Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-462-245-2013

2013 m. birželio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei L. D., nuteistajam A. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų T. D. ir T. D. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir nubaustas 34 MGL (4 420 Lt) dydžio bauda, įskaičius į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2010-01-29 iki 2010-01-30 (1 parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2), atitinkamai sumažintas paskirtos piniginės baudos dydis iki 32 MGL (4160 Lt); kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams;

A. M. išteisintas dėl to, kad po 2010-01-29 padaryto eismo įvykio be pagalbos paliko nukentėjusius asmenis, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 144 str., požymių.

priteista iš kaltinamojo A. M. 1 747,22 Lt proceso išlaidų valstybei;

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. M. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. už tai, kad jis 2010 m. sausio 29 d., apie 16 val. 40 min., kelio (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 125 punktų reikalavimus, t.y. vairavo automobilį būdamas neblaivus (aparatu „Lion alcolmeter 500“ nustatytas 2,46 promilių girtumas), dėl ko išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą priešais artėjantį automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. D., bei su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susiskersavo važiuojamojoje dalyje ir atsitrenkė į Kauno kryptimi važiavusio automobilio Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. L., priekį. Po eismo įvykio A. M. iš įvykio nuvažiavo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio BMW 316 vairuotojas T. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis T. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas A. L., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

A. M. išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 144 str., kad jis 2010-01-29 apie 16 val. 40 min., kelio (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.5. punkto reikalavimą (imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai).

Nukentėjusiesiems T. D. ir T. D. apskundus 2012 m. balandžio 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmesti.

Išnagrinėjus nukentėjusiųjų kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis pakeista, panaikinta dalis, kuria atmesti nukentėjusiųjų T. D. ir T. D. apeliaciniai skundai dėl A. M. išteisinimo pagal BK 144 straipsnį, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus atmesti, prokurorė palaikė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti ir A. M. pagal BK 144 straipsnį pripažinti kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų T. D. ir T. D. apeliaciniai skundai tenkinami.

Pirmosios instancijos teismas dėl BK 144 str. inkriminavimo A. M. padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko neteisingai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Tiriamu atveju pirmosios instancijos teismas išteisino A. M. dėl kaltinimo pagal BK 144 straipsnį, nustatęs, kad jis nėra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nes dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, tačiau tokia apylinkės teismo pozicija neteisinga ir štai dėl ko.

Apylinkės teismas teisingai motyvuoja nuosprendyje, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą nekilo abejonių, kuris iš transporto priemonės vairuotojų pažeidė KET taisyklių punktų reikalavimus ir dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko automobilių VW Golf bei BMW 316 susidūrimas. Kaltinamasis A. M., vairuodamas automobilį VW Golf pažeidė KET 14, 125 punktuose nustatytas taisykles, kad vairuotojas privalo transporto priemonę vairuoti būdamas blaivus, taip pat važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, jog kaltinamasis A. M. dėl savo būklės – neblaivumo nesuvokė padaręs eismo įvykio, nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyti padariniai.

Apylinkės teismas pripažino, jog A. M. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti trys nukentėjusieji, šiems nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, remiantis vien paties A. M. teigimu, kad jis apie patį eismo įvykį nieko pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau neįvertino kaltininko veiksmų teisiškai. Apylinkės teismo nuosprendis prieštaringas dėl to, kad vienu atveju teismas A. M. pripažino kaltu (BK 281 str. 2 d.), o kitu išteisino (BK 144 str.), motyvuojant tuo, kad nesuvokė pažeidęs kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, dėl ko ir pagalbos nuketėjusiems asmenims suteikti nereikėję. Tokiu atveju jis turėjo būti arba pagal abu straipsnius išteisintas, arba pagal abu straipsnius pripažintas kaltu, esant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių. Negalima tokia teisinė situacija, kuomet egzistuojant priežastiniam ryšiui dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo padaryto eismo įvykio ir kilusių padarinių, už ką pripažįstamas kaltu, asmuo būtų išteisinamas dėl nukentėjusiųjų nuo šio įvykio asmenų palikimo be pagalbos, jį išteisinant.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus, susijusius su A. M. išteisinimu pagal BK 144 straipsnį, ir konstatuoja, kad apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai išteisino A. M. pagal BK 144 straipsnį, todėl priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2010 m. sausio 9 d. apie 16.40 val. Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „VW Golf“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.5 punkto reikalavimą – imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Kaltinamojo A. M. veika kvalifikuota pagal LR BK 144 straipsnį.

BK 144 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Be kitų aplinkybių, veikos kvalifikavimą pagal BK 144 straipsnį lemia veika, jos padarymo situacija, kai kaltininkas, turėdamas galimybę pagelbėti, nepagelbėja asmeniui, kurio gyvybei yra iškilęs pavojus, nors jis turi pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ar pats sukėlė pavojų šio gyvybei, taip pat veikos subjektyvieji požymiai, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia.

Nukentėjusiems T. D., T. D. ir A. L. padaryti sveikatos sutrikdymai konstatuoti specialisto išvadose Nr. G 119/10(10), G 89/10(10), G 120/10(10), iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-436(11) matyti, kad kaltinamojo A. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, kadangi po sąlyčio su automobiliu VW Golf automobilis BMW 316 galėjo prarasti judėjimo stabilumą. Nustatyta ir įrodyta, kad jeigu A. M. būtų vykdęs KET 14, 125 punktų reikalavimus, ir neišvažiavęs į priešingą kelio eismo juostą, ką įtakojo jo neblaivumas, eismo įvykis nebūtų įvykęs – jo vairuojamas automobilis VW Golf nebūtų susidūręs su automobiliu BMW 316 bei šis susidūrimas sukėlęs pasekmes aukščiau paminėtus sužalojimus nukentėjusiesiems. Taigi, dėl A. M. sukelto eismo įvykio nukentėjusiems apeliantams Tomui ir T. D. buvo iškilęs pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo pagelbėti nukentėjusiesiems.

Nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiajam ar nesukėlė, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti trys nukentėjusieji, šiems nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau paties A. M. teigimu jis apie patį eismo įvykį nieko pasakyti negali, nes neprisimena (t. 1, b. l. 164). Tokius pačius parodymus kaltinamasis A. M. taip pat davė iš karto po eismo įvykio, nebandydamas kaip nors savęs pateisinti, nors pripažįsta, kad vairuodamas sukėlė eismo įvykį, pamena, kaip policijoje surakintas buvo.

Byloje nėra duomenų, jog A. M. dėl alkoholio sukelto psichinio sutrikimo negalėjo suvokti nusikaltimo pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. A. M. psichinė liga nenustatyta, nepakaltinamu jis nėra pripažintas, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių suteikti pagalbą nukentėjusiesiems. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų A. M. teiginius, kad atsipeikėjęs po eismo įvykio, jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos teisingai valdyti, nors prisimena vykusius pokalbius policijoje.

A. M. iškart po eismo įvykio nustatytas 2,46 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 24).

Praėjus porai valandų po eismo įvykio, jis buvo laikinai sulaikytas policijoje, pasirašė ant teisės turėti gynėją protokolo, ant protokolo dėl gynėjo atsisakymo, ant nutarimo laikinai sulaikyti asmenį, taip pat ir ant laikino sulaikymo protokolo (t. 1, b. l. 88-91).

Nukentėjusieji broliai D. teismo posėdžio metu parodė, kad abu eismo įvykio neteko sąmonės, kai T. D. atsigavo, paprašė A. L. iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Gelbėjimo darbus po įvykio atliko Marijampolės apskrities PGV Šakių gelbėjimo tarnybos pareigūnai A. B., R. A. ir Ž. B., kurie teisme parodė, kad jie vadavo nukentėjusiuosius, įvykio vietoje buvęs asmenys apie įvykį nekalbėjo.

Tai, kad A. M. vartojo alkoholinius gėrimus, neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Savanoriškas fiziologinis apsvaigimas, nors ir sukelia psichinę būseną, kai asmuo ne taip gerai suvokia jį supančią aplinką ir gali kontroliuoti savo veiksmus, tačiau toks apsvaigimas neeliminuoja asmens ryšio su išoriniu pasauliu, todėl jis gali suvokti jį supančią aplinką ir kontroliuoti savo veiksmus. Išvada apie kaltininko aplinkybių suvokimą ir valios pastangas kontroliuoti savo veiksmus darytina ne tik pagal kaltininko pareiškimus, tačiau ir atsižvelgus į objektyvias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Atsižvelgiant į BK 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, į susiformavusią teismų praktiką, konstatuojama, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, būdamas savanoriškai fiziologiškai apsvaigęs nuo alkoholio, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, nepriklausomai nuo jo apsvaigimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172/2013).

Nustatyta, kad A. M., atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį ,,BMW 316“ slidžiame kelyje išmanevravo, suvaldė savo automobilį ir nesustodamas, išsitiesinęs judėjimo trajektoriją nuvažiavo į netoliese esančius namus, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir palieka nukentėjusius žmones, todėl jo parodymus, jog neprisimena paties eismo įvykio aplinkybių, teismas turėjo vertinti kaip gynybinę poziciją. Vien ta aplinkybė, kad jis po eismo įvykio pasišalino, sudaro pagrindą manyti, kad jis turėjo galimybę pagelbėti nukentėjusiesiems, tačiau to nepadarė. Todėl kaltinamojo versija, kad jis nesuvokė padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko būtų turėjęs pareigą pagelbėti eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims, tėra jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Analizuojant aukščiau išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad A. M. nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, ir pasišalino iš eismo įvykio, dėl kurio pats buvo kaltas, kas atitinka BK 144 str. sudėtį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybes, į kitas bylos aplinkybes.

BK 144 str. numatyta alternatyvi bausmė – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltinamasis prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, rodo dideles pastangas sumažinti nusikaltimu padarytus nuostolius, atsiprašė visų nukentėjusiųjų, šiuo metu dalimis moka už nusikaltimo metu padarytą turtinę žalą, į tai, kad A. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeisimus nebaustas, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, A. M. skiriama bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis, nei už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos vidurkis (BK 47 str. 2 d., 2 p.).

Skiriant bausmę A. M., vadovaujamasi BK 63 str. 4 d. dalinio sudėjimo principu, kadangi A. M. padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, už BK 281 str. 2 d. įstatymų leidėjas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų, o pagal BK 144 str. – iki dvejų metų. Todėl apėmimo būdu bausmės už abi nusikalstamas veikas nebendrintinos. Tokiu principu vadovaujantis nenukrypstama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, jog neatsargūs nusikaltimai skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas atitinkamo BK specialios dalies straipsnio sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-296/2009).

Visa tai įvertinus, nukentėjusiųjų T. D. ir T. D. apeliaciniai skundai tenkinami, Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendis dalyje dėl BK 144 str. naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, A. M. pripažįstant kaltu dėl šio nusikaltimo (BPK 329 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

nukentėjusiųjų T. D. ir T. D. apeliacinius skundus tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str., panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 str. ir nubausti 20 MGL dydžio (2600 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. - 32 MGL dydžio (4160 Lt) bauda, iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (5200 Lt) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.