Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-08-03 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo; išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą – Joniškio rajono apylinkės teismui. Teismas, įvertinęs sudarytos sutarties dalyką, šalių ypatumus ir prekių pobūdį, šalių sudarytą sutartį pripažino vartojimo kredito sutartimi (CK 6.886 str.), o atsakovą – vartotoju (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Teismas konstatavo, jog būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Atsižvelgęs Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t. y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui; todėl byloje pateiktos Sutarties 9.1. punktas ex officio vertintas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus m. 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo šalis siejančius teisinius santykius, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Pagal CPK 32 str. 1 d., šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008). Taigi šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. – 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1137/2002).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš skolininkės N. M., reikalavimą grįsdamas šalių 2008-10-14 sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VAA81014AKPA pažeidimu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovės šioje byloje buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.), ir jos sąlygas vertino CK 6.188 str. nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu. Kolegija pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Todėl kolegija nesutinka ir laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas. CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.). Pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (CK 6.185 str.).

Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi ir pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sąžiningumo aspektu vertino minėtos sutarties 9.1.p. standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą, jog šalims nesusitarus derybų metu, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

Kita vertus, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai ieškovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininke individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir apelianto atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovė savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindinta su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovė kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priversta priimti jai siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

Kolegijos vertinimu, apeliantas netinkamai aiškina CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog standartinėje sutartyje iš viso negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Paminėtos normos nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-08-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto UAB „Snoro lizingas“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 2,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „SNORO lizingas“ 2,80 Lt (du litus, 80 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.