Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmė, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis, visiško sudėjimo būdu – prie griežtesnių bausmių pridedant visą švelnesnę bausmę – subendrinta su 2022 m. kovo 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų įsiteisėjusia nutartimi paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių ir 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, ir 2022 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 25 (dvidešimt penkios) dienos laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. H. M. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 20 d., nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurį 25-ojo būrio bendro naudojimo tualeto kabinoje - šaukšte, švirkšte, dviejuose polietileniniuose maišeliuose su baltos spalvos milteliais, kurių bendra masė 0,3566 g, iš kurios šių miltelių sudėtyje gryno amfetamino kiekis yra 0,0028 g – 2021 m. gruodžio 20 d. 23.15 val., paruoštą naudojimui, rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs H. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskyręs jam 30 parų arešto bausmę, šią bausmę visiško sudėjimo būdu, taikydamas BK 63 straipsnio 3, 9 dalis, subendrino su bausmėmis, paskirtomis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu ir skyrė subendrintą 1 metų 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis H. M. savo apeliaciniame skunde neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei taikytu bausmių bendrinimo būdu, jas visiškai sudedant. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmių skyrimą ir jų bendrinimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam H. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 45 parų arešto bausmė. Ši bausmė, nuteistajam savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vertinant skundo argumentų dėl per griežtos bausmės pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatė ne tik arešto, bet ir viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmes. Vis tik pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas griežčiausios rūšies bausmę – areštą, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė, bausmę nuteistajam individualizavo teisingai.

9. Parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad H. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, t. y. mažiau pavojingą, nei nusikaltimas, veiką, savo kaltę pripažino visiškai. Tačiau šią nusikalstamą veiką H. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taip pat praeityje jau būdamas ne kartą teistas (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje) už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (2 t., b. l. 27–40, 42–44) ir šios aplinkybės didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat teikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis nėra linkęs daryti išvadas iš savo ankstesnio elgesio, o jam taikytos bausmės reikšmingos įtakos pozityviems mąstymo, elgesio pokyčiams neturėjo. Nuteistojo noro keisti savo elgesį nebuvimą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, iš kurios matyti, kad H. M. yra pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką, baustas drausmine tvarka, išvadų nedaro, negeba kontroliuoti emocijų, vengia spręsti turimus sunkumus, nesiekia jų analizuoti, nuolat kartoja tas pačias klaidas, nevertina savo veiksmų pasekmių aplinkiniams ir yra charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 4, 5).

10. Aptartos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistajam praeityje jau ne kartą buvo skirta ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau tai jo nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka, be kita ko – ir už nusižengimus, padarytus laisvės atėmimo bausmės atkimimo metu (baustas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo) (2 t., b. l. 19–25), nedirba ir įsidarbinti nesiekia (tokių duomenų byloje nėra), neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad nuteistasis išvadų nedaro, todėl švelnesne, nei arešto, bausme BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Nors teismas nuteistajam už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė maksimalaus termino (45 parų) arešto bausmę, esant pirmiau nurodytų, išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumai, konstatuoti, kad nuteistasis H. M. buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę (trumpinant arešto bausmės terminą ar paskiriant kitos rūšies bausmę), nėra pagrindo.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas ir dėl bausmių bendrinimo. Kaip matyti iš nuteistojo skundo, jis nesutinka su teismo sprendimu bausmes bendrinti visiško sudėjimo būdu, akcentuodamas, kad prašė teismo, jog nuosprendžiu skirta bausmė būtų subendrinta su likusia neatlikta bausme, o ne sudėtiniu būdu. Teisėjų kolegija aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu bei nutartimi skirtas bausmes, bausmių bendrinimą reglamentuojančias BK normas taikė neteisingai, nenustatė.

12. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo padaręs kitas nusikalstamas veikas, už kurias 2022 m. kovo 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi bei 2022 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirtos bausmės skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną nėra subendrintos, paskyręs bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, šią bausmę su pirmiau nurodyta nutartimi ir nuosprendžiu skirtomis bausmėmis bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, bendrindamas bausmes BK 63 straipsniu, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam H. M. paskirtų bausmių bendrinimui taikė visiško bausmių sudėjimo būdą, tokį sprendimą argumentuodamas tuo, kad nusikalstamos veikos iš esmės nesiskiria pagal pavojingumą. Nors nuosprendyje visiško bausmių sudėjimo taikymas nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimui plačiau nėra motyvuotas, teisėjų kolegija nepritarti pirmosios instancijos teismo parinktam bausmių bendrinimo būdui neturi pagrindo.

14. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyta, kokiu atveju taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, o kada bausmės turėtų būti bendrinamos jas visiškai sudedant. Bausmių bendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į konkretaus bendrinimo būdo galimybes teisingai individualizuoti bausmę. Šiuo atveju įvertinus nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą (H. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 11 kartų, jam ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas kitu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą, savo netinkamo elgesio nekeičia, bausmės atlikimo metu taip pat nesistengia elgtis tinkamai, bendrinamos bausmės buvo skirtos už veikas, kurios pagal pavojingumą labai nesiskiria), bausmių bendrinimas dalinio sudėjimo būdu neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. Nuteistasis, nors ir nesutikdamas su jam skirtų bausmių bendrinimo būdu, tokį nesutikimą pagrindžiančių argumentų nenurodė, o apygardos teismas, kaip jau minėta, aplinkybių, teikiančių pagrindą manymui, kad visiško bausmių bendrinimo būdo taikymas nulėmė aiškiai per griežtos ir neteisingos bausmės skyrimą, nenustatė.

15. Atskirai pažymėtina, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, į subendrintos bausmės laiką yra įskaitoma bausmė, nuteistojo visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius, taigi subendrinus bausmes visiško sudėjimo būdu ir į subendrintos bausmės laiką įskaičius jau atliktą bausmę (jos dalį), nuteistajam paskirta subendrinta bausmė atitinka nuteistojo faktiškai neatliktos (o ne nuosprendžiais, kurie buvo bendrinami, paskirtos) bausmės laiką. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, H. M. paskirtų bausmių bendrinimui taikęs BK 63 straipsnio nuostatas, į subendrintą bausmę įskaitė bausmę, atliktą iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, kaip tai ir nurodyta BK 63 straipsnio 9 dalyje.

16. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam H. M. bausmę dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo ir šią bausmę bendrindamas su ankstesniais procesiniais sprendimais (nutartimi ir nuosprendžiu) skirtomis bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, bausmių skyrimą ir jų bendrinimą reglamentuojančias BK normas taikė teisingai. Nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir dėl jų vertinimo pateikė pakankamai motyvuotas išvadas, kurių nuteistojo skundo argumentai nepaneigia. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, kaip to prašoma nuteistojo skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.