Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-518/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
1A-181-518/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Linas Šiukšta, Linas Žukauskas, Laima Garnelienė
Kaltinamasis
V. K., V. S., G. V., R. K., R. A., D. G.
Advokatai
Gintaras Balčiūnas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-518/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00068-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.4.1.; 1.1.4.5.1.; 1.2.14.7.2.; 1.2.19.4.; 1.2.19.6.; 2.1.7.4.; 2.4.7.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,išteisintiesiems V. K., V. S., G. V., R. K., R. A., D. G.,

gynėjams advokatams Gintarui Balčiūnui, Vidmantui Martyšiui, Vladimirui Buslovičiui, Daliai Barkauskienei, Eglei Tamašauskaitei, Mantui Valiukui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K., V. S., G. V., D. G., R. A. ir R. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K., V. S., G. V., D. G. ir R. A. išteisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

būdamas valstybės tarnautoju – V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoju ir dirbdamas minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal pareigybės aprašymo, 2008 m. balandžio 3 d. patvirtinto direktoriaus įsakymu Nr. 1P-41, nuostatas privalėdamas tiesiogiai ir per skyrių vadovus kuruoti V (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų organizavimą (6.1 p.), privalėdamas užtikrinti tinkamą Teisės, Tarptautinių ryšių, Informacinių sistemų plėtros, Informacinės sistemos eksploatavimo, Bendrųjų reikalų, Vaistų kompensavimo, Sveikatos priežiūros organizavimo, Ortopedijos technikos kompensavimo, Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyrių darbą (7 p.); paskirstyti tarnybines užduotis, nustatyti darbų atlikimo eiliškumą kuruojamų skyrių vadovams, kontroliuoti jiems priskirtų klausimų bei kylančių problemų vykdymą, padėti surasti tinkamiausią problemos sprendimo būdą (7.1 p.); vadovauti kuruojamų skyrių vadovų, tarnautojų ir darbuotojų veiklai ir būdamas atsakingu už pavestų funkcijų vykdymo organizavimą (7.2 p.); dalyvauti skyriaus darbuotojų atliekamo darbo aptarimuose/susirinkimuose (7.3 p.); atlikti kuruojamų skyrių darbo planavimo, organizavimo ir koordinavimo funkcijas (7.6 p.); įgyvendinti V (duomenys pakeisti) kompetencijai priskirtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas sveikatos apsaugos sistemos srityje (8 p.); 2011 m. gegužės 10 d. rezoliucija patvirtino pirkimo iniciatorės – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos R. K. 2011 m. gegužės 10 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ atlikimo.

V (duomenys pakeisti) Supaprastintų viešųjų pirkimų nuolat veikiančiai komisijai (toliau – VP komisija), susidedančiai iš pirmininko V. S., narių R. A., D. G., G. V., 2011 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. SP-42 nusprendus patvirtinti aukščiau minėto konkurso sąlygas ir vykdyti R. K. inicijuotą pirkimą, apie jį 2011 m. gegužės 18 d. buvo paskelbta Valstybės žinių priedo „Informaciniai pranešimai“ 39 numeryje numeriu 105273, nustatant terminą pasiūlymų pateikimui iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią kainą.

VP komisijos posėdyje, įvykusiame 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., susipažinus su pateiktais pasiūlymais, buvo konstatuota, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) 1,78 Lt be PVM vienos ESDK kainą.

V. K. veikiant bendrininkų grupėje kartu su kitais valstybės tarnautojais, t. y. R. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V., siekiant eliminuoti iš minėto pirkimo jo laimėtoją UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti) ir taip veikiant žalingais valstybės valdymo institucijai interesais, V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariams 2011-06-01 protokolu Nr. SP-51(2) pritarus R. K. siūlymui nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą ir įpareigojus ją kreiptis į V (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotą asmenį dėl konkurso nutraukimo, R. K. 2011 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą su siūlymu nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, ant kurio V. K. 2011 m. birželio 2 d. uždėjo vizą „Nutraukti“. Minėtas pirkimas nutrauktas su nuoroda į V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo buvo pakeistas ESDK blankas ir suteiktas atpažinties numeris 00353-A2.

Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 2 d., R. K. surašė dvi paraiškas-užduotis, 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybinius pranešimus, kuriais inicijavo naują ESDK pirkimą, kurį, siekiant išvengti tarptautinio atviro konkurso, neteisėtai suskaidė į dvi dalis, t. y. viena paraiška-užduotimi, V. K. ir V. S. vizuota 2011 m. birželio 2 d., ir 2011 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 2 d. vizuotu „Vykdyti“ bei tą pačią dieną vizuotu V. S., inicijuodama ESDK nuo 90 000 iki 110 000 vnt. pirkimą neviršijant 431 000 Lt be PVM vertės, o kita paraiška-užduotimi, V. K. ir V. S. vizuota 2011 m. birželio 3 d., ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 3 d. vizuotu „Organizuoti“, inicijuodama nuo 9 000 iki 11 000 vnt. pirkimą neviršijant 43 100 Lt be PVM vertės.

Parengus prieš tai minėtus dokumentus, VP komisijos nariai V. S., R. A., D. G. ir G. V. V (duomenys pakeisti) VP komisijos 2011 m. birželio 3 d. protokolu Nr. SP-52 nusprendė pirkti ESDK apklausos būdu neviršijant 10 proc. ESDK pirkimo, t. y. atlikti dalį pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu, ir patvirtino pakoreguotas ESDK pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, po ko apie 100 000 vnt. ESDK preliminaraus kiekio nedalomą pirkimą 2011 m. birželio 17 d. buvo paskelbta Valstybės žinių priedo „Informaciniai pranešimai“ 48 numeryje numeriu 106957.

VP komisijos nariams V. S., R. A., D. G., G. V. ir J. V., kuris nesusijęs su kitų VP komisijos narių ankstesniais sprendimais, 2011 m. liepos 4 d. protokolu Nr. SP-67 ir 2011 m. liepos 8 d. protokolu Nr. SP-70 priėmus sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, V (duomenys pakeisti), atstovaujama V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus V. Z., su UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. 1SUT-127 dėl 8 795 ESDK spausdinimo už 52 145,56 Lt su PVM (43 095,50 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 1 d. vizavo V. S., R. A., D. G., G. V., o atstovaujama V. K. 2011 m. liepos 15 d. V (duomenys pakeisti) pasirašė su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sutartį Nr. 1SUT-154 dėl 87 959 ESDK spausdinimo už 521 508,91 Lt su PVM (430 999,10 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 11 d. vizavo V. S., 2011 m. liepos 12 d. R. A., D. G., G. V..

Nors pirmasis konkursas nutrauktas, naujos ESDK pirkimo procedūros inicijuotos ir atliktos motyvuojant būtinybe pirkti naujo pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A2, tačiau minėtos sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos dėl seno pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A1, ir kurių pagaminimui UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo pasiūliusi mažesnę kainą.

V. K. vizavus apmokėjimui UAB „L“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, šiai bendrovei pagal sutartį Nr. 1SUT-127 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 52 145,56 Lt (įskaitant PVM), o pagal sutartį 1SUT-154 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 521 508,91 Lt (įskaitant PVM), t. y. 365 265,70 Lt daugiau, nei už tą patį ESDK kiekį būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą 1 kortelės kainą.

ESDK pirkimą skaidant į dvi dalis, mažinant maksimalią vieno pirkimo ribą buvo ne tik siekiama išvengti atviro tarptautinio konkurso bei pasirinktas neteisėtas pirkimo būdas, bet tai padaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 84 straipsnio 1 dalies nuostatą „Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau - supaprastinti pirkimai): 1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkinio vertės ribas“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 1 dalies ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (toliau – Metodika), 3 punkto nuostatą „Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes <...>; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 4.1 punkto nuostatą „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta Šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 4.2 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertes nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“; pažeidžiant Metodikos 10.1 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių; neužtikrinant V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1K-145, 77 punkto ir 107 punkto nuostatų „Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai atliekami mažos vertės pirkimai“, laikymosi ir pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“.

Pažeisdamas pareigybės aprašymo bei prieš tai minėtų teisės aktų nuostatas, V. K. tuo pačiu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalies principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; Viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

V. K. sąmoningai, t. y. tyčia veikdamas kryptingai ir siekdamas, kad sutartis dėl ESDK spausdinimo V (duomenys pakeisti) sudarytų su UAB „L“ (duomenys pakeisti), suteikė privilegijas šiai bendrovei, diskriminavo ir eliminavo ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant tarptautiniame atvirame konkurse, tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojo vardą, šios valstybės valdymo institucijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o V (duomenys pakeisti) ir didelės turtinės žalos.

Taip pat V. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

V. K. būnant V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoju ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) lėšų naudojimo, V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant VP komisijos nariais ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų organizavimo ir jų finansavimo V (duomenys pakeisti) priklausančiomis lėšomis, t. y. V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant asmenimis, turintiems savo žinioje V (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas bei dirbant minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V (duomenys pakeisti) laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 15 d. vykdant supaprastintus viešus pirkimus „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ ir tai atliekant pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo bei Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, nuostatas, dėl V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. tyčinių neteisėtų veiksmų bei sprendimų, nurodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies aprašyme, sutartis dėl ESDK pagaminimo buvo nepagrįstai nepasirašyta su vienos kortelės mažiausią kainą, t. y. 2,15 Lt (1,78 Lt be PVM), pasiūliusia UAB „A“ (duomenys pakeisti), o buvo pasirašytos dvi sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasiūliusia 5,93 Lt (4,90 Lt be PVM) vienos kortelės kainą, pagal kurias laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. už 96 754 ESDK pagaminimą bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) V (duomenys pakeisti) sumokėjo 573 654,47 Lt, t. y. 365 265,70 Lt daugiau, nei už tą patį ESDK kiekį V (duomenys pakeisti) būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

būdamas valstybės tarnautoju – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju ir šios institucijos VP komisijos pirmininku, dirbdamas minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 23 d. pasirašęs Nešališkumo deklaraciją ir pasižadėjęs objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis visų tiekėjų lygiateisiškumo principu, atlikti Supaprastintų viešųjų pirkimų komisijos nario (pirkimų organizatoriaus) pareigas, pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų VP komisijų darbo reglamentą (toliau – Reglamentas) ir pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – Taisyklės) vykdant nustatytas užduotis ir funkcijas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymais, Reglamentu, V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų planavimo ir organizavimo tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais (Reglamento 3 p., 10.2 p., Taisyklių 3 p.), atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudoti prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų fondų lėšas (Reglamento 6 p., Taisyklių 4 p.), pagal Reglamento 30 p. buvo atsakingas už savo, kaip komisijos nario, veiklą.

V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojui V. K. 2011 m. gegužės 10 d. savo rezoliucija patvirtinus pirkimo iniciatorės – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos R. K. 2011 m. gegužės 10 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ atlikimo, V (duomenys pakeisti) VP komisijos pirmininkas V. S. ir jos nariai R. A., D. G. ir G. V., 2011 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. SP-42 nusprendė patvirtinti aukščiau minėto konkurso sąlygas ir vykdyti R. K. inicijuotą pirkimą, o 2011 m. gegužės 18 d. apie šį pirkimą buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 39 numeryje numeriu 105273, nustatant terminą pasiūlymų pateikimui iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią kainą.

VP komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir V. S., įvykusiame 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., susipažinus su pateiktais pasiūlymais, buvo konstatuota, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) 1,78 Lt be PVM vienos ESDK kainą.

V. S. veikiant bendrininkų grupėje kartu su kitais valstybės tarnautojais, t. y. V. K., R. K., R. A., D. G. ir G. V., siekiant eliminuoti iš minėto pirkimo jo laimėtoją UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti) ir taip veikiant žalingais valstybės valdymo institucijai interesais, V. S. kartu su kitais V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariais 2011 m. birželio 1 d. protokolu Nr. SP-51(2) pritarus R. K. siūlymui nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą ir įpareigojus ją kreiptis į V (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotą asmenį dėl konkurso nutraukimo, R. K. 2011 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą su siūlymu nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, ant kurio V. K. 2011 m. birželio 2 d. užrašė vizą „Nutraukti“. Minėtas pirkimas nutrauktas su nuoroda į V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo buvo pakeistas ESDK blankas ir suteiktas atpažinties numeris 00353-A2.

Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 2 d. R. K. surašė dvi paraiškas-užduotis, 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybinius pranešimus, kuriais inicijavo naują ESDK pirkimą, kurį, siekiant išvengti tarptautinio atviro konkurso, neteisėtai suskaidė į dvi dalis, t. y. viena paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 2 d., ir 2011 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, V. K., 2011 m. birželio 2 d. vizuotu „Vykdyti“ bei tą pačią dieną vizuotu V. S., inicijuodama ESDK nuo 90 000 iki 110 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 431 000 Lt be PVM vertės, o kita paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 3 d., ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 3 d. vizuotu „Organizuoti“, inicijuodama nuo 9 000 iki 11 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 43 100 Lt be PVM vertės.

Parengus minėtus dokumentus, V. S. kartu su kitais VP komisijos nariais – R. A., D. G. ir G. V., V (duomenys pakeisti) VP komisijos 2011 m. birželio 3 d. protokolu Nr. SP-52 nusprendė pirkti ESDK apklausos būdu neviršijant 10 proc. ESDK pirkimo, t. y. atlikti dalį pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino pakoreguotas ESDK pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, po ko apie 100 000 vnt. ESDK preliminaraus kiekio nedalomą pirkimą 2011 m. birželio 17 d. buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 48 numeryje numeriu 106957.

V. S. būnant VP komisijos pirmininku, kartu su kitais šios komisijos nariais – R. A., D. G., G. V. ir J. V., kuris nesusijęs su kitų VP komisijos narių ankstesniais sprendimais, 2011 m. liepos 4 d. protokolu Nr. SP-67 ir 2011 m. liepos 8 d. protokolu Nr. SP-70 priėmus sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, V (duomenys pakeisti), atstovaujama V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus V. Z., su UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. 1SUT-127 dėl 8 795 ESDK spausdinimo už 52 145,56 Lt su PVM (43 095,50 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 1 d. vizavo V. S., R. A., D. G., G. V., o atstovaujama V. K. 2011 m. liepos 15 d. V (duomenys pakeisti) pasirašė su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sutartį Nr. 1SUT-154 dėl 87 959 ESDK spausdinimo už 521 508,91 Lt su PVM (430 999,10 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 11 d. vizavo V. S., 2011 m. liepos 12 d. R. A., D. G., G. V..

Nors pirmasis konkursas nutrauktas, naujos ESDK pirkimo procedūros inicijuotos ir atliktos motyvuojant būtinybe pirkti naujo pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A2, tačiau minėtos sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos dėl seno pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A1, ir kurių pagaminimui UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo pasiūliusi mažesnę kainą.

V. K. vizavus apmokėjimui UAB „L“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, šiai bendrovei pagal sutartį Nr. 1SUT-127 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 52 145,56 Lt (įskaitant PVM), o pagal sutartį 1SUT-154 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 521 508,91 Lt (įskaitant PVM), t. y. 365 265,70 Lt daugiau, nei už tą patį ESDK kiekį būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

ESDK pirkimą skaidant į dvi dalis, mažinant maksimalią vieno pirkimo ribą buvo ne tik siekiama išvengti atviro tarptautinio konkurso bei pasirinktas neteisėtas pirkimo būdas, be to, tai padaryta pažeidžiant VPĮ 84 straipsnio 1 dalies nuostatą „Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai): 1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkinio vertės ribas“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 1 dalies ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 3 punkto nuostatą „Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes <...>; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 4.1 punkto nuostatą „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 4.2 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“; pažeidžiant Metodikos 10.1 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių; neužtikrinant V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1K-145, 77 punkto ir 107 punkto nuostatų „Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai atliekami mažos vertės pirkimai“, laikymosi ir pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“.

Pažeisdamas prieš tai minėtų teisės aktų nuostatas, V. S. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; VPĮ (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojami užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

V. S. sąmoningai, t. y. tyčia veikdamas kryptingai ir siekdamas, kad sutartis dėl ESDK spausdinimo V (duomenys pakeisti) sudarytų su UAB „L“ (duomenys pakeisti), suteikė privilegijas šiai bendrovei, diskriminavo ir eliminavo ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant tarptautiniame atvirame konkurse, tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo ir šios institucijos Supaprastintų viešųjų pirkimų nuolat veikiančios komisijos pirmininko vardą, valstybės valdymo institucijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalą, o V (duomenys pakeisti) patyrė ir didelės turtinės žalos.

Taip pat V. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

V. K. būnant V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoju ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) lėšų naudojimo, V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant VP komisijos nariais ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų organizavimo ir jų finansavimo V (duomenys pakeisti) priklausančiomis lėšomis, t. y. V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant asmenimis, turintiems savo žinioje V (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas bei dirbant minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V (duomenys pakeisti) laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 15 d. vykdant supaprastintus viešus pirkimus „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ ir tai atliekant pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo bei Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, nuostatas, dėl V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. tyčinių neteisėtų veiksmų bei sprendimų, nurodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies aprašyme, sutartis dėl ESDK pagaminimo buvo nepagrįstai nepasirašyta su vienos kortelės mažiausią kainą, t. y. 2,15 Lt (1,78 Lt be PVM), pasiūliusia UAB „A“ (duomenys pakeisti), o buvo pasirašytos dvi sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasiūliusia 5,93 Lt (4,90 Lt be PVM) vienos kortelės kainą, pagal kurias laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. už 96 754 ESDK pagaminimą bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) V (duomenys pakeisti) sumokėjo 573 654,47 Lt, t. y. 365 265,70 Lt daugiau, nei už tą patį ESDK kiekį V (duomenys pakeisti) būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

D. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

būdama valstybės tarnautoja – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialiste-juriskonsulte ir šios institucijos VP komisijos nare, dirbdama minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal pareigybės aprašymą turėdama atlikti ekspertinį darbą, dalyvauti viešųjų pirkimų komisijos ir supaprastintų viešųjų pirkimų komisijos darbe (6 p.), rengti viešųjų pirkimų dokumentus (7 p.), rinkti, analizuoti ir panaudoti informaciją, rengiant viešųjų pirkimų dokumentus (8 p.), nagrinėti, vertinti juridinių asmenų pateiktus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose (9 p.), rengti, vertinti, derinti sutarčių projektus, dalyvauti derybose jas sudarant, pasirašant ir tvirtinant (10 p.), 2008 m. rugsėjo 23 d. pasirašiusi Nešališkumo deklaraciją ir pasižadėjus objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo principu, atlikti Supaprastintų viešųjų pirkimų komisijos nario (pirkimų organizatoriaus) pareigas, pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų VP komisijų darbo reglamentą (toliau – Reglamentas) ir pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – Taisyklės) vykdant nustatytas užduotis ir funkcijas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymais, Reglamentu, V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų planavimo ir organizavimo tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais (Reglamento 3 p., 10.2 p., Taisyklių 3 p.), atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudoti prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų fondų lėšas (Reglamento 6 p., Taisyklių 4 p.), pagal Reglamento 30 punktą buvo atsakinga už savo, kaip komisijos narės, veiklą.

V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojui V. K. 2011 m. gegužės 10 d. savo rezoliucija patvirtinus pirkimo iniciatorės – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos R. K. 2011 m. gegužės 10 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ atlikimo, V (duomenys pakeisti) VP komisijos pirmininkas V. S. ir jos nariai R. A., D. G. ir G. V., 2011 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. SP-42 nusprendė patvirtinti aukščiau minėto konkurso sąlygas ir vykdyti R. K. inicijuotą pirkimą, o 2011 m. gegužės 18 d. apie šį pirkimą buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 39 numeryje numeriu 105273, nustatant terminą pasiūlymų pateikimui iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią kainą.

VP komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir D. G., įvykusiame 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., susipažinus su pateiktais pasiūlymais, buvo konstatuota, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) 1,78 Lt be PVM vienos ESDK kainą.

D. G. veikiant bendrininkų grupėje kartu su kitais valstybės tarnautojais, t. y. V. K., R. K., V. S., R. A. ir G. V., siekiant eliminuoti iš minėto pirkimo jo laimėtoją UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti) ir taip veikiant žalingais valstybės valdymo institucijai interesais, D. G. kartu su kitais V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariais 2011 m. birželio 1 d. protokolu Nr. SP-51(2) pritarus R. K. siūlymui nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą ir įpareigojus pastarąją kreiptis į V (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotą asmenį dėl konkurso nutraukimo, R. K. 2011 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą su siūlymu nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, ant kurio V. K. 2011 m. birželio 2 d. užrašė vizą „Nutraukti“. Minėtas pirkimas nutrauktas su nuoroda į V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo buvo pakeistas ESDK blankas ir suteiktas atpažinties numeris 00353-A2.

Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 2 d. R. K. surašė dvi paraiškas-užduotis, 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybinius pranešimus, kuriais inicijavo naują ESDK pirkimą, kurį, siekiant išvengti tarptautinio atviro konkurso, neteisėtai suskaidė į dvi dalis, t. y. viena paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 2 d., ir 2011 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 2 d. vizuotu „Vykdyti“ bei tą pačią dieną vizuotu V. S., inicijuodama ESDK nuo 90 000 iki 110 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 431 000 Lt be PVM vertės, o kita paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 3 d., ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 3 d. vizuotu „Organizuoti“, inicijuodama nuo 9 000 iki 11 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 43 100 Lt be PVM vertės.

Parengus prieš tai minėtus dokumentus, D. G. kartu su kitais VP komisijos nariais – V. S., R. A. ir G. V., V (duomenys pakeisti) VP komisijos 2011 m. birželio 3 d. protokolu Nr. SP-52 nusprendė pirkti ESDK apklausos būdu neviršijant 10 proc. ESDK pirkimo, t. y. atlikti dalį pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino pakoreguotas ESDK pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, po ko apie 100 000 vnt. ESDK preliminaraus kiekio nedalomą pirkimą 2011 m. birželio 17 d. buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 48 numeryje numeriu 106957.

D. G. būnant VP komisijos nare kartu su VP komisijos pirmininku V. S. bei kitais šios komisijos nariais R. A., G. V. ir J. V., kuris nesusijęs su kitų VP komisijos narių ankstesniais sprendimais, 2011 m. liepos 4 d. protokolu Nr. SP-67 ir 2011 m. liepos 8 d. protokolu Nr. SP-70 priėmus sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, V (duomenys pakeisti), atstovaujama V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus V. Z., su UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. 1SUT-127 dėl 8 795 ESDK spausdinimo už 52 145,56 Lt su PVM (43 095,50 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 1 d. vizavo D. G., V. S., R. A., G. V., o atstovaujama V. K. 2011 m. liepos 15 d. V (duomenys pakeisti) pasirašė su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sutartį Nr. 1SUT-154 dėl 87 959 ESDK spausdinimo už 521 508,91 Lt su PVM (430 999,10 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 11 d. vizavo V. S., 2011 m. liepos 12 d. D. G., R. A., G. V..

Nors pirmasis konkursas nutrauktas, naujos ESDK pirkimo procedūros inicijuotos ir atliktos motyvuojant būtinybe pirkti naujo pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A2, tačiau minėtos sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos dėl seno pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A1, ir kurių pagaminimui UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo pasiūliusi mažesnę kainą.

V. K. vizavus apmokėjimui UAB „L“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, šiai bendrovei pagal sutartį Nr. 1SUT-127 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 52 145,56 Lt (įskaitant PVM), o pagal sutartį 1SUT-154 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 521 508,91 Lt (įskaitant PVM), t. y. 365 265,70 Lt daugiau, nei už tą patį ESDK kiekį būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

ESDK pirkimą skaidant į dvi dalis, mažinant maksimalią vieno pirkimo ribą buvo ne tik siekiama išvengti atviro tarptautinio konkurso bei pasirinktas neteisėtas pirkimo būdas, be to, tai padaryta pažeidžiant VPĮ 84 straipsnio 1 dalies nuostatą „Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai): 1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkinio vertės ribas“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 1 dalies ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 3 punkto nuostatą „Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes <...>; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 4.1 punkto nuostatą „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 4.2 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“; pažeidžiant Metodikos 10.1 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių; neužtikrinant V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1K-145, 77 punkto ir 107 punkto nuostatų „Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai atliekami mažos vertės pirkimai“, laikymosi ir pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“.

Pažeisdama minėtų teisės aktų nuostatas D. G. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; VPĮ (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojami užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

D. G. sąmoningai, t. y. tyčia veikdama kryptingai ir siekdama, kad sutartis dėl ESDK spausdinimo V (duomenys pakeisti) sudarytų su UAB „L“ (duomenys pakeisti), suteikė privilegijas šiai bendrovei, diskriminavo ir eliminavo ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant tarptautiniame atvirame konkurse, tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės-juriskonsultės ir šios institucijos Supaprastintų viešųjų pirkimų nuolat veikiančios komisijos narės vardą, valstybės valdymo institucijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o V (duomenys pakeisti) patyrė ir didelės turtinės žalos.

Taip pat D. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

V. K. būnant V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoju ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) lėšų naudojimo, V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariais ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų organizavimo ir jų finansavimo V (duomenys pakeisti) priklausančiomis lėšomis, t. y. V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant asmenimis, turintiems savo žinioje V (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas bei dirbant minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V (duomenys pakeisti) laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 15 d. vykdant supaprastintus viešus pirkimus „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ ir tai atliekant pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo bei Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, nuostatas, dėl V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. tyčinių neteisėtų veiksmų bei sprendimų, nurodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies aprašyme, sutartis dėl ESDK pagaminimo buvo nepagrįstai nepasirašyta su vienos kortelės mažiausią kainą, t. y. 2,15 Lt (1,78 Lt be PVM), pasiūliusia UAB „A“ (duomenys pakeisti), o buvo pasirašytos dvi sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasiūliusia 5,93 Lt (4,90 Lt be PVM) vienos kortelės kainą, pagal kurias laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. už 96 754 ESDK pagaminimą bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) V (duomenys pakeisti) sumokėjo 573 654,47 Lt, t. y. 365 265,70 Lt daugiau, nei už tą patį ESDK kiekį V (duomenys pakeisti) būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

G. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

būdamas valstybės tarnautojas – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas-juriskonsultas ir šios institucijos VP komisijos narys, dirbdamas minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už V (duomenys pakeisti) vietinių (lokalinių) teisės aktų projektų ir teisinių konsultacijų V (duomenys pakeisti) padaliniams rengimą ir vertinimą (7 p.), turėdamas dalyvauti V (duomenys pakeisti) direktoriaus ar jo įgalioto asmens sudaromų komisijų darbe (12 p.), 2008 m. rugsėjo 23 d. pasirašęs Nešališkumo deklaraciją ir pasižadėjęs objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis visų tiekėjų lygiateisiškumo principu, atlikti Supaprastintų viešųjų pirkimų komisijos nario (pirkimo organizatoriaus) pareigas, pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų VP komisijų darbo reglamentą (toliau – Reglamentas) ir pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – Taisyklės) vykdant nustatytas užduotis ir funkcijas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymais, Reglamentu, V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų planavimo ir organizavimo tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais (Reglamento 3 p., 10.2 p., Taisyklių 3 p.), atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudoti prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų fondų lėšas (Reglamento 6 p., Taisyklių 4 p.), pagal Reglamento 30 p. buvo atsakingas už savo, kaip komisijos nario, veiklą.

V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojui V. K. 2011 m. gegužės 10 d. savo rezoliucija patvirtinus pirkimo iniciatorės – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos R. K. 2011 m. gegužės 10 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ atlikimo, V (duomenys pakeisti) VP komisijos pirmininkas V. S. ir jos nariai G. V., R. A. ir D. G., 2011 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. SP-42 nusprendė patvirtinti aukščiau minėto konkurso sąlygas ir vykdyti R. K. inicijuotą pirkimą, o 2011 m. gegužės 18 d. apie šį pirkimą buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 39 numeryje numeriu 105273, nustatant terminą pasiūlymų pateikimui iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią kainą.

VP komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir G. V., įvykusiame 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., susipažinus su pateiktais pasiūlymais, buvo konstatuota, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) 1,78 Lt be PVM vienos ESDK kainą.

G. V. veikiant bendrininkų grupėje kartu su kitais valstybės tarnautojais, t. y. V. K., R. K., V. S., D. G. ir R. A., siekiant eliminuoti iš minėto pirkimo jo laimėtoją UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti) ir taip veikiant žalingais valstybės valdymo institucijai interesais, G. V. kartu su kitais V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariais 2011 m. birželio 1 d. protokolu Nr. SP-51(2) pritarus R. K. siūlymui nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą ir įpareigojus pastarąją kreiptis į V (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotą asmenį dėl konkurso nutraukimo, R. K. 2011 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą su siūlymu nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, ant kurio V. K. 2011 m. birželio 2 d. užrašė vizą „Nutraukti“. Minėtas pirkimas nutrauktas su nuoroda į V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo buvo pakeistas ESDK blankas ir suteiktas atpažinties numeris 00353-A2.

Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 2 d., R. K. surašė dvi paraiškas-užduotis, 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybinius pranešimus, kuriais inicijavo naują ESDK pirkimą, kurį, siekiant išvengti tarptautinio atviro konkurso, neteisėtai suskaidė į dvi dalis, t. y. viena paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 2 d., ir 2011 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 2 d. vizuotu „Vykdyti“ bei tą pačią dieną vizuotu V. S., inicijuodama ESDK nuo 90 000 iki 110 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 431 000 Lt be PVM vertės, o kita paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 3 d., ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 3 d. vizuotu „Organizuoti“, inicijuodama nuo 9 000 iki 11 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 43 100 Lt be PVM vertės.

Parengus minėtus dokumentus, G. V. kartu su kitais VP komisijos nariais – V. S., D. G. ir R. A., V (duomenys pakeisti) VP komisijos 2011 m. birželio 3 d. protokolu Nr. SP-52 nusprendė pirkti ESDK apklausos būdu neviršijant 10 proc. ESDK pirkimo, t. y. atlikti dalį pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino pakoreguotas ESDK pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, po ko apie 100 000 vnt. ESDK preliminaraus kiekio nedalomą pirkimą 2011 m. birželio 17 d. buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 48 numeryje numeriu 106957.

G. V. būnant VP komisijos nariu kartu su VP komisijos pirmininku V. S. bei kitais šios komisijos nariais D. G., R. A. ir J. V., kuris nesusijęs su kitų VP komisijos narių ankstesniais sprendimais, 2011 m. liepos 4 d. protokolu Nr. SP-67 ir 2011 m. liepos 8 d. protokolu Nr. SP-70 priėmus sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, V (duomenys pakeisti), atstovaujama V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus V. Z., su UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. 1SUT-127 dėl 8 795 ESDK spausdinimo už 52 145,56 Lt su PVM (43 095,50 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 1 d. vizavo G. V., V. S., D. G., R. A., o atstovaujama V. K. 2011 m. liepos 15 d. V (duomenys pakeisti) pasirašė su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sutartį Nr. 1SUT-154 dėl 87 959 ESDK spausdinimo už 521 508,91 Lt su PVM (430 999,10 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 11 d. vizavo V. S., 2011 m. liepos 12 d. G. V., R. A., D. G..

Nors pirmasis konkursas nutrauktas, naujos ESDK pirkimo procedūros inicijuotos ir atliktos motyvuojant būtinybe pirkti naujo pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A2, tačiau minėtos sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos dėl seno pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A1, ir kurių pagaminimui UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo pasiūliusi mažesnę kainą.

V. K. vizavus apmokėjimui UAB „L“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, šiai bendrovei pagal sutartį Nr. 1SUT-127 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 52 145,56 Lt (įskaitant PVM), o pagal sutartį 1SUT-154 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 521 508,91 Lt (įskaitant PVM), t. y. 365 265,70 Lt daugiau nei už tą patį ESDK kiekį būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

ESDK pirkimą skaidant į dvi dalis, mažinant maksimalią vieno pirkimo ribą buvo ne tik siekiama išvengti atviro tarptautinio konkurso bei pasirinktas neteisėtas pirkimo būdas, be to, tai padaryta pažeidžiant VPĮ 84 straipsnio 1 dalies nuostatą „Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau - supaprastinti pirkimai): 1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkinio vertės ribas“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 1 dalies ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 3 punkto nuostatą „Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes <...>; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 4.1 punkto nuostatą „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 4.2 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“; pažeidžiant Metodikos 10.1 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių; neužtikrinant V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1K-145, 77 punkto ir 107 punkto nuostatų „Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai atliekami mažos vertės pirkimai“, laikymosi ir pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“.

Pažeisdamas minėtų teisės aktų nuostatas G. V. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; VPĮ (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojami užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

G. V. sąmoningai, t. y. tyčia veikdamas kryptingai ir siekdamas, kad sutartis dėl ESDK spausdinimo V (duomenys pakeisti) sudarytų su UAB „L“ (duomenys pakeisti), suteikė privilegijas šiai bendrovei, diskriminavo ir eliminavo ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant tarptautiniame atvirame konkurse, tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto-juriskonsulto ir šios institucijos Supaprastintų viešųjų pirkimų nuolat veikiančios komisijos nario vardą, valstybės valdymo institucijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o V (duomenys pakeisti) patyrė ir didelės turtinės žalos.

Taip pat G. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

V. K. būnant V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoju ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) lėšų naudojimo, V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariais ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų organizavimo ir jų finansavimo V (duomenys pakeisti) priklausančiomis lėšomis, t. y. V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant asmenimis, turintiems savo žinioje V (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas bei dirbant minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V (duomenys pakeisti) laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 15 d. vykdant supaprastintus viešus pirkimus „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ ir tai atliekant pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo bei Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, nuostatas, dėl V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. tyčinių neteisėtų veiksmų bei sprendimų, nurodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies aprašyme, sutartis dėl ESDK pagaminimo buvo nepagrįstai nepasirašyta su vienos kortelės mažiausią kainą, t. y. 2,15 Lt (1,78 Lt be PVM), pasiūliusia UAB „A“ (duomenys pakeisti), o buvo pasirašytos dvi sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasiūliusia 5,93 Lt (4,90 Lt be PVM) vienos kortelės kainą, pagal kurias laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. už 96 754 ESDK pagaminimą bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) V (duomenys pakeisti) sumokėjo 573 654,47 Lt, t. y. 365 265,70 Lt daugiau nei už tą patį ESDK kiekį V (duomenys pakeisti) būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

R. A. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

būdama valstybės tarnautoja – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja ir šios institucijos VP komisija nare, dirbdama minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal pareigybės aprašymą būdama atsakinga už V (duomenys pakeisti) turto racionalų panaudojimą (6.2 p.), turėdama pareigą dalyvauti V (duomenys pakeisti) direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo sudaromų komisijų darbe (21 p.), 2008 m. rugsėjo 23 d. pasirašiusi Nešališkumo deklaraciją ir pasižadėjusi objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo principu, atlikti Supaprastintų viešųjų pirkimų komisijos nario (pirkimo organizatoriaus) pareigas, pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų VP komisijų darbo reglamentą (toliau – Reglamentas) ir pagal V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – Taisyklės) vykdant nustatytas užduotis ir funkcijas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymais, Reglamentu, V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų planavimo ir organizavimo tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais (Reglamento 3 p., 10.2 p., Taisyklių 3 p.), atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudoti prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų fondų lėšas (Reglamento 6 p., Taisyklių 4 p.), pagal Reglamento 30 p. buvo atsakinga už savo, kaip komisijos nario, veiklą.

V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojui V. K. 2011 m. gegužės 10 d. savo rezoliucija patvirtinus pirkimo iniciatorės – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos R. K. 2011 m. gegužės 10 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ atlikimo, V (duomenys pakeisti) VP komisijos pirmininkas V. S. ir jos nariai R. A., D. G. ir G. V., 2011 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. SP-42 nusprendė patvirtinti aukščiau minėto konkurso sąlygas ir vykdyti R. K. inicijuotą pirkimą, o 2011 m. gegužės 18 d. apie šį pirkimą buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 39 numeryje numeriu 105273, nustatant terminą pasiūlymų pateikimui iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią kainą.

VP komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir R. A., įvykusiame 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., susipažinus su pateiktais pasiūlymais, buvo konstatuota, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) 1,78 Lt be PVM vienos ESDK kainą.

R. A. veikiant bendrininkų grupėje kartu su kitais valstybės tarnautojais, t. y. V. K., R. K., V. S., D. G. ir G. V., siekiant eliminuoti iš minėto pirkimo jo laimėtoją UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti) ir taip veikiant žalingais valstybės valdymo institucijai interesais, R. A. kartu su kitais V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariais 2011 m. birželio 1 d. protokolu Nr. SP-51(2) pritarus R. K. siūlymui nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą ir įpareigojus pastarąją kreiptis į V (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotą asmenį dėl konkurso nutraukimo, R. K. 2011 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą su siūlymu nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, ant kurio V. K. 2011 m. birželio 2 d. užrašė vizą „Nutraukti“. Minėtas pirkimas nutrauktas su nuoroda į V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo buvo pakeistas ESDK blankas ir suteiktas atpažinties numeris 00353-A2.

Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 2 d., R. K. surašė dvi paraiškas-užduotis, 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybinius pranešimus, kuriais inicijavo naują ESDK pirkimą, kurį, siekiant išvengti tarptautinio atviro konkurso, neteisėtai suskaidė į dvi dalis, t. y. viena paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 2 d., ir 2011 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 2 d. vizuotu „Vykdyti“ bei tą pačią dieną vizuotu V. S., inicijuodama ESDK nuo 90 000 iki 110 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 43 1000 Lt be PVM vertės, o kita paraiška-užduotimi, V. S. ir V. K. vizuota 2011 m. birželio 3 d., ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 3 d. vizuotu „Organizuoti“, inicijuodama nuo 9 000 iki 11 000 vnt. pirkimą, neviršijantį 43 100 Lt be PVM vertės.

Parengus minėtus dokumentus, R. A. kartu su kitais VP komisijos nariais V. S., D. G. ir G. V., V (duomenys pakeisti) VP komisijos 2011 m. birželio 3 d. protokolu Nr. SP-52 nusprendė pirkti ESDK apklausos būdu neviršijant 10 proc. ESDK pirkimo, t. y. atlikti dalį pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino pakoreguotas ESDK pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, po ko apie 100 000 vnt. ESDK preliminaraus kiekio nedalomą pirkimą 2011 m. birželio 17 d. buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ 48 numeryje numeriu 106957.

R. A. būnant VP komisijos nare kartu su VP komisijos pirmininku V. S. bei kitais šios komisijos nariais D. G., G. V. ir J. V., kuris nesusijęs su kitų VP komisijos narių ankstesniais sprendimais, 2011 m. liepos 4 d. protokolu Nr. SP-67 ir 2011 m. liepos 8 d. protokolu Nr. SP-70 priėmus sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, V (duomenys pakeisti), atstovaujama V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus V. Z., su UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. 1SUT-127 dėl 8 795 ESDK spausdinimo už 52 145,56 Lt su PVM (43 095,50 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 1 d. vizavo R. A., V. S., D. G., G. V., o atstovaujama V. K. 2011 m. liepos 15 d. V (duomenys pakeisti) pasirašė su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sutartį Nr. 1SUT-154 dėl 87 959 ESDK spausdinimo už 521 508,91 Lt su PVM (430 999,10 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 11 d. vizavo V. S., 2011 m. liepos 12 d. R. A., D. G., G. V..

Nors pirmasis konkursas nutrauktas, naujos ESDK pirkimo procedūros inicijuotos ir atliktos motyvuojant būtinybe pirkti naujo pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A2, tačiau minėtos sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos dėl seno pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A1, ir kurių pagaminimui UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo pasiūliusi mažesnę kainą.

V. K. vizavus apmokėjimui UAB „L“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, šiai bendrovei pagal sutartį Nr. 1SUT-127 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 52 145,56 Lt (įskaitant PVM), o pagal sutartį 1SUT-154 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 521 508,91 Lt (įskaitant PVM), t. y. 365 265,70 Lt daugiau nei už tą patį ESDK kiekį būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

ESDK pirkimą skaidant į dvi dalis, mažinant maksimalią vieno pirkimo ribą buvo ne tik siekiama išvengti atviro tarptautinio konkurso bei pasirinktas neteisėtas pirkimo būdas, be to, tai padaryta pažeidžiant VPĮ 84 straipsnio 1 dalies nuostatą „Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai): 1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkinio vertės ribas“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 1 dalies ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 3 punkto nuostatą „Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes <...>; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 4.1 punkto nuostatą „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 4.2 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“; pažeidžiant Metodikos 10.1 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių; neužtikrinant V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1K-145, 77 punkto ir 107 punkto nuostatų „Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai atliekami mažos vertės pirkimai“, laikymosi ir pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“.

Pažeisdama minėtų teisės aktų nuostatas R. A. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; VPĮ (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojami užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

R. A. sąmoningai, t. y. tyčia veikdama kryptingai ir siekdama, kad sutartis dėl ESDK spausdinimo V (duomenys pakeisti) sudarytų su UAB „L“ (duomenys pakeisti), suteikė privilegijas šiai bendrovei, diskriminavo ir eliminavo ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant tarptautiniame atvirame konkurse, tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos ir šios institucijos Supaprastintų viešųjų pirkimų nuolat veikiančios komisijos narės vardą, valstybės valdymo institucijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o V (duomenys pakeisti) patyrė ir didelės turtinės žalos.

Taip pat R. A. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

V. K. būnant V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoju ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) lėšų naudojimo, V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariais ir turint teisę priimti sprendimus dėl V (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų organizavimo ir jų finansavimo V (duomenys pakeisti) priklausančiomis lėšomis, t. y. V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. būnant asmenimis, turintiems savo žinioje V (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas bei dirbant minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V (duomenys pakeisti) laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 15 d. vykdant supaprastintus viešus pirkimus „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“ ir tai atliekant pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo bei Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, nuostatas, dėl V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V. tyčinių neteisėtų veiksmų bei sprendimų, nurodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies aprašyme, sutartis dėl ESDK pagaminimo buvo nepagrįstai nepasirašyta su vienos kortelės mažiausią kainą, t. y. 2,15 Lt (1,78 Lt be PVM), pasiūliusia UAB „A“ (duomenys pakeisti), o buvo pasirašytos dvi sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasiūliusia 5,93 Lt (4,90 Lt be PVM) vienos kortelės kainą, pagal kurias laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. už 96 754 ESDK pagaminimą bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) V (duomenys pakeisti) sumokėjo 573 654,47 Lt, t. y. 365 265,70 Lt daugiau nei už tą patį ESDK kiekį V (duomenys pakeisti) būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

R. K. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

būdama valstybės tarnautoja – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja ir dirbdama minėtos valstybės valdymo institucijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 10 d. paraiška-užduotimi inicijavo supaprastintą viešą pirkimą „Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės (toliau – ESDK) ruošinių ir Europos sveikatos draudimo plastikinės kortelės spausdinimo medžiagų pirkimas“, kurią (paraišką-užduotį) savo 2011 m. gegužės 10 d. rezoliucija patvirtino V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojas V. K..

V (duomenys pakeisti) VP komisijai, susidedančiai iš pirmininko V. S., narių R. A., D. G., G. V., 2011 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. SP-42 nusprendus patvirtinti aukščiau minėto konkurso sąlygas ir vykdyti R. K. inicijuotą pirkimą, apie jį 2011 m. gegužės 18 d. buvo paskelbta Valstybės žinių priedo „Informaciniai pranešimai“ 39 numeryje numeriu 105273, nustatant terminą pasiūlymų pateikimui iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią kainą.

VP komisijos posėdyje, įvykusiame 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., susipažinus su pateiktais pasiūlymais, buvo konstatuota, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) 1,78 Lt be PVM vienos ESDK kainą.

R. K. veikiant bendrininkų grupėje kartu su kitais valstybės tarnautojais, t. y. V. K., V. S., R. A., D. G. ir G. V., siekiant eliminuoti iš minėto pirkimo jo laimėtoją UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti) ir taip veikiant žalingais valstybės valdymo institucijai interesais, R. K. paprašius nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, o V (duomenys pakeisti) VP komisijos nariams 2011 m. birželio 1 d. protokolu Nr. SP-51(2) tam pritarus ir įpareigojus R. K. kreiptis į V (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotą asmenį dėl konkurso nutraukimo, R. K. 2011 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą su siūlymu nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, ant kurio V. K. 2011 m. birželio 2 d. uždėjo vizą „Nutraukti“. Minėtas pirkimas nutrauktas su nuoroda į V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo buvo pakeistas ESDK blankas ir suteiktas atpažinties numeris 00353-A2.

Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 2 d., R. K. surašė dvi paraiškas-užduotis, 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybinius pranešimus, kuriais inicijavo naują ESDK pirkimą, kurį, siekiant išvengti tarptautinio atviro konkurso, neteisėtai suskaidė į dvi dalis, t. y. viena paraiška-užduotimi, V. K. ir V. S. vizuota 2011 m. birželio 2 d., ir 2011 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 2 d. vizuotu „Vykdyti“ bei tą pačią dieną vizuotu V. S., inicijuodama ESDK nuo 90 000 iki 110 000 vnt. pirkimą neviršijant 431 000 Lt be PVM vertės, o kita paraiška-užduotimi, V. K. ir V. S. vizuota 2011 m. birželio 3 d., ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, V. K. 2011 m. birželio 3 d. vizuotu „Organizuoti“, inicijuodama nuo 9 000 iki 11 000 vnt. pirkimą neviršijant 43 100 Lt be PVM vertės.

Parengus minėtus dokumentus, VP komisijos nariai V. S., R. A., D. G. ir G. V. V (duomenys pakeisti) VP komisijos 2011 m. birželio 3 d. protokolu Nr. SP-52 nusprendė pirkti ESDK apklausos būdu neviršijant 10 proc. ESDK pirkimo, t. y. atlikti dalį pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino pakoreguotas ESDK pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, po ko apie 100 000 vnt. ESDK preliminaraus kiekio nedalomą pirkimą 2011 m. birželio 17 d. buvo paskelbta Valstybės žinių priedo „Informaciniai pranešimai“ 48 numeryje numeriu 106957.

VP komisijos nariams V. S., R. A., D. G., G. V. ir J. V., kuris nesusijęs su kitų VP komisijos narių ankstesniais sprendimais, 2011 m. liepos 4 d. protokolu Nr. SP-67 ir 2011 m. liepos 8 d. protokolu Nr. SP-70 priėmus sprendimus dėl sutarties pasirašymo, V (duomenys pakeisti), atstovaujama V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus V. Z., su UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. 1SUT-127 dėl 8 795 ESDK spausdinimo už 52 145,56 Lt su PVM (43 095,50 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 1 d. vizavo V. S., R. A., D. G., G. V., o atstovaujama V. K. 2011 m. liepos 15 d. V (duomenys pakeisti) pasirašė su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sutartį Nr. 1SUT-154 dėl 87 959 ESDK spausdinimo už 521 508,91 Lt su PVM (430 999,10 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 11 d. vizavo V. S., 2011 m. liepos 12 d. R. A., D. G., G. V..

Nors pirmasis konkursas nutrauktas, naujos ESDK pirkimo procedūros inicijuotos ir atliktos motyvuojant būtinybe pirkti naujo pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A2, tačiau minėtos sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos dėl seno pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A1, ir kurių pagaminimui UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo pasiūliusi mažesnę kainą.

V. K. vizavus apmokėjimui UAB „L“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, šiai bendrovei pagal sutartį Nr. 1SUT-127 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 52 145,56 Lt (įskaitant PVM), o pagal sutartį 1SUT-154 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 521 508,91 Lt (įskaitant PVM), t. y. 365 265,70 Lt daugiau nei už tą patį ESDK kiekį būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.

ESDK pirkimą skaidant į dvi dalis, mažinant maksimalią vieno pirkimo ribą buvo ne tik siekiama išvengti atviro tarptautinio konkurso bei pasirinktas neteisėtas pirkimo būdas, bet tai padaryta pažeidžiant VPĮ 84 straipsnio 1 dalies nuostatą „Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai): 1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkinio vertės ribas“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 1 dalies ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 3 punkto nuostatą „Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes <...>; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 4.1 punkto nuostatą „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 4.2 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“; pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“; pažeidžiant Metodikos 10.1 punkto nuostatą, kad „Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių; neužtikrinant V (duomenys pakeisti) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1K-145, 77 punkto ir 107 punkto nuostatų „Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai atliekami mažos vertės pirkimai“, laikymosi ir pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“.

Pažeisdama minėtų teisės aktų nuostatas R. K. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; VPĮ (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojami užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

R. K. sąmoningai, t. y. tyčia veikdama kryptingai ir siekdama, kad sutartis dėl ESDK spausdinimo V (duomenys pakeisti) sudarytų su UAB „L“ (duomenys pakeisti), suteikė privilegijas šiai bendrovei, diskriminavo ir eliminavo ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant tarptautiniame atvirame konkurse, tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos vardą, šios valstybės valdymo institucijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o V (duomenys pakeisti) ir didelės turtinės žalos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius apeliaciniame skunde prašo:

- V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtąsias bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir paskirti V. K. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, ir 300 MGL (11 298 Eur) baudą.

- V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis paskirtąsias bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir paskirti V. S. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, ir 300 MGL (11 298 Eur) baudą.

- D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 MGL (11 298 Eur) baudą; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtąsias bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir paskirti D. G. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, ir 300 MGL (11 298 Eur) baudą.

- G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtąsias bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir paskirti G. V. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, ir 300 MGL (11 298 Eur) baudą.

- R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 MGL (11 298 Eur) baudą; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtąsias bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir paskirti R. A. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, ir 300 MGL (11 298 Eur) baudą.

- R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 MGL (11 298 Eur) baudą.

- tenkinti prokuroro civilinį ieškinį ir priteisti V (duomenys pakeisti) solidariai iš V. K., V. S., D. G., G. V. ir R. A. 105 788,26 Eur (365 265,70 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įvertino ne visus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, gautus įstatymų nustatyta tvarka, o tuos, kuriais grindė išteisinamąjį nuosprendį, įvertino neobjektyviai, nes pasisakė tik dėl nedidelės dalies faktinių aplinkybių, o esminių aplinkybių, rodančių kaltinamųjų veiksmų neteisėtumą ir nusikalstamą pobūdį, visiškai nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino, Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, kuriose išsamiai aprašyti Viešųjų pirkimų įstatymo, Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų pažeidimai, padaryti vykdant ESDK ir joms pagaminti reikalingų medžiagų pirkimą, dėl tų pažeidimų atsiradusios žalingos V (duomenys pakeisti) pasekmės.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių dėl pasikeitusios ESDK formos, kaip pagrindo nutraukti pirmąjį pirkimą, dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo vertinimo, dėl kaltinamųjų kompetencijos, dėl žalos ir patikėto turto iššvaistymo, dėl bendrininkavimo.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai (V (duomenys pakeisti) susirašinėjimo su Valstybine dokumentų technologinės apsaugos tarnyba (toliau – VDTAT) dokumentai, įsakymų projektai, eskizo ir grafinio projekto tvirtinimo aktai), liudytojų V. J., D. Š., D. A., V. G., M. M. parodymai patvirtina, jog reali galimybė gaminti ESDK korteles, kurių atpažinties numeris 00353-A2, atsirado tik 2012 m. birželio 29 d. ir V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 1K-78 ar VDTAT 2011 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 3K-7253, kuriuo pateikti technologiniai reikalavimai ne perkamai ESDK (atpažinties Nr. 00353-A1), o naujai įregistruotai ESDK (atpažinties Nr. 00353A2), kurios rengimo procedūros buvo tik pradėtos, negalėjo būti nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu nutraukti pirmąjį ESDK pirkimą. 2012 m. balandžio 27 d. ESDK blanko (atpažinties numeris 00353-A2) grafinio projekto tvirtinimo aktas Nr. 16-43RN, kuris pasirašytas V. K., V (duomenys pakeisti) 2012 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 4K-27-3703, adresuotas VDTAT ir pasirašytas V. S., D. G., G. V., R. K. ir R. A. dalyvavimas procese, susijusiame su technologinių reikalavimų naujai kortelei derinimu bei tvirtinimu, patvirtina kaltinamųjų žinojimą, kad ne tik 2011 m. gegužės mėnesį, kai buvo nutrauktas pirmasis ESDK pirkimo konkursas, bet apskritai 2011 metais nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spausdinti korteles, kurių blanko atpažinties Nr. 00353-A2. Be to, vienas kaltinamųjų – V. S., kuris tiriamuoju laikotarpiu buvo viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, duodamas parodymus teisme patvirtino, kad 2011 m. gegužės mėnesį nebuvo VDTAT draudimo naudoti seno pavyzdžio korteles. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad teisinis reglamentavimas liudija, jog tvirtinanti įstaiga, patvirtinusi naujo pavyzdžio kortelės formą, su VDTAT turėjo atlikti tam tikras numatytas naujo pavyzdžio kortelės įteisinimo ir jos apsaugos priemonių derinimo procedūras, priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, į rašytinius dokumentus, į liudytojų parodymus, dėl to bylos faktinius duomenis įvertino netinkamai ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmajame pirkime UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlytą kainą, nepagrįstai suabejojo šio pasiūlymo realumu. Vertindamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo realumą teismas pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas, nes šią nuosprendžio dalį grindė ne faktinėmis bylos aplinkybės, o prielaidomis bei subjektyviu su UAB „A“ (duomenys pakeisti) konkuravusių bendrovių atstovų vertinimu. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo pasirengusi ir realiai ketino dalyvauti ESDK pirkimo konkurse, buvo susipažinusi su kortelių gaminimo technologiniais procesais, naudojamomis medžiagomis, jų tarpusavio suderinamumu, šios bendrovės ketinimų dalyvauti pirkime realumą, pagrįstumą bei galimybių tam buvimą patvirtino ir liudytojais apklausti šios bendrovės atstovai.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamieji veikė savo kompetencijos ribose, tikėdamiesi, jog kolegos kompetentingai išspręs savo kompetencijos klausimus ir nesigilino į tą sritį, kurios nesupranta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų ir nebuvo teismo konstatuota, kad už ESDK ir joms pagaminti reikalingų medžiagų pirkimo tinkamą organizavimą būtų atsakingi ne kaltinamieji, o kiti asmenys, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų atsakingas tik už kurią nors konkrečią pirkimo dalį, už kurių nors dokumentų ar kurių nors duomenų teisingumą ir/ar atitikimą pirkimo sąlygoms ir pan. Teisės aktai visiems kaltinamiesiems, kaip viešųjų pirkimų komisijos nariams, o V. K., kaip vienam iš V (duomenys pakeisti) vadovų, atsakingų už viešuosius pirkimus, nustato vienodas pareigas užtikrinti, kad būtų nupirktas tinkamas objektas, kad racionaliai būtų naudojamos įstaigos lėšos, kad būtų tinkamai vykdomi reikalavimai kitų prieš tai minėtų teisės aktų, kurių nė viename nėra jokių išlygų, atribojimo ar selektyvumo kompetencijos klausimu. Apeliantas pažymi, kad liudytojos V. G. parodymai patvirtina, jog peržiūrėjus pirkimo dokumentus buvo matyti, kad buvo ruošiamasi pirkti ESDK su atpažinties Nr. 00353-A2, o nupirkta ir sutartys sudarytos ESDK su atpažinties Nr. 00353-A1; D. G. ir G. V., kaip teisininkai, privalėjo užtikrinti, kad pirkimo pardavimo sutartyse būtų nurodytas pirkimo objektas, kuris atitiktų tuos techninius reikalavimus, dėl kurių buvo skelbti konkursai, taip pat, kad būtų nurodyta tiksli laimėtojo kaina, dėl to laikytina, kad D. G. ir G. V., organizuojant ir atliekant visas viešojo pirkimo procedūras dėl ESDK, savo pareigas atliko aplaidžiai ir neatsakingai, dėl to nupirktos ne tos prekės, dėl kurių buvo paskelbtas konkursas. Be to, liudytojas A. S. patvirtino, kad V. K. buvo atsakingas už viešuosius pirkimus, už ESDK kortelių pirkimą, V. K. vizos „Nutraukti“, „Vykdyti“, „Organizuoti“ rodo, kad jis viešajame pirkime dalyvavo ne kaip asmuo, kuris tik informuojamas apie pirkimo eigą, o kaip V (duomenys pakeisti) direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo, kurio sprendimai ir vizos lemia tolesnę viešojo pirkimo procedūrų eigą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vertinant teismo išvadas dėl kaltinamųjų kompetencijos vykdant ESDK viešąjį pirkimą, teismui neiškilo abejonių dėl kaltinamųjų kompetencijos vertinant pirmojo pirkimo nutraukimą, kurio priežastis, anot pačių kaltinamųjų, taip pat buvo besikeičiantys technologiniai reikalavimai.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad inkriminuojama žala grindžiama vien prielaidomis, todėl laikytina neįrodyta. Teismas, padarydamas tokią išvadą, nevertino faktinių bylos aplinkybių, kurios patvirtina, jog kaltinamųjų veiksmais žala buvo padaryta. VP komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo V. S., D. G., G. V., R. A., įvykusiame 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., susipažinus su pateiktais pasiūlymais, buvo konstatuota, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 4,69 Lt (3,88 Lt be PVM) vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) 2,15 Lt (1,78 Lt be PVM) vienos ESDK kainą. Nupirkus realiai įsigytą ESDK ir joms pagaminti reikalingų medžiagų kiekį pagal UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlytą kainą, V (duomenys pakeisti) būtų sumokėjusi už jas 365 265,70 Lt mažiau, nei realiai buvo sumokėta. Be to, V (duomenys pakeisti) pagal sutartis su UAB „L“ (duomenys pakeisti) Nr. 1SUT-127 ir Nr. 1SUT-154 nupirko ESDK ir joms spausdinti reikalingas medžiagas po 5,93 Lt (4,90 Lt be PVM už 1 vnt.). Organizuojant pirmąjį pirkimą, šios bendrovės pasiūlyta tokios pačios kortelės kaina buvo 4,69 Lt (3,88 Lt be PVM). Pagal dvi sutartis iš UAB „L“ (duomenys pakeisti) buvo nupirkta 96 754 ESDK, už šį kiekį kortelių buvo sumokėta 119 974,96 Lt daugiau lyginant su pradiniu šios bendrovės pasiūlymu. Už ESDK ir jų pagaminimui reikalingas medžiagas nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. V (duomenys pakeisti) sumokėjo 474 094,60 Lt, t. y. 43 094,60 Lt daugiau, nei buvo numatyta 2011 metų pirkimo plane. Tuo ne tik buvo nesilaikyta pirkimų plano, bet ir pažeista viena iš esminių pirkimo sąlygų, nustatančių maksimalią pirkimo sumą, taip pat viršyta 125 000,00 Eur (431 600 Lt be PVM) riba, nuo kurios pirkimas turi būti organizuojamas tarptautiniu mastu. Padaręs faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiksmais nebuvo padaryta žala, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė prokuroro civilinį ieškinį.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokios analizės, vertinimo ir išvadų, kokiais faktiniais duomenų šaltiniais remdamasis, dėl kokių priežasčių ar aplinkybių teismas nagrinėjamu atveju eliminavo bendrininkavimą, kodėl siekiant bendro rezultato, t. y. sutarties su UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasirašymo ir ESDK bei joms pagaminti reikalingų medžiagų įsigijimo iš šios bendrovės, ir kiekvienam iš kaltinamųjų atliekant konkretų vykdytojo vaidmenį šiame procese, jų veiksmai neatitinka BK 25 straipsnio 2 dalies apibrėžimo. Tiek byloje esantys rašytiniai dokumentai, tiek teisinis viešųjų pirkimų reglamentavimas patvirtina, kad tokia eiga, kokia įvyko ESDK kortelių ir joms pagaminti reikalingų medžiagų pirkimas, negalėjo įvykti be kaltinamųjų R. K., V. S., D. G., G. V., R. A., V. K. veiksmų. Kaltinamųjų veiksmai visiškai atitinka bendrininkavimo esmę, o jų, kaip subjektų, vaidmuo atitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrininkų grupės apibrėžimą.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, jog kaltinamieji būtų siekę tyčia priimti norminiams aktams prieštaraujantį sprendimą, todėl neįrodyta kaltinamųjų subjektyvinė pusė – tiesioginė ar netiesioginė tyčia, ?neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos aplinkybių matyti, kad priimdami sprendimus, rengdami dokumentus, juos pasirašydami ar tvirtindami visi kaltinamieji nuo pradžios iki galo dalyvavo ESDK ir joms pagaminti reikalingų medžiagų pirkime, suvokė savo vaidmenį tame procese ir kad visi kaltinamieji žinojo kokios bendrovės dalyvavo pirmajame pirkime ir kokie buvo kiekvienos jų pasiūlymai, žinojo, kad nutraukus pirmąjį pirkimą, perkamo objekto kaina vėlesnėse pirkimo procedūrose buvo padidinta netgi to paties tiekėjo UAB „L“ (duomenys pakeisti), taip pat žinojo, kad sutinkant su UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlyta kaina V (duomenys pakeisti) už ESDK ir jos pagaminti reikalingų medžiagų įsigijimą sumokės daugiau, nei galėjo sumokėti pagal pirmojo pirkimo kainas. Aktyvus kaltinamųjų dalyvavimas pirkimo procedūrose nuo pradžios iki galo, teigiamų sprendimų priėmimas, palankių veiksmų atlikimas, dokumentų rengimas, pasirašymas ir/ar tvirtinimas, rodo, kad kaltinamieji suvokė savo vaidmenį tame procese ir norėjo taip veikti, suprato, kad V (duomenys pakeisti) atsiras žalingos pasekmės, nes pasirašius sutartis su UAB „L“ (duomenys pakeisti) atsiras prievolė sumokėti sutartyje nurodytą kainą.

Apeliantas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas kaltės aspektu padarė išvadą dėl kaltinamųjų veikimo esant nusikalstamam nerūpestingumui ir tai, teismo vertinimu, atitiktų BK 229 straipsnyje numatytą kaltės formą, tačiau faktinių duomenų analizės ir aplinkybių vertinimo ir šiuo aspektu pirmos instancijos teismas neatliko, jokių išvadų dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo nepadarė.

Išteisintojo V. K. gynėjas advokatas G. Balčiūnas atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl pirmojo pirkimo nutraukimo, dėl kaltinime nurodytos žalos grindimo prielaidomis, dėl išteisintųjų veikimo pagal kompetenciją vykdant viešųjų pirkimų procedūras, dėl bendrininkavimo požymių nebuvimo išteisintųjų veikoje. Prokuroro apeliaciniame skunde daromos nepagrįstos prielaidos, kurios nebuvo įrodytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. K., V. S., G. V., D. G., R. A. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį bei R. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino fragmentiškai, dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė, dėl ko, anot prokuroro, buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl V. K., V. S., G. V., D. G. ir R. A. buvo pagrįstai išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, o R. K. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus, taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai aprašė bylos įrodymus, taip pat ir Valstybės kontrolės bei Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, bet ir visapusiškai juos įvertino bei išvadas padarė remdamasis ištirtų įrodymų visuma, tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės remiamasi minėtų valstybės institucijų išvadomis, jas surašiusių asmenų paaiškinimais, nepagrįstai atmetant išteisintųjų paaiškinimus dėl vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų, vadovaujamasi prielaidomis apie tariamus išteisintųjų nusikalstamus ketinimus ir veiksmus, kas prieštarauja aukščiau nurodytiems pamatiniams baudžiamosios teisės principams.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. BK 228 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Taip pat būtinas nusikaltimo požymis yra didelė turtinė ar kitokio pobūdžio žala straipsnio dispozicijoje nurodytiems subjektams.

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Iššvaistydamas turtą kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai, dėl ko padaroma žalos turto savininkui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį V. K., V. S., G. V., D. G., R. A. ir R. K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Jų veika pasireiškė tuo, jog:

2011 m. gegužės 10 d. R. K. paraiška-užduotimi, kurią tą pačią dieną vizavo V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojas V. K., inicijavo supaprastintą viešąjį pirkimą dėl ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo (toliau – Pirmasis pirkimas). V (duomenys pakeisti) veikiančios Supaprastintų viešųjų pirkimų komisijos (toliau – Komisija) pirmininkas V. S. ir jos nariai G. V., D. G., R. A. 2011 m. gegužės 11 d. posėdyje nusprendė vykdyti R. K. inicijuotą viešąjį pirkimą, patvirtino viešojo pirkimo konkurso sąlygas. Apie pirkimą viešai paskelbta 2011 m. gegužės 18 d., nustatant terminą pasiūlymams pateikti iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią kainą. 2011 m. gegužės 30 d. 11 val. vykusiame Komisijos posėdyje susipažinus su pateiktais pasiūlymais konstatuota, jog UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK pagaminimo kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) – 1,78 Lt be PVM.V. K., R. K., V. S., G. V., D. G., R. A. veikiant žalingais valstybės valdymo institucijai interesais ir siekiant eliminuoti iš pirkimo jo laimėtoją UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti), R. K. 2011 m. birželio 1 d. paprašius Komisijos nutraukti viešojo pirkimo konkursą ir Komisijai tam pritarus, R. K. 2011 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą siūlydama nutraukti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo konkursą, kurį 2011 m. birželio 2 d. vizavo V. K.. Pirkimas nutrauktas su nuoroda į V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo buvo pakeistas ESDK blankas ir suteiktas atpažinties numeris 00353-A2.R. K. 2011 m. birželio 2 d. paraiška-užduotimi, vizuota V. K. ir V. S., ir tarnybiniu pranešimu, vizuotu V. K., inicijavo ESDK nuo 90 000 iki 110 000 vnt. pirkimą neviršijant 431 000 Lt be PVM vertės (toliau – Antrasis pirkimas), 2011 m. birželio 2 d. paraiška-užduotimi, vizuota V. K. ir V. S., ir 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, vizuotu V. S., inicijavo nuo 9 000 iki 11 000 vnt. pirkimą neviršijant 43 100 Lt be PVM vertės (toliau – Trečiasis pirkimas). Komisijos nariai V. S., R. A., D. G. ir G. V. 2011 m. birželio 3 d. posėdyje nusprendė pirkti ESDK apklausos būdu neviršijant 10 proc. ESDK pirkimo, t. y. atlikti dalį pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu, ir patvirtino pakoreguotas ESDK pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, po ko apie 100 000 vnt. ESDK preliminaraus kiekio nedalomą pirkimą 2011 m. birželio 17 d. buvo paskelbta viešai. Tokiu būdu buvo inicijuotas naujas ESDK pirkimas, kuris siekiant išvengti tarptautinio atviro konkurso neteisėtai buvo suskaidytas į dvi dalis, taip pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo, Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatas dėl pirkimo vertės skaičiavimo ir pirkimo būdų parinkimo, neužtikrinant V (duomenys pakeisti) Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatų laikymosi.Komisijos nariams V. S., G. V., D. G., R. A. ir J. V., nesusijusiam su kitų Komisijos narių ankstesniais sprendimais, 2011 m. liepos 4 d. ir 2011 m. liepos 8 d. priėmus sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, V (duomenys pakeisti), atstovaujama V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus V. Z., su UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. 1SUT-127 dėl 8 795 vnt. ESDK spausdinimo už 52 145,56 Lt su PVM (43 095,50 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 1 d. vizavo V. S., R. A., D. G., G. V., o atstovaujama V. K. 2011 m. liepos 15 d. su UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasirašė sutartį Nr. 1SUT-154 dėl 87 959 vnt. ESDK spausdinimo už 521 508,91 Lt su PVM (430 999,10 Lt be PVM), kurią 2011 m. liepos 11 d. vizavo V. S., 2011 m. liepos 12 d. R. A., D. G., G. V.. Nors Pirmasis pirkimas nutrauktas, naujos ESDK pirkimo procedūros inicijuotos ir atliktos motyvuojant būtinybe pirkti naujo pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A2, bet sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos dėl seno pavyzdžio ESDK, kurių blankui suteiktas atpažinties numeris 00353-A1, ir kurių pagaminimui UAB „A“ (duomenys pakeisti) Pirmojo pirkimo metu buvo pasiūliusi mažesnę kainą.V. K. vizavus apmokėjimui UAB „L“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, šiai bendrovei pagal sutartį Nr. 1SUT-127 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 52 145,56 Lt (įskaitant PVM), o pagal sutartį 1SUT-154 V (duomenys pakeisti) sumokėjo 521 508,91 Lt (įskaitant PVM), t. y. 365 265,70 Lt daugiau nei už tą patį ESDK kiekį būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos kortelės kainą.V. K., V. S., G. V., D. G., R. A. ir R. K., veikdami sąmoningai, kryptingai ir siekdami, kad sutartis dėl ESDK spausdinimo V (duomenys pakeisti) sudarytų su UAB „L“ (duomenys pakeisti), suteikė privilegijas šiai bendrovei, diskriminavo ir eliminavo ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant tarptautiniame atvirame konkurse, tyčia pažeidė norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo vardą, V (duomenys pakeisti) prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o V (duomenys pakeisti) ir didelės turtinės žalos.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį V. K., V. S., G. V., D. G. ir R. A. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 15 d. vykdė viešuosius pirkimus dėl ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo, Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatas, dėl ko sutartis nepagrįstai buvo nepasirašyta su vienos ESDK mažiausią kainą, t. y. 2,15 Lt (1,78 Lt be PVM), pasiūliusia UAB „A“ (duomenys pakeisti), o buvo pasirašytos sutartys su UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasiūliusia 5,93 Lt (4,90 Lt be PVM) vienos ESDK kainą, pagal kurias laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. už 96 754 vnt. ESDK pagaminimą bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) V (duomenys pakeisti) sumokėjo 573 654,47 Lt, t. y. 365 265,70 Lt daugiau, nei už tą patį ESDK kiekį V (duomenys pakeisti) būtų sumokėjusi sudarius sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal šios bendrovės pasiūlytą vienos ESDK kainą.

Kaip matyti iš kaltinimų turinio, tiek piktnaudžiavimas tarnyba, tiek turto iššvaistymas grindžiamas netinkamu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Pritartina prokuroro pozicijai, jog tinkamas viešojo konkurso organizavimas ir vykdymas yra viešas interesas, tuo labiau kad nagrinėjamoje byloje ESDK ruošinių ir spausdinimo medžiagų pirkimas buvo vykdomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Valstybė privalo užtikrinti, kad šis procesas būtų skaidrus ir objektyvus, todėl valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų piktnaudžiavimas turi įtakos visuomenės pasitikėjimui ne tik valstybės institucijose vykstančiais viešųjų pirkimų procesais, tinkamu piniginių lėšų panaudojimu, bet ir pačia valstybe bei jos institucijomis, kas gali sukelti neigiamus padarinius. Tačiau šiame kontekste yra svarbi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) nuostata, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali ir aiškinant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius. Pažymėtina, kad už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus yra numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 171³ straipsnis), netinkamai vykdęs savo pareigas valstybės tarnautojas taip pat gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Valstybės kontrolės raštą (1 t., b. l. 6-12), kuriame nurodyti V (duomenys pakeisti) atlikto audito metu nustatyti galimi viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai, sudarę pagrindą įtarimams dėl V (duomenys pakeisti) darbuotojų nusikalstamų veiksmų vykdant viešuosius pirkimus, tačiau, kaip jau buvo minėta, vien įtarimų, abejonių dėl valstybės tarnautojų veiklos vykdant viešuosius pirkimus nepakanka nusikalstamo piktnaudžiavimo požymiams jų veiksmuose konstatuoti. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (2 t., b. l. 118-131), kurioje be kitų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų buvo nustatyti ir Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti tokie viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai kaip sprendimų dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų išaiškinimo ar pakeitimo priėmimas be Komisijos pritarimo, Antrojo pirkimo konkurso sąlygose netinkamai apibrėžtas ketinamas įsigyti ESDK kiekis, pagal su UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasirašytas sutartis įsigyjamų ESDK kiekių neatitikimas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose nurodytiems kiekiams nebuvo inkriminuoti išteisintiesiems kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo dalis, kas tik patvirtina, jog ne dėl visų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų gali kilti baudžiamoji atsakomybė.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 metais V (duomenys pakeisti), siekdama užtikrinti asmenų aprūpinimą ESDK, turėjo organizuoti supaprastintą atvirą konkursą ESDK ruošiniams ir ESDK spausdinimo medžiagoms įsigyti. Tam 2011 m. gegužės 10 d. buvo inicijuotas Pirmasis pirkimas, kuriame UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK kainą, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 1,78 Lt be PVM vienos ESDK kainą. Tačiau Pirmąjį pirkimą V (duomenys pakeisti) nutraukė, pakeitė pirkimų sąlygas bei organizavo Antrąjį ir Trečiąjį pirkimus, kuriuos laimėjo UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasiūliusi 4,90 Lt be PVM vienos ESDK kainą. Pagal kaltinimą, kuriame iš esmės atkartota Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, Pirmasis pirkimas buvo nutrauktas neteisėtai, nesant tam pagrindo ir siekiant eliminuoti iš pirkimo mažiausią kainą pasiūliusią UAB „A“ (duomenys pakeisti), o sutartį pasirašyti su UAB „L“ (duomenys pakeisti), po ko neteisėtai, suskaidant pirkimą į dvi dalis ir siekiant išvengti atviro tarptautinio konkurso, taip suteikiant privilegijas UAB „L“ (duomenys pakeisti), diskriminuojant ir eliminuojant ne tik UAB „A“ (duomenys pakeisti), bet ir neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, galėjusių sąžiningai konkuruoti atvirame tarptautiniame konkurse, buvo organizuoti Antrasis ir Trečiasis pirkimai, su kurių laimėtoja UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasirašius sutartį ESDK buvo įsigytos už nepagrįstai per didelę kainą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintiesiems kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas inkriminuoti viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai nesiekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje analizuojamų viešųjų pirkimų objektas yra specifinis – V (duomenys pakeisti) išduodama ESDK yra registruojama Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registre, kurį tvarko Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos (toliau – VDTAT). Ši tarnyba taip pat nustato registre registruojamų objektų technologinės apsaugos lygį, tvirtina privalomas ir papildomas technologinės apsaugos priemones, kurios yra privalomos gaminant registro objektą. Šiuo atveju V (duomenys pakeisti) privalėjo laikytis VDTAT nustatytų reikalavimų jos išduodamai ESDK. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminė ESDK forma buvo patvirtinta V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1K-144 (2 t., b. l. 17), šios formos ESDK blankas buvo įregistruotas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registre, jam suteiktas atpažinties Nr. 00353-A1 (toliau – Senos formos ESDK). V (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-78 ESDK forma buvo pakeista (2 t., b. l. 33), įsakymas įsigaliojo nuo 2011 m. gegužės 13 d. Po įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ apie pakeistą ESDK formą buvo pranešta VDTAT (6 t., b. l. 3), kuri naują ESDK blanką įregistravo Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registre suteikdama atpažinties Nr. 00353-A2 (toliau – Naujos formos ESDK) (6 t., b. l. 5). Po to VDTAT 2011 m. gegužės 19 d. raštu pranešė V (duomenys pakeisti) apie nustatytus Naujos formos ESDK technologinės apsaugos priemonių techninius duomenis (6 t., b. l. 8), kurie skyrėsi nuo nustatytų Senos formos ESDK. Esminis skirtumas buvo tas, kad Naujos formos ESDK turėjo būti gaminama iš plastiko – polikarbonato. Taigi, jau prasidėjus Pirmojo pirkimo procedūroms dėl ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų įsigijimo, VDTAT iš esmės pakeitė medžiagą, iš kurios turėjo būti gaminama ESDK. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dėl to, kokios formos ESDK turėjo būti perkama, yra prieštaringos: nors teigiama, kad Pirmasis pirkimas buvo paskelbtas pirkti Senos formos ESDK ir turėjo būti tęsiamas nepaisant naujų VDTAT reikalavimų ESDK blankui, bet tuo pačiu nurodoma, jog V (duomenys pakeisti), sužinojusi naujus VDTAT reikalavimus, galėjo pakeisti konkurso sąlygas, taip sutinkant su tuo, kad VDTAT nustatyti reikalavimai ESDK kortelei V (duomenys pakeisti) buvo privalomi.

Prokuroras nepagrįstai nurodo, jog Pirmojo pirkimo nutraukimo pagrindu buvo V (duomenys pakeisti) direktoriaus įsakymu pakeista ESDK forma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pirmasis pirkimas buvo nutrauktas argumentuojant ne V (duomenys pakeisti) direktoriaus įsakymu pakeista ESDK forma, o būtent VDTAT nustatytais naujais reikalavimais ESDK blankui (2 t., b. l. 65), kurie paskui buvo perkelti į vėliau paskelbtų pirkimų sąlygas. Kita vertus, V (duomenys pakeisti) direktoriaus įsakymu tvirtinama tik viena ESDK forma, todėl įsakymui įsigaliojus turi būti naudojama tik ta ESDK forma, kurią numato galiojanti V (duomenys pakeisti) direktoriaus įsakymo redakcija, t. y. šiuo atveju perkama turėjo būti VDTAT įregistruota Naujos formos ESDK. Tuo tarpu Pirmojo pirkimo konkurso sąlygų ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų techninėje specifikacijoje nurodyta, kad ESDK ruošiniai turi atitikti VDTAT direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymais patvirtintas privalomas ir papildomas technologinės apsaugos priemones (2 t., b. l. 57), kurios buvo numatytos Senosios formos ESDK. Todėl siekdama įsigyti aktualios formos ESDK V (duomenys pakeisti) privalėjo pakeisti pirkimo sąlygas, kas vėliau buvo padaryta organizuojant Antrąjį ir Trečiąjį pirkimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sužinojusi apie naujus reikalavimus ESDK V (duomenys pakeisti) nebegalėjo pakeisti Pirmojo pirkimo konkurso sąlygų. Pirmojo pirkimo konkurso sąlygose (2 t., b. l. 41-56) buvo numatyta, kad konkurso sąlygas perkančioji organizacija savo iniciatyva gali patikslinti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (7.3. punktas), o 5.8. punkte tiekėjų pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas iki 2011 m. gegužės 30 d. 11 val. R. K. parodė, jog apie VDTAT 2011 m. gegužės 19 d. raštą, kuriame nustatyti nauji ESDK technologinės apsaugos priemonių techniniai duomenys, sužinojo jau po įvykusios vokų atplėšimo procedūros 2011 m. gegužės 31 d. darbo pabaigoje, todėl iš karto kitą dieną (2011 m. birželio 1 d.) apie naujus reikalavimus ESDK informavo Komisiją ir pasiūlė Pirmąjį pirkimą nutraukti nesant galimybės pakeisti Pirmojo pirkimo konkurso sąlygų, Komisija šiam siūlymui pritarė, todėl ji surašė tarnybinį pranešimą V. K.. Šie R. K. parodymai byloje nėra paneigti. Nors ant VDTAT 2011 m. gegužės 19 d. rašto uždėtas spaudas, jog V (duomenys pakeisti) dokumentas buvo gautas 2011 m. gegužės 23 d., bei tos pačios dienos viza „V. K. atsakyti“, tačiau vien tai nepatvirtina aplinkybės, kad bent vienas iš Komisijos narių ar R. K. su minėtu VDTAT raštu buvo susipažinęs iki vokų atplėšimo procedūros 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., o būtent tokia prielaida vadovavosi Valstybės kontrolė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, konstatavusios V (duomenys pakeisti) veiksmų neteisėtumą nutraukiant Pirmąjį pirkimą. Priešingai, byloje apklausti V (duomenys pakeisti) darbuotojai patvirtino, jog V (duomenys pakeisti) gaunami raštai registruojami raštinėje, o po to įkeliami į informacinę dokumentų sistemą „Kontora“, kurioje yra vizuojami, su jais susipažįsta asmenys, kuriems nukreipiamas dokumentas. Byloje yra pateiktas išrašas iš šios sistemos, iš kurio matyti, kad R. K. raštą informacinėje sistemoje „Kontora“ atsidarė 2016 m. gegužės 31 d. 16.15 val. (8 t., b. l. 148-149). Taigi, Komisijos nariai ir pirkimo iniciatorė R. K., apie pakeistus reikalavimus ESDK sužinoję po vokų atplėšimo procedūros 2011 m. gegužės 30 d. 11 val., nebegalėjo keisti Pirmojo pirkimo konkurso sąlygų, todėl norint įsigyti aktualios formos ESDK Pirmasis pirkimas buvo nutrauktas pagrįstai.

Nutraukus Pirmąjį pirkimą ir atsižvelgiant į naujus reikalavimus ESDK, pakeitus pirkimo sąlygas, pagal R. K. 2011 m. birželio 2 d. tarnybinį pranešimą (3 t., b. l. 146) ir paraišką-užduotį (3 t., b. l. 147-149) buvo inicijuotos Antrojo pirkimo procedūros, 2011 m. birželio 3 d. Komisijos posėdyje patvirtintos Antrojo pirkimo konkurso sąlygos (4 t., b. l. 121-136). Kartu buvo patvirtinta ir nauja ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų techninė specifikacija (4 t., b. l. 137-138), į kurią buvo perkelti nauji VDTAT numatyti reikalavimai. Atitinkamai pagal naujus VDTAT nustatytus reikalavimus buvo paruoštos ir Trečiojo pirkimo, vykdomo apklausos būdu, sąlygos (2 t., b. l. 77-87) bei ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų techninė specifikacija (2 t., b.l. 88-89). Pažymėtina, kad siekiant ateityje išvengti tokios pačios situacijos kaip su Pirmuoju pirkimu, Antrojo ir Trečiojo pirkimų sąlygų techninėse specifikacijose numatyta bendro pobūdžio blanketinė norma, jog ESDK ruošiniai turi atitikti VDTAT įsakymais patvirtintus privalomų ir papildomų technologinės apsaugos priemonių reikalavimus, o pasikeitus VDTAT reikalavimams tiekėjas privalo ESDK ruošinį gaminti atsižvelgdamas į reikalavimų pasikeitimus (7 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Trečiasis pirkimas buvo inicijuotas R. K. 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu (2 t., b. l. 76), motyvuojant tuo, jog V (duomenys pakeisti) turimas ESDK likutis buvo 2 000 vnt., kai vidutiniškai per mėnesį būdavo išduodama apie 10 000 vnt. ESDK, o Antrojo pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu, procedūra galėjo užsitęsti, todėl tikslinga iki Antrojo pirkimo pabaigos apklausos būdu, neviršijant 10 proc. Antrojo pirkimo vertės, įsigyti ESDK ir taip užtikrinti nenutrūkstamą apdraustųjų aprūpinimą ESDK. Šiam R. K. siūlymui pritarė ir Komisija (1 t., b. l. 63-64). Susidariusią situaciją dėl mažo ESDK likučio patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateikti V (duomenys pakeisti) duomenys (11 t., b. l. 137). Trečiasis pirkimas apklausos būdu buvo organizuojamas vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, numačiusiu, jog mažos vertės pirkimas yra kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 100 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio). Šiuo atveju Valstybės kontrolė ir Viešųjų pirkimų tarnyba teisingai pažymėjo, jog pagal paskelbtas Antrojo pirkimo konkurso sąlygas šis pirkimas nebuvo skaidomas į dalis, todėl V (duomenys pakeisti) neturėjo teisės Trečiuoju pirkimu apklausos būdu įsigyti dalį Antrojo pirkimo objekto. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad organizavus Antrąjį ir Trečiąjį pirkimus išteisintieji siekė išvengti atviro tarptautinio konkurso. Bylos medžiaga tokio išteisintųjų tikslo nepatvirtina. Priešingai, iš jau aptartos situacijos matyti, kad organizavus Antrąjį pirkimą buvo siekiama įsigyti ESDK supaprastinto atviro konkurso būdu neviršijant tam numatytos 431 000 Lt be PVM sumos kaip ir Pirmojo pirkimo metu.

Vykstant Antrojo ir Trečiojo pirkimų procedūroms tuo pačiu metu intensyviai vyko privalomos Naujos formos ESDK blanko derinimo procedūros. VDTAT direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-261 patvirtintos Naujos formos ESDK blanko privalomos technologinės apsaugos priemonės (6 t., b. l. 11-12), 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 30-263 patvirtintos Naujos formos ESDK papildomos technologinės apsaugos priemonės (6 t., b. l. 16-17). VDTAT 2011 m. birželio 8 d. raštu pateikė tvirtinti Naujos formos ESDK eskizą (6 t., b. l. 18), V (duomenys pakeisti) 2011 m. birželio 10 d. raštu atsiuntė VDTAT patvirtintą Naujos formos ESDK eskizą (6 t., b. l. 19), Naujos formos ESDK eskizo tvirtinimo aktas surašytas 2011 m. birželio 13 d. (6 t., b. l. 22-24). Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad nebaigus Naujos formos ESDK blanko derinimo procedūrų nebuvo galima skelbti pirkimo Naujos formos ESDK įsigyti. Su tokia prokuroro nuomone teisėjų kolegija nesutinka. Teisės aktai nedraudė tuo pačiu metu derinti ESDK blanko formos ir vykdyti viešąjį pirkimą dėl būsimo ESDK blanko gamybos. Tuo labiau kad, kaip jau buvo minėta, į Antrojo ir Trečiojo pirkimų technines specifikacijas buvo įtraukta nuostata, įpareigojanti pirkimų laimėtoją gaminti aktualios formos ESDK. Be to, Antrojo ir Trečiojo pirkimų techninėse specifikacijose buvo įtrauktos būtent Naujos formos ESDK taikomos privalomos ir papildomos technologinės apsaugos priemonės. Esminė aplinkybė, įtakojanti pasiūlymo kainą yra būtent techniniai reikalavimai ESDK ruošiniams ir spausdinimo medžiagoms, kurie pirkimo sąlygose buvo nurodyti, tuo tarpu ESDK rekvizitų išdėstymas ESDK blanke jokios įtakos pasiūlymo pateikimui, kainos nustatymui neturi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2012 metais vykusio pirkimo metu buvo susiklosčiusi iš esmės ta pati situacija – 2012 metais skelbtą konkursą laimėjus UAB „L“ (duomenys pakeisti), balandžio mėnesį buvo pradėtos ESDK blanko grafinio projekto ruošimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros (6 t., b. l. 29, 31-52), o Naujos formos ESDK grafinis projektas buvo patvirtintas tik 2012 m. birželio 28 d. (6 t., b. l. 87-92).

Nors Pirmasis pirkimas buvo nutrauktas bei Antrasis ir Trečiasis pirkimai buvo organizuojami siekiant įsigyti Naujos formos ESDK, bet pirkimo sutartys 2011 m. liepos 4 d. ir 2011 m. liepos 15 d. su pirkimų laimėtoja pripažinta UAB „L“ (duomenys pakeisti) buvo pasirašytos dėl Senos formos ESDK pirkimo. Tai patvirtina sudarytose sutartyse esančios nuorodos į Senos formos ESDK taikytinus teisės aktus (2 t., b. l. 95-98; 4 t., b. l. 16-20) bei V (duomenys pakeisti) 2011 m. birželio 17 d. prašymas pakeisti metriką (6 t., b. l. 26), UAB „L“ (duomenys pakeisti) perduotas ESDK blanko (atpažinties Nr. 00353-A1) grafinis projektas (6 t., b. l. 27). Formaliai tokią situaciją galima būtų pripažinti viešųjų pirkimų pažeidimu, kita vertus, siekiant įvertinti ar tokio pobūdžio pažeidimas atitinka nusikaltimui būtiną pavojingumo laipsnį būtina įvertinti susidariusią situaciją dėl ESDK paklausos. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. birželio mėnesį dėl per mažo ESDK likučio buvo kilusi grėsmė, kad ESDK neužteks visiems norintiems, dėl ko Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys nebūtų galėję pasinaudoti sveikatos apsaugos paslaugomis Europos Sąjungoje. Nors Naujos formos ESDK blanko derinimo procedūros su VDTAT vyko intensyviai, tačiau pirkimai buvo baigti dar nesuderinus ir nepatvirtinus Naujos formos ESDK blanko grafinio projekto, neparengus ir nepatvirtinus Naujos formos ESDK blanko etalono, todėl esant būtinybei kuo skubiau įsigyti ESDK pagrįstai buvo nuspręsta pirkti Senos formos ESDK. Kita vertus, Antrojo ir Trečiojo pirkimų sąlygose, techninėse specifikacijose nebuvo konkrečiai nurodyta, kad perkamos būtent atpažinties Nr. 00353-A2 ESDK, kaip jau buvo minėta, techninėse specifikacijose buvo nurodyta bendro pobūdžio reikalavimas pagaminti VDTAT reikalavimus atitinkančią ESDK, o sutarčių sudarymo metu tokia buvo Senos formos ESDK, kurios blanko grafinis projektas ir etalonas buvo patvirtinti. Be to, atsižvelgiant į pirkimo sąlygas su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sudarytos sutartys galėjo būti vėliau pakeistos jas papildant nuostatomis dėl ESDK, kurios atpažinties Nr. 00353-A2, pirkimo. Tačiau visas pagal sudarytas sutartis perkamas ESDK kiekis buvo pagamintas ir perduotas V (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos – rugsėjo mėnesiais (1 t., b. l. 127, 150, 154, 159, 162, 164), todėl vėliau nei Naujos formos ESDK etalono derinti, nei pirkimo sutarčių keisti nebebuvo pagrindo.

Išnagrinėjus bylą nepasitvirtino ir išteisintiesiems inkriminuotas UAB „L“ (duomenys pakeisti) protegavimas. Galima sutikti su prokuroro nuomone, kad ESDK formos pakeitimas tuo pačiu metu pradedant vykdyti ESDK ruošinių ir ESDK spausdinimo medžiagų pirkimo procedūras buvo nelogiškas, kadangi dėl Naujos formos ESDK keliamų reikalavimų teko nutraukti Pirmąjį pirkimą, koreguoti pirkimo sąlygas, organizuoti Antrąjį ir Trečiąjį pirkimus, bet nespėjus suderinti Naujos formos ESDK grafinio projekto vis tiek buvo nupirktos Senos formos ESDK, tačiau priėmus įsakymą dėl ESDK formos keitimo V (duomenys pakeisti) privalėjo vykdyti savo pareigą ir pradėti ESDK blanko registravimo, projektavimo ir gamybos derinimo procedūras, apimančias privalomų ir papildomų technologinės apsaugos priemonių nustatymą, ESDK blanko eskizo, grafinio projekto tvirtinimą, etalono pagaminimą ir tvirtinimą. Vien ESDK formos pakeitimas, kaip tai įvardijo prokuroras, netinkamu laiku nesudaro pagrindo manyti, jog tai buvo padaryta sąmoningai siekiant sudaryti pirkimo sutartį tik su UAB „L“ (duomenys pakeisti) bei tuo pačiu eliminuoti kitus galimus Pirmojo pirkimo dalyvius, tuo labiau kad ESDK forma buvo pakeista dar nežinant nei kokie tiekėjai dalyvaus Pirmajame pirkime, nei kokios kainos bus pasiūlytos. Nors, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, dalis viešųjų pirkimų procedūrų (Trečiojo pirkimo vykdymas apklausos būdu paskelbus apie nedalomą Antrąjį pirkimą, pirkimų sąlygose netinkamai (netiksliai) suformuluotas ketinamas pirkti objektas, ESDK kiekis, pirkimo sutarčių sudarymas dėl Senos formos ESDK, perkamo kiekio neatitikimas pirkimo sąlygoms) formaliai vykdyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet savaime tokie veiksmai, įvertinus susidariusią situaciją dėl ESDK trūkumo, nepatvirtina, kad išteisintųjų veiksmais buvo kryptingai siekiama sutartį sudaryti būtent su UAB „L“ (duomenys pakeisti), eliminuoti iš pirkimų galimus UAB „L“ (duomenys pakeisti) konkurentus. Kaip to savaime nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog UAB „L“ (duomenys pakeisti) pagal 2008 m. gruodžio 15 d. sutartį iki 2011 metų V (duomenys pakeisti) tiekė Senos formos ESDK. Byloje nebuvo nustatyta, kad išteisintieji būtų palaikę netarnybinius ryšius su UAB „L“ (duomenys pakeisti) atstovais, turėję kokį nors interesą padėti UAB „L“ (duomenys pakeisti) laimėti V (duomenys pakeisti) skelbiamus konkursus ar turėję iš to naudos. Nei Antrojo pirkimo konkurso sąlygos, nei techninė specifikacija, išskyrus naujus VDTAT reikalavimus ESDK, iš esmės nesiskyrė nuo Pirmojo pirkimo atitinkamų dokumentų, todėl nėra pagrindo manyti, jog Antrojo pirkimo sąlygos būtų buvusios paruoštos specialiai UAB „L“ (duomenys pakeisti). Antrasis pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, jame galėjo dalyvauti visi norintys tiekėjai, tame tarpe ir UAB „A“ (duomenys pakeisti). Apklaustas UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovas teisme negalėjo nurodyti, kodėl nedalyvavo Antrajame pirkime. Vykdant Trečiąjį pirkimą, atsižvelgiant į Pirmojo pirkimo nutraukimo aplinkybes, buvo nuspręsta išsiųsti kvietimus visiems Pirmajame konkurse dalyvavusiems tiekėjams, tame tarpe ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) (4 t., b. l. 97, 98), bet ši pasiūlymo nepateikė, nes negalėjo įvykdyti pirkimo sąlygas dėl ESDK pristatymo termino. Dėl pastarosios Trečiojo pirkimo sąlygos UAB „A“ (duomenys pakeisti) teikė pretenziją nesutikdama su numatytu, jų nuomone, per trumpu ESDK pristatymo terminu, bet toks ESDK pristatymo terminas pateisinamas tuo, jog šiuo pirkimu buvo siekiama kaip galima greičiau įsigyti vienam mėnesiui būtiną ESDK kiekį iki kol įvyks Antrasis pirkimas. Be to, Trečiojo pirkimo metu VDTAT patikslinus ESDK technologinės apsaugos priemonių techninius duomenis ir atsisakius reikalavimo ESDK gaminti iš plastiko – polikarbonato, V (duomenys pakeisti) atitinkamai pakeitė ir Trečiojo pirkimo sąlygas, 2011 m. birželio 13 d. raštu apie tai informavo visus apklausoje dalyvauti pakviestus tiekėjus bei nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2011 m. birželio 16 d. 9 val. (2 t., b. l. 94; 4 t., b. l. 118). Priešingai nei nurodoma Valstybės kontrolės išvadoje, UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo Trečiajame pirkime pateikimas pagal tą pačią dieną patikslintas pirkimo sąlygas nekelia jokių abejonių dėl pirkimo skaidrumo, kadangi tą pačią dieną pasiūlymą pateikė ir kitas tiekėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti), be to, pirkimo sąlygos buvo pakeistos atsižvelgiant į VDTAT pakeistus reikalavimus ESDK, dėl to įtarimų galėtų kilti nebent dėl neskaidrių UAB „L“ (duomenys pakeisti) ryšių su VDTAT, o ne V (duomenys pakeisti).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas V (duomenys pakeisti) vykdytų viešųjų pirkimų procedūras, kiekvieno iš išteisintųjų veiksmų pobūdį, negalima daryti išvados, jog išteisintieji veikė tyčia, t. y. kiekvienas atskirai ar kartu kaip bendrininkai, siekdami, kad viešuosius pirkimus laimėtų UAB „L“ (duomenys pakeisti), sąmoningai, suvokdami savo veiksmų neteisėtumą, viešųjų pirkimų procedūras vykdė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Taip pat byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog išteisintieji suvokė ar bent jau turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmais darantys žalą V (duomenys pakeisti) ar valstybei. Nors viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojantys teisės aktai nenumatė kompetencijų paskirstymo tarp V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojo V. K., Komisijos pirmininko V. S., Komisijos narių G. V., D. G., R. A. ir pirkimus inicijavusios R. K., tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pagal nusistovėjusią tvarką šiems asmenims vykdant viešųjų pirkimų procedūras kompetencijomis buvo pasiskirstyta. Pirmojo pirkimo konkurso sąlygų 7.1 punkte, Antrojo pirkimo konkurso sąlygų 7.1 punkte, Trečiojo pirkimo apklausos sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad viešųjų pirkimų sąlygų paaiškinimus, susijusius su teisiniais klausimais, teikia D. G., o kitais klausimais reikia kreiptis į kitus asmenis. Antrojo ir Trečiojo pirkimų metu G. V. ir D. G. tikrino tik tiekėjų atitikimą bendriesiems kvalifikacijos reikalavimams (3 t., b. l. 129-131; 4 t., b. l. 13-15). Lygiai taip pat akivaizdu, jog negalima reikalauti tokios pačios atsakomybės už tinkamą pirkimo sąlygų, tame tarpe ir techninės specifikacijos) nustatymą ar sutarčių nuostatų atitikimą teisės aktams ar pirkimo sąlygoms iš asmenų, kurių išsilavinimas ar turimos specialios žinios yra skirtingos. Prokuroro apeliaciniame skunde be kitų įrodymų remiamasi V (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos V. G. parodymais, kuri taip pat vizavo sutartis su UAB „L“ (duomenys pakeisti). Anot V. G., sutartis ji vizavo nesigilinusi į pirminius dokumentus, kadangi jau buvo kitų asmenų, taip pat ir jos vadovaujamo (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų, vizos. Šie liudytojos parodymai tik patvirtina, kad vizuojant dokumentus buvo pasitikima kitų V (duomenys pakeisti) darbuotojų kompetencija. Pažymėtina, kad V. G. jokie įtarimai dėl galimai netinkamai atliktų savo pareigų nebuvo pareikšti. Prokuroras nepagrįstai nurodo, kad nutraukiant Pirmąjį pirkimą išteisintiesiems neva pakako kompetencijos tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju Komisijos nariai ir V (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojas V. K. taip pat veikė pagal pirkimo iniciatorės R. K. nurodytą informaciją apie pakeistus reikalavimus ESDK. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį išteisintųjų pasitikėjimą vienas kito kompetencija vertino kaip galimai turintį neatsargumo požymių, tačiau išteisintųjų veika pagal BK 229 straipsnį nebuvo perkvalifikuota, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytas esminis BK 228 ir 229 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymis – didelė žala.

Taip pat prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrininkavimo požymio nebuvimo išteisintųjų veikoje. Prokuroras nepagrįstai prašo aiškinti BK 25 straipsnio 2 dalį atskirai nuo BK 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta bendrininkavimo samprata, tuo tarpu BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė. Inkriminuojant bendrininkų grupės požymį asmenų veikoje turi būti nustatyta ne tik BK 25 straipsnio 2 dalyje, bet ir BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių visuma. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje išteisintųjų veiksmuose tyčia nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tokiu atveju bendrininkavimas negalimas. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių buvus susitarimą tarp išteisintųjų veikti bendrai, nenustatyta, kad išteisintieji būtų tarpusavyje taręsi dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo ar iš vienas kito veiksmų supratę, jog veikdami nusikalstamai siekia to paties tikslo, dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje. Vien priklausymas tai pačiai Komisijai visų jos narių savaime nepadaro nusikaltimo bendrininkais.

Tiek BK 228 straipsnyje, tiek BK 229 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai. Būtent didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui bei kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, daroma išvada, jog didelė neturtinio pobūdžio žala išteisintųjų veiksmais nebuvo padaryta. Ši išvada grindžiama tuo, jog nenustatyta, kad išteisintieji būtų protegavę UAB „L“ (duomenys pakeisti), sudarę šiai įmonei išskirtines sąlygas laimėti viešuosius pirkimus ar kaip nors eliminavę viešuosiuose pirkimuose galėjusių dalyvauti neapibrėžtą ratą ūkio subjektų, dėl ko būtų iškreipti viešųjų pirkimų principai, viešųjų pirkimų procedūros atliekamos tik formaliai, nenustatyta ir tai, kad išteisintiesiems inkriminuoti veiksmai būtų buvę korupcinio pobūdžio, kad jie būtų veikę iš savanaudiškų paskatų. Pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde motyvų dėl didelės neturtinės žalos požymio iš viso nėra nurodyta.

Taip pat byloje neįrodyta turtinė žala, kurią, anot prokuroro, sudaro 365 265,70 Lt suma permokėta už ESDK pagal sutartis su UAB „L“ (duomenys pakeisti). Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroras nepagrįstai įrodinėja Antrojo ir Trečiojo pirkimų metu UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlytą nepagrįstai didelę vienos ESDK kainą remdamasis nutraukto Pirmojo pirkimo metu UAB „A“ (duomenys pakeisti) siūlyta kaina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pirmajame pirkime buvo pateikti du pasiūlymai: UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlė 3,88 Lt be PVM vienos ESDK kainą, UAB „A“ (duomenys pakeisti) – 1,78 Lt be PVM (2 t., b. l. 63-64). Tačiau vien susipažinimas su tiekėjų pasiūlyta kaina dar nereiškia, kad mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas laimėjo viešąjį pirkimą. Po vokų su pasiūlymais atplėšimo turi būti patikrintas tiekėjų kvalifikacijos atitikimas konkurso sąlygose numatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, po to įvertintas pasiūlymo turinys, pasiūlyta kaina, atmesti konkurso sąlygų neatitinkantys pasiūlymai ir tik tada nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėjęs pasiūlymas bei priimtas sprendimas sudaryti sutartį. Tuo tarpu 2011 m. gegužės 30 d. Komisijos posėdyje buvo tik susipažinta su pateiktais pasiūlymais ir paskelbta tiekėjų siūloma kaina, jokios kitos viešojo pirkimo procedūros atliktos nebuvo, todėl prokuroras nepagrįstai įvardija UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą kaip laimėjusį Pirmąjį pirkimą. Nors prokuroras teigia, kad byloje nėra duomenų, jog V (duomenys pakeisti) būtų suabejojusi UAB „A“ (duomenys pakeisti) ir jos pasiūlymo atitikimu konkurso sąlygomis, kad V (duomenys pakeisti) nesikreipė į UAB „A“ (duomenys pakeisti) prašydama pagrįsti siūlomą kainą, tačiau tokių duomenų nėra ir negali būti, nes nutraukus Pirmąjį pirkimą nebebuvo pagrindo tikrinti nei UAB „A“ (duomenys pakeisti), nei UAB „L“ (duomenys pakeisti) atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, šių įmonių pasiūlymų ir pasiūlytų kainų atitikimo konkurso sąlygoms.

Negalima sutikti su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismo UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlytos kainos vertinimas kaip nepagrįstai mažos tėra tik prielaida. Priešingai, toks vertinimas atitinka teisės aktų nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Šiuo atveju UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlyta kaina yra daugiau nei du kartus mažesnė už UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlytą kainą. Priešingai, būtent prokuroras tariamai padarytą turtinę žalą skaičiuodamas nuo Pirmajame pirkime UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlytos kainos remiasi prielaidomis, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) būtų atitikusi minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas būtų atitikęs konkurso sąlygas, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) būtų sugebėjusi pagrįsti pasiūlytą kainą ir ši nebūtų buvusi pripažinta kaip neįprastai maža bei UAB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas nebūtų buvęs atmestas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis turi būti neginčijamai įrodytas, prielaidomis remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti, ar UAB „L“ (duomenys pakeisti) Antrojo ir Trečiojo pirkimo metu pasiūlyta 4,90 Lt be PVM vienos ESDK kaina yra pagrįsta ekonominiu, technologiniu ar kokiu nors kitu aspektu. Tačiau įvertinus tai, jog pagal 2008 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. 213 (2 t., b. l. 34-37) iš UAB „L“ (duomenys pakeisti) ESDK buvo perkama už tokią pačią kainą, tokia pati kaina buvo pasiūlyta ir 2012 metų viešojo pirkimo metu (11 t., b. l. 126-129), daroma išvada, jog Antrojo ir Trečiojo pirkimų metu UAB „L“ (duomenys pakeisti) pasiūlyta vienos ESDK kaina nelaikytina nepagrįstai didele, už kurią V (duomenys pakeisti) iš UAB „L“ (duomenys pakeisti) pirkdama ESDK būtų patyrusi turtinės žalos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Laima GarnelienėLinas Šiukšta