- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- I2-2722-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00837-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Advokatai
- Viktoras Gecas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. skundu prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. (3.20) M-233 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo“.
Nurodo, kad atsakovės priimtas įsakymas dėl jos išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo nėra konkretus, motyvuotas (visiškai neatskleidžiamas asmens išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo teisinis pagrindas), sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, ir pareiškėja nežino, dėl kokių priežasčių ji buvo išbraukta iš minėto sąrašo. Pažymi, kad skundžiamas įsakymas pažeidė jos teisę būti mediatoriumi. Be to, atsakovė, negavusi pareiškėjos paaiškinimo, priėmė individualų administracinį teisės aktą, kuriuo ji buvo pašalinta iš Lietuvos mediatorių sąrašo.
Teigia, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes skundžiamas įsakymas pareiškėjai pateiktas elektroniniu paštu nepasirašytas, nenurodyta konkreti apskundimo tvarka ir terminai, nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Mediacijos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Nauju teisiniu reglamentavimu buvo sukurta nauja mediacijos institucinė sistema ir įtvirtintos nuostatos, susijusios su griežtesniais reikalavimais, taikomais mediatoriams, siekiantiems būti įsirašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir teikti mediacijos paslaugas. Pabrėžė, kad mediaciją gali vykdyti tik tas mediatorius, kuris atitinka Įstatymo reikalavimus.
Akcentavo, kad 2017-06-25 Lietuvos Respublikos civilinių ginčo taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 5 dalimi, Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), Tarnyba, 2019 m. sausio 18 d. gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie pareiškėjos statusą (buvo įrašyta į Teismo mediatorių sąrašą), įtraukė ją į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą su galimybe per vienerius metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams.
Nurodo, kad pareiškėja nėra pateikusi Tarnybai duomenų apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą, dėl ko 2019 m. gruodžio 31 d. (baigiantis 1 metų terminui) raštu Nr. (8.3) NO-2-7287 informavo pareiškėją apie dokumentų, patvirtinančių atitiktį reikalavimams, pateikimą per nustatytą terminą. Pareiškėja prašomos informacijos nepateikė, dėl to 2020 m. vasario 3 d. buvo priimtas įsakymas Nr. (3.20) M-233 ją išbraukti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Pažymi, kad Tarnyba prieš įsakymo priėmimą įspėjo pareiškėją raštu Nr. (8.3) NO-2-7287, nurodydama, kokių duomenų trūksta tam, kad pareiškėja atitiktų Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja nėra išlaikiusi mediatoriaus kvalifikacinio egzamino.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes skundžiamame įsakyme nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėja buvo išbraukta iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, taip pat nurodyta apskundimo tvarka. Pažymi, kad teisės aktai nenustato pareigos įstaigoms pasirašyti dokumentus tik elektroniniu kvalifikuotu parašu, o įstaigos vadovo originalus parašas rašytiniuose dokumentuose turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir dokumentai, sukurti saugia parašo formavimo įranga ir patvirtinti galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-135/2014, LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-116/2010, LVAT 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-82/2013) teigia, kad net ir pripažinus, kad Tarnybos įsakyme yra procedūrinio pobūdžio neatitikimai, teisinis reglamentavimas nesuteikia pareiškėjai teisės toliau teikti mediacijos paslaugas ir būti įrašytai į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad pareiškėja mediatore pripažinta dar iki naujojo reglamentavimo įsiteisėjimo, todėl ji negali būti išbraukta iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo vadovaujantis nauju teisiniu reglamentavimu, nepagrįstai taikant įstatymą atgal. Mano, kad pareiškėja neprivalėjo laikyti egzamino. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja užsirašė laikyti mediatorių egzaminą, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino egzaminas nevyko. Kvietimą laikyti egzaminą gavo po šalyje atšaukto karantino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. (3.20) M-233, kuriuo pareiškėja išbraukta iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (8.3) NO-2-7287 „Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo“, kuris pareiškėjai išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėją ir kitus adresatų sąraše nurodytus mediatorius, kad pagal Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus (dėl galimybės teikti mediacijos paslaugas laikinai). Taip pat pažymėjo, kad Mediacijos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja mediatorių išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo atvejus. Vienas iš pagrindų išbraukti mediatorių iš minėto sąrašo yra paaiškėjimas aplinkybių, jog mediatorius neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas 10 darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Rašte atsakovė taip pat akcentavo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše yra įtraukti ir tie mediatoriai, kurie 2019 m. sausio 1 d. buvo įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą ir jiems iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo numatyta galimybė užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Tarnyba, įvertinusi turimus duomenis, nustatė, kad pareiškėja ir kiti adresatų sąraše nurodyti mediatoriai nėra išlaikę mediatorių kvalifikacinio egzamino. Nurodė, kad jeigu jie pageidauja toliau likti Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, prašo nuo šio rašto išsiuntimo dienos per 10 darbo dienų pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius jų atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Informavo, kad per nustatytą terminą negavus prašomos informacijos, Tarnyba priims sprendimą išbraukti juos iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Tarnybos direktorius 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. (3.20) M-233 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo“, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 (2018 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-285 redakcija) patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuostatų 17.5 papunkčiu, išbraukė R. G. iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Šio individualaus administracinio akto, kuriuo užbaigta išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas kartu su išbraukimo iš mediatorių sąrašo inicijavimą patvirtinančiu Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. raštu ir jo duomenimis.
Mediacijos įstatymo (akto redakcija galiojanti nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01) 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos; 3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą; 4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Šio įstatymo 6 str. 2 dalyje numatyti asmenys, kuriems netaikomi atitinkamos trukmės mokymų ir egzamino išlaikymo reikalavimai (antstoliai, notarai, advokatai, teisėjai).
Ginčo, jog pareiškėjai netaikomos Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, nėra. Kaip ir nėra ginčo, kad pareiškėja nėra išlaikiusi mediatoriaus kvalifikacinio egzamino. Tokių duomenų nepateikta ir teisminio nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad pareiškėja išreiškė valią po ginčijamo sprendimo priėmimo laikyti egzaminą (tačiau iki šiol egzamino nelaikė ir neišlaikė), nėra reikšminga sprendžiant dėl įsakymo pagrįstumo, kadangi egzaminas turėjo būti išlaikytas iki įstatyme nurodytos pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. sausio 1 d.
Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsnius ir šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d.
Taigi Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įtraukti į Teismo mediatorių sąrašą ir kurių duomenys, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, buvo perkelti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Šie asmenys buvo įtraukti į naująją Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą su nustatyta išlyga, kad jie mediacijos paslaugas gali teikti iki 2020 m. sausio 1 d., nors ir neatitiko Įstatymo reikalavimų, tačiau per nustatytą terminą turi užtikrinti atitiktį Įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Atsižvelgiant į pateiktas teisės aktų nuostatas bei į tai, kad pareiškėja per nustatytą terminą neužtikrino savo atitikties Mediacijos įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, nepateikė įrodymų atsakovei, buvo tinkamai informuota, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išbraukė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Pareiškėjos atstovo teiginiai, kad pareiškėja neprivalėjo laikyti egzamino ir jai neturėtų būti taikomas egzamino reikalavimas nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo įtraukta į Teismo mediatorių sąrašą pagal Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą, o nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo sukurtas Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, į kurį pareiškėja pateko iš ankstesnio teismo mediatorių sąrašo su sąlyga, jog per nustatytą laikotarpį atitiks visus Lietuvos Respublikos mediatoriams keliamus reikalavimus. Tad teiginiai apie įstatymų pareiškėjai taikymą (galiojimą) atgal ir lūkestį teikti mediacijos paslaugas, kuomet neatitinkama Įstatymo reikalavimų, taipogi nepagrįsti teisiniais argumentais. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Įstatymų leidėjas nustatė reikalavimus mediatoriams, atsižvelgęs į buvusią situaciją, bei nustatė pakankamai ilgos trukmės pereinamąjį laikotarpį anksčiau teikusiems mediatoriaus paslaugas asmenims prisitaikyti prie pasikeitusio teisinio reguliavimo tam, kad jie galėtų ir toliau teikti mediatoriaus paslaugas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas atsakovės įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Su šiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Pažymėtina, kad pareiškėja apie ketinimą ją išbraukti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo buvo informuota tinkamai, be to skundžiamame įsakyme aiškiai nurodytas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu pareiškėja išbraukiama iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Nesutiktina ir su pareiškėjos argumentais, kad nėra aiškiai nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, kadangi skundžiamame įsakyme aiškiai nurodyta, jog jis „gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, kuria pareiškėja ir pasinaudojo, pateikdama teismui nustatyta tvarka skundą bei taip įgyvendindama savo teisę į gynybą. Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą ir pareiškėjos skundo argumentas, jog skundžiamas įsakymas priimtas negavus pareiškėjos paaiškinimo, kadangi teikti paaiškinimą ar jo neteikti buvo pareiškėjos teisė, reaguojant į jai Tarnybos el. paštu siųstą 2019 m. gruodžio 31 d. raštą. Tai, kad pareiškėja nepasinaudojo teise pateikti paaiškinimus, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtais ar panaikinti skundžiamą įsakymą. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas įsakymas nepasirašytas elektroniniu parašu. Viešojo administravimo įstatymas numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas (VAĮ 8 str. 3 d.). Nėra ginčo, kad pareiškėja gavo Tarnybos direktorės pasirašyto popierinio įsakymo kopiją. Teisės aktai nenustato pareigos įstaigoms pasirašyti dokumentus tik elektroniniu kvalifikuotu parašu, o įstaigos vadovo originalus parašas rašytiniuose dokumentuose turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir dokumentai, sukurti saugia parašo formavimo įranga ir patvirtinti galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodyta be kitų duomenų ir mediatoriaus elektroninio pašto adresas (Įstatymo 5 str. 4 d.), kuriuo pareiškėja ir gavo nuskenuotą pasirašytą įsakymą. Vien tai, kad skenuota įsakymo versija nebuvo kaip kopija patvirtinta elektroniniu parašu siunčiant jį elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimto bei įgalinto pareigūno tinkamai pasirašyto skundžiamo įsakymo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą įsakymą pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos R. G. skundą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.