Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinio atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 714,40 EUR skolą, 25,48 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti, nes jis neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29, 32 straipsnių normomis, ieškinys fiziniam asmeniui pareiškiamas pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu susitaria pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Duomenų, apie sutartinį teismingumą (CPK 32 straipsnis) byloje nėra. LR CPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Gedimino per. 24-40, Vilniuje.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 str. 1 d., 2 d., fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta.

Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai – asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011, 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003). Juolab kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R‑18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas nebūtinai reiškia, jog jis ten gyvena.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog „Asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu Gedimino pr. 24-40, Vilnius, tvarkos aprašo“, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-333, 5 punkte aiškiai buvo nurodyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas Savivaldybės patalpoje (Gedimino pr. 24-40, Vilnius) nesuteikia teisės į šio būsto nuomą ar nuosavybę, taip pat kitų daiktinių teisių. Todėl, R. B. nors ir yra deklaravęs šiuo adresu savo gyvenamąją vietą, realiai ten gyventi negalėjo.

Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-27 sprendimu, kuris priimtas išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-4684-643/2012 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ištirti norminio teisės akto teisėtumą, pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-333 „Dėl asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu Gedimino pr. 24-40, Vilnius, tvarkos aprašo tvirtinimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio, 7 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir nusprendė laikyti jį panaikintu, taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-333 „Dėl asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu Gedimino pr. 24-40, Vilnius, tvarkos aprašo tvirtinimo“ negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog atsakovo R. B. gyvenamoji vieta nėra ir negali būti adresu Gedimino pr. 24-40, Vilnius.

Iš kartu su ieškiniu pateiktos Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 2.46 64719125 75 matyti, kad atsakovo paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), taigi, darytina išvada, kad atsakovo gyvenamosios vietos teritorija priskirtina Kauno apylinkės teismo aptarnaujamai teritorijai, todėl ieškovo ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovui išaiškintina, jog su ieškiniu jis turėtų kreiptis pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. į Kauno apylinkės teismą.

Ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui paduoti ieškinį pagal nurodytą bylos teismingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 290-292 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškovui išaiškintina, jog su ieškiniu jis turėtų kreiptis pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, t. y. į Kauno apylinkės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.