcija.

Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnyje, įtvirtinančiame pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustatė, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ paaiškinimas, pagal kurį tai yra pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statute įtvirtintos sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ turinį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (pvz., LVAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010, 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016 ir kt.).

Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo poelgis tai, jog jis ne tarnybos metu padarė nusikalstamą veiką (apysunkį tyčinį nusikaltimą) ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, jog susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą žalą, gali būti vertinamas kaip pažeminęs vidaus tarnybos pareigūno vardą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, vidaus reikalų sistemos pareigūnas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Vadovaujantis pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 6-35, nuostatomis, pareiškėjui be kitų jo pareigybės aprašyme nurodytų privalomų atlikti specialiosios veiklos valstybės sienos apsaugos srityje funkcijų, taip pat priskirtina dalyvauti užtikrinant viešąją tvarką (6.4.2. p.). VSAT pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148, 5 punkte įtvirtinti VSAT pareigūno etikos kodekso principai nustato, kad tarnyba VSAT grindžiama tokiais veiklos ir elgesio principais kaip pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, atsakomybė, pavyzdingumas. Šio kodekso VI skirsnyje, reglamentuojančiame VSAT pareigūno elgesį ne tarnybos metu, nustatyta, kad pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, jog pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą (17.1 p.); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija (17.4 p.); VSAT pareigūnai, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji baudžiamosiose <...>, taip pat patekę į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdami raštu apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą. Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (aktuali 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 968 redakcija, galiojanti nuo 2002 m. liepos 1 d.), (toliau – ir Valstybės tarnautojų etikos taisyklės) 2 punkte įtvirtina ir detalizuoja valstybės tarnautojams taikytiną pagarbos žmogui ir valstybei principą, kuris pasireiškia tuo, jog valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 p.); elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (2.2 p.).

Teismas nurodė, kad, remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamos sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ paaiškinimu, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas arba neveikimas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei teismo posėdyje pateikti paaiškinimai nepaneigiamai liudija, kad pareiškėjas, eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas ne tarnybos metu, veikdamas bendrininkų grupėje, bendrininkams sudavus smūgius ir prievarta įstūmus sumuštą nukentėjusį asmenį į pareiškėjo automobilį, automobiliu jį nuveždamas į įvykio vietą, padarė BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šiuo poelgiu pažeisdamas Vidaus tarnybos statute nustatytus pagrindinius vidaus tarnybos principus, VSAT pareigūnų etikos kodekso bei Etikos taisyklių nuostatas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, matydamas, kad prieš asmenį yra atliekami nusikalstami veiksmai bei jiems pritardamas, ne tik būdamas piliečiu, bet ir turėdamas vidaus tarnybos pareigūno, kuriam yra keliami aukštesni moralės ir tarnybinės etikos reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, statusą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui; užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, tačiau savanoriškai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, nesiėmė jokių veiksmų, jog nusikalstama veika būtų sustabdyta ar apie ją pranešta teisėsaugos institucijoms, taip pat neinformavo savo tiesioginio ar aukštesnes pareigas einančio vadovo.

Teismas nusprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo ne tarnybos metu atlikti veiksmai prieštarauja VSAT pareigūnų etikos kodekso 5 punkto nuostatoms, įpareigojančioms VSAT pareigūnus savo veiklą ir elgesį grįsti pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo principais, bei 17.1, 17.4, 17.5 punktuose VSAT pareigūnams elgesiui ne tarnybos metu nustatytiems reikalavimams: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija; taip pat būdamas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjas nevykdė pareigos apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pareiškėjo veiksmus, sudariusius pagrindą pripažinti jį padariusiu nusikalstamą veiką, taip pat pripažintina, kad pareiškėjas pažeidė aptartus Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktuose nustatytus veiklos etikos principus.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nors pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėjas, būdamas pareigūnu, tarnybos ir ne tarnybos metu turėdamas pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą ir savo veiksmais pažeidė minėtuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas, todėl pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei menkino pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, pažeidė Pareigybės aprašymo 3 punkto nuostatą, VSAT pareigūnų etikos kodekso 17.1, 17.4, ir 17.5 punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2, 2.1, ir 2.2 punktų nuostatas, todėl tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, jog kitą dieną po įvykio, t. y. 2015 m. rugsėjo 7 d., jis, įsitikinęs savo veiksmų nusikalstamu pobūdžiu, asmenišku apsisprendimu kreipėsi į policijos įstaigą, neatitinka tikrovės. Iš byloje pateikto Utenos AVPK Ignalinos r. policijos komisariato 2016 m. gruodžio 6 d. rašto, matoma, kad pareiškėjas procesinių veiksmų atlikimui į Utenos AVPK Ignalinos r. policijos komisariatą atvyko kviečiamas telefonu, t. y. išimtinai policijos iniciatyva, be jo paties asmeninės valios ar intereso. Vertinant pareiškėjo paaiškinimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesąžiningais laikytini ir tokie pareiškėjo veiksmai kaip melagingų paaiškinimų nurodymas 2016 m. sausio 18 d. tarnybinį patikrinimą atlikti pavestam tikrintojui pateiktame paaiškinime, kuriame pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) rajone įvykyje, kurio metu nukentėjo asmuo, nedalyvavo, o dėl šio įvykio jam pareikšti įtarimai yra nepagrįsti. Teismo posėdyje pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodytus teiginius grindė tuo, jog buvo tikimasi, kad šis nusikaltimas bus nuslėptas. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad asmenys, su kuriais jis buvo pripažintas veikęs bendrininku grupe, neleido jam išvažiuoti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo grasinama ar tai, kad jo laisvė buvo suvaržyta ir jis buvo verčiamas atlikti nusikalstamus veiksmus, tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip pareiškėjo pasirinkta palanki gynybinė pozicija. Šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, susijusius su tarnybinių pareigų vykdymu ir pareiškėjo elgesiu ne tarnybos metu.

Teismas nusprendė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatytieji ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuoti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į vidaus reikalų sistemos pareigūnus. Valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad vidaus tarnybos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, jog jų elgesys tarnybos ir ne tarnybos metu atitiks teisės aktų reikalavimus ir moralės normas. Todėl situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas dalyvauja ir prisideda atliekant nusikalstamą veiką, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa sistema ir ją kompromituoja. Atsižvelgiant į tai, atmesti pareiškėjo teiginiai, kad jo kalti veiksmai nepasižymi akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu arba jos kompromitavimu.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuota, kad atsakovas pagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus pareiškėjo veiksmus vertino kaip akivaizdžiai žeminančius pareigūno vardą, todėl nagrinėjamu atveju atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, jog tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Taigi, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta teisinė priemonė, kurią nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo taikyti.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, padaryta išvada, kad Įsakymas Nr. TE-344 yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti ginčijamą Įsakymą Nr. TE-344 ir Įsakymą Nr. TE-346 atmesti kaip nepagrįsti.