Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-11-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-25934-545/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-16
Bylos Nr.
e2YT-25934-545/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20994-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
G. G. L.-P.
Suinteresuotas asmuo
E. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25934-545/2022
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-20994-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.;3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. L.-P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – E. L., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos G. G. L.-P. senelis J. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra gimęs (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. J. L. vardu, 1999-12-28 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999-12-28 Apskrities viršininko įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 130/661 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr.(duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre neįrašyta J. L. gimimo data ir asmens kodas.

1.2. J. L. turtą paveldėjo sūnus J. L. (G. G. L. – P. tėvas) gimęs - (duomenys neskelbtini), miręs – (duomenys neskelbtini). J. L. turtą paveldėjo dvi dukros G. G. L.-P. ir E. L. Kadangi VĮ „Registrų centras“ nenurodytas J. L. (pareiškėjos senelio) asmens kodas ir gimimo data, todėl Vilniaus miesto 18-asis notarų biuras negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir prašė pareiškėjos kreiptis į VĮ „Registrų centras“ bei žemės sklypo registre prie J. L. nurodyti asmens kodą, o jei asmens kodo neturėjo – gimimo datą.

Šalies argumentai

1.3. G. G. L.-P. kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl archyvo pažymos apie gimimą pateikimo, kuris 2022-03-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, jog (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčių (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygose J. L., P. sūnaus gimimo duomenų nerasta.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas pateikė 2022-03-07 archyvo pažymą apie J. L. santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta: „Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė J. L., P. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini), tautybė - lietuvis) ir A. Ž., V. duktė (gimusi (duomenys neskelbtini), tautybė - lietuvė).“.

1.4. VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius 2022-04-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjęs G. G. L.-P. prašymą Nekilnojamojo turto registre įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti J. L. gimimo datą pagal pateiktą 2022-04-11 asmens prašymą, 2022-03-07 archyvo pažymą apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė prašymą atmesti.

1.5. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo pareiškėjos G. G. L. - P. 2022-05-04 skundą dėl Kauno skyriaus priimto 2022-04-11 sprendimo ir 2022-05-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Šalies argumentai

1.6. Pareiškėjos atstovas 2022-06-20 raštu kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti pažymą apie J. L., P. sūnaus, gimimo datą ir/ar asmens kodą. Migracijos departamentas 2022-07-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo apie J. L.“ atsakė: „Turimais duomenimis J. L. Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduotas nebuvo ir asmens kodas nesuteiktas. Lietuvos Respublikos gyventojų registre J. L. gimimo data neįrašyta, Migracijos departamentas informacijos apie J. L. gimimo datą neturi. Archyviniai gyvenamosios vietos apskaitos dokumentai ir prašymai išduoti buvusios TSRS piliečio pasą sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, pasibaigus saugojimo terminui, todėl pažymos apie J. L. gimimo datą ir asmens kodą pateikti negalime.“.

1.7. Pareiškėjos atstovas 2022-06-20 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrių su prašymu pateikti informaciją apie J. L., P. sūnaus gimimo datą ir/ar asmens kodą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2022-07-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė, kad Skyrius duomenų apie J. L. gimimo datą, neturi.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo E. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

3. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai:2020-08-21 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas – turtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 130/661 dalų savininkas J. L.; (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo kopija – duomenys apie kūdikį (pareiškėjos tėvą) J. L., gimė – (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), tėvas – J. L.; (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtinantis, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (amžius (duomenys neskelbtini) m.); 2022-03-07 Archyvo pažyma apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė J. L., P. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini), tautybė - lietuvis) ir A. Ž., V. duktė (gimusi (duomenys neskelbtini), tautybė - lietuvė).“.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. L. yra pareiškėjos senelis. (duomenys neskelbtini) miestelis priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Pareiškėjos seneliui nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas gimė (duomenys neskelbtini) m., remiantis, Archyvo pažyma apie santuoką pareiškėjos seneliai santuoka sudarė (duomenys neskelbtini), taigi tikėtina, kad pareiškėjos seneliai sūnaus (pareiškėjos tėvo) susilaukė santuokoje. Mirties liudijime nurodytas, kad pareiškėjos senelis (duomenys neskelbtini) mirė būdamas (duomenys neskelbtini) m., t. y. gimimo data turėtų būti ne (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos seneliui nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, nėra aišku, kaip buvo nustatytas mirusiojo amžius, be to kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad pareiškėjos seneliui mirties dieną nebuvo (duomenys neskelbtini) m. ir jo gimimo data yra ankstesnė nei (duomenys neskelbtini) m. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) valsčiaus santuokos aktų įrašų knygoje pareiškėjos senelio gimimo data (duomenys neskelbtini) įrašyta kai (tikėtina) pareiškėjos seneliui buvo (duomenys neskelbtini) m. registruojant santuoką. Pareiškėjos senelis būdamas jaunas ((duomenys neskelbtini) m.) sudarydamas santuoką turėjo galimybę tiksliai nurodyti savo gimimo datą, o mirties liudijime įrašytas jo amžius (duomenys neskelbtini) metai galėjo būti nurodytas klaidingai, nurodytas pareiškėjos seneliui sergant sunkia, nepagydoma liga.

5. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos G. G. L.-P. senelio J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), gimimo data yra (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalis 3 punktas).

6. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi ir tvarka realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

7. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. G. L.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) senelio J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), gimimo data yra (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai G. G. L.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymų numatyta apimtimi ir tvarka realizuoti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė