- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1269-540/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-21062-17-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB "Halda", gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, anksčiau teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gegužės 2d., apie 17.30 val. Kaune, Raudondvario pl., K. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,96 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis K. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. su bendradarbiais išgėrė kelis butelius degtinės ir po to vairavo jam priklausantį automobilį.
Kaltinamajam K. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. Š. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Kauno apskr. VPK Kauno r. PK Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2017-05-02 VPK budėtojo nurodymu nuvyko į Raudondvario pl., kur buvo įvykęs eismo įvykis. Rado susidūrusius tris automobilius. Automobilio "SUBARU LEGACY”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. Š. buvo akivaizdžiai girtas. Patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas. K. Š. paaiškino, kad eismo įvykį sukėlė netyčia, neįvertinęs atstumo. Alkoholį vartojo darbe, po to norėjo parvažiuoti namo (b. l. 7);
- Alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, kad 2017-05-02, 17:55:53 val. K. Š. nustatyta 2,37 promilių girtumas (b. l. 8);
- 2017-05-02 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros planu, sudarytomis fotolentelėmis, kuriuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, data, vieta – 2017 m. gegužės 2d., apie 17.33 val., Kaune, Raudondvario pl. 215 (b. l. 12-14);
- VĮ „Regitra“ registracijos liudijimu, iš kurio matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas K. Š. (b. 1.19);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4249/2017(01), kurioje nurodyta, kad K. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,96 %o (promilės) etilo alkoholio (b. l. 26).
- liudytojo V. P. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-05-02, apie 17.30 val. Kaune, Raudondvario pl. vairavo UAB "Svydis" priklausantį automobilį "OPEL ASTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivus. Važiavo iš darbo namo į Kulautuvą. Ties prekybos centru "Maxima" eismas buvo intensyvus, priekyje važiavęs automobilis suko į kairę, todėl greitį sulėtino. Judant apie 20 km/h greičiu staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Pastumtas į priekį dar atsirėmė į priekyje važiavusį automobilį "Toyota Corolla". Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė paskui atvažiavęs mėlynos spalvos automobilis "Subaru Legacy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jo ropštėsi vairuotojas. Važiavo vienas. Kai užkalbino, ėmė nerišliai aiškintis, siūlė draugiškai susitarti. Akivaizdžiai matėsi, kad girtas. Tel. "112" pranešė apie įvykį. Atvykę policijos patruliai vairuotoją patikrino alkotesteriu ir patvirtino, kad jis neblaivus. Eismo įvykio metu jam turtinė žala nepadaryta. Maudė kaklą ir nugarą, todėl tą patį vakarą dar nuvažiavo į Kauno klinikas ir pasitikrino. Gydytojai sužalojimų nenustatė, tolimesnio gydymo neskyrė. (b. l. 30).
- liudytojos Astos Burbienės apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-05-02, apie 17.30 val. Kaune, Raudondvario pl. vairavo nuosavą automobilį "TOYOTA COROLLA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivi. Apie 40-50 km/h greičiu judėjo link Raudondvario. Stabtelėjo, nes pamatė, kad stabdo prieš ją važiavęs automobilis. Tuo metu pajuto nestiprų smūgį į savo automobilio galą. Atsitrenkė paskui važiavęs automobilis "OPEL", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipusi pamatė, kad šiam automobiliui į užpakalinę dalį atsitrenkęs mėlynos spalvos automobilis "SUBARU", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Akivaizdžiai matėsi, kad jį vairavęs vyras neblaivus. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, turtinės žalos nepatyrė. (b. l. 32).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro pagrįstą išvadą, kad faktiniais duomenimis – kaltinamojo K. Š. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 2d., apie 17.30 val. Kaune, Raudondvario pl., K. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,96 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. Š. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ko pasekoje padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas ir tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas K. Š. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo K. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis K. Š. neteistas (b. l. 38), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 37), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamajam K. Š. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmė- bauda.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai naudodamasis šiomis teisės asmuo padaro nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,96 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, yra dirbantis.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. Š. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad K. Š. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam K. Š. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Byloje 2017-06-12 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7155, kurioje nurodyta, kad advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 69,48 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo K. Š..
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto K. Š.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, teismas
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti bausmę - 60 MGL –2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam sumažintą galutinę bausmę – 40 MGL – 1506,40 Eur (tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) baudą.
Į paskirtą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi įskaityti K. Š. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. imtinai, t. y. 1dieną, paskirtą bausmę sumažinti 2 MGL ir galutinę bausmę paskirti 38 MGL -1431,08 Eur (tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro 08 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti – automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN) kodas JF1BG5LJ4TG0803, priklausantį K. Š..
Įpareigoti K. Š. 1431,08 Eur (tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro 08 ct) baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 12 39 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų sraštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. Š. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.