Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 15 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį MITSUBISHI GALANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2.88 promilių) girtumas, taip pat, pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą patraukiant S. B. administracinėn atsakomybėn. Skunde nurodoma, kad teismas įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje įvertino netinkamai, kadangi liudytojas D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-08-15 automobiliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini), kur pamatė nuo kelkraščio iki kelkraščio manevruojantį automobilį, kurio jis negalėjo aplenkti. Nutaikęs momentą, D. A. aplenkęs sustojo skersai priešais minėtą automobilį, taip jį sustabdė. Už automobilio vairo sėdėjo asmuo (liudytojas parodė salėje sėdintį S. B.), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, be to, asmuo visiškai nesiorientavo aplinkoje. D. A. S. B. pasakė, kad tuoj atvažiuos policijos pareigūnai, tačiau pastarasis atsakė, kad yra negirtas, paprašė D. A. nekviesti policijos ir užrakinęs automobilį nuėjo link (duomenys neskelbtini) miesto kapų pusės. Liudytojai V. J. ir D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-08-15 d., apie 17.35 val. policijos komisariato budėtojų dalyje buvo gautas pranešimas, kad paskambinusiam asmeniui trukdo pravažiuoti kito automobilio vairuotojas, kuris yra neblaivus. Liudytojai V. J. ir D. S., taip pat nurodė, kad nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, į budėtojų dalį paskambinusio asmens ten nebuvo, tačiau nurodytoje vietoje stovėjo kitas automobilis (Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užrakintas, vairuotojo jame nebuvo. Važiuodami link (duomenys neskelbtini) miesto kapinių pamatė einantį pilietį, kuris svirduliavo, susikalbėti su juo buvo sunku, tačiau jis nurodęs, kad automobilio nevairavo, automobilis yra ne jo. Susisiekta su policijai apie neblaivų automobilį vairuojantį asmenį pranešusiu D. A., kuris atpažino S. B., kaip asmenį, kuris vairavo transporto priemonę Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuomet policijos patruliai S. B. parvežė į policijos komisariatą, kur jam 2012-08-15, 18.30 val., buvo patikrintas ir nustatytas girtumas, t. y. į alkoholio kiekio matuoklį jis pripūtė 2,88 promiles. Ši aplinkybė paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. bei liudytojo J. M. parodymus, kad S. B. ir J. M. 2012-08-15, laikotarpiu nuo 17.34 val. iki 18.30 val. vartojo alkoholį. Nuo to momento, kai D. A. pranešė policijos pareigūnams apie asmenį, kuris būdamas neblaivus vairuoja transporto priemonę ir iki jo sulaikymo momento praėjo 17 min., o jis (S. B.), kaip jis pats teigia, tą patį paliudija ir liudytojai A. L. ir liudytojai V. J. ir D. S. buvo sulaikytas maždaug už 1,5 km nuo jo vairuojamo automobilio. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiko tarpą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. nebūtų galėjęs tiek daug veiksmų atlikti, t. y. nueiti pas draugą J. M., pas jį gerti degtinę bei alų, o po to dar nueiti 1,5 km nuo tos vietos, kur buvo palikęs savo automobilį, tokie faktai yra neatitinkantys realybės. Todėl šie parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip bandymas išsisukti nuo administracinės atsakomybės.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Byloje taip pat nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 7 d., t. y. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir taip pažeidė KET 16 p. reikalavimus. Akivaizdu, jog būdamas apie 1,5 km atstumu nuo stovėjusio automobilio, S. B. įvykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pateikti vairuotojo pažymėjimo negalėjo, jei jis buvo automobilio daiktų dėtuvėje, todėl jo veiksmai nepateikiant pareigūnams vairuotojo pažymėjimo negali būti kvalifikuojami kaip tyčinis KET 16 p. reikalavimų pažeidimas. Aplinkybę, kad S. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas maždaug 1,5 km atstumu nuo tos vietos, kur buvo paliktas jo vairuotas automobilis, patvirtino liudytoja apklausta A. L., ir liudytojai V. J., D. S..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. B. ir jo naudai liudijusių asmenų parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip bandymas išsisukti nuo administracinės atsakomybės, kadangi nelogiška, kad per tokį trumpą laiko tarpą (17 min.) S. B. nebūtų galėjęs atlikti tiek daug veiksmų, t. y. nueiti pas draugą J. M., pas jį gerti degtinę bei alų, o po to dar nueiti 1,5 km nuo tos vietos, kur buvo palikęs savo automobilį, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis, kad būtų galima teigti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniu skundu nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog S. B. padarė teisės pažeidimus, todėl konstatuojama, kad byla dėl LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymo buvo nutraukta pagrįstai. Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties nebuvimo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nenustatęs LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. B. atžvilgiu dėl šių pažeidimų padarymo. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti;

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.