Telšių apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas G. G. paaiškino, jog tai buvo eilinė darbo diena balandžio mėnesį, tikslesnės datos nepamena, apie 12-13 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojo, jog pilietis yra susilaikęs girtą vairuotoją. Į įvykio vietą nuvyko po 5-10 minučių. Nurodytoje vietoje vidury kelio stovėjo automobilis, kurio dešinės pusės ratas buvo prakirstas ir prie jų priėjo pilietis pranešęs apie įvykį, kuris padavė jiems automobilio raktelius ir nurodė, jog pievoje guli vairuotojas. L. R. apklausė pranešėją, o jis nuėjo bendrauti su nurodytu, pievoje gulinčiu vairuotoju. S. I. sunkiai kėlėsi. Jis dar padėjo jam atsikelti. S. I. buvo parvestas į policijos automobilį. Jis dar iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atnešė rankinę, kurioje buvo daug dokumentų ir pinigų bei padavė rankinę S. I.. Policijos automobilyje S. I. buvo nustatytas vidutinis girtumas. S. I. pripažino vairavęs automobilį, ir prašė kolegos L. R. susitarti, tačiau buvo įspėtas ir tik prašė nerašyti dokumentų. S. I. suvokė, jog bendrauja su policijos pareigūnais, o į kolegą L. R. kreipdavosi asmeniškai pavarde. Sutvarkius dokumentus, pilietis, siekiant apsaugoti jį, buvo pristatytas į namus, kadangi jo rankinėje buvo daug pinigų. Pilietį parvežė į jo nurodytus namus, S. I. įėjo pro vartelius ir kieme vėl nuvirto.

Liudytojas L. R. parodė, jog buvo šeštadienis ir jis su kolega dirbo pagal užduotį, kai gavo pranešimą iš budėtojo, jog Sandėlių g. 1, yra sulaikytas girtas vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą rado viduryje kelio „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuriam buvo išdaužtas dešinės pusės priekinis ratas ir pievoje gulintį S. I.. Taip pat buvo asmuo, kuris paaiškino įvykio aplinkybes, jog matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ automobilis greitai parvažiavo trenkėsi į geležinkelio bėgius, tada tas asmuo priėjęs ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius, kuriuos atidavė jiems. S. I. automobilyje buvo nustatytas girtumas. S. I. neneigė vairavęs automobilio, teigė, jog važiavo iš garažų į namus. S. I. jį atpažino ir siūlė neforminti įvykio ir nerašyti protokolo, tačiau S. I. buvo įspėtas dėl kyšio siūlymo. Suforminus įvykį, pilietis S. I. buvo parvežtas į namus, kadangi jis su savimi turėjo didelę sumą pinigų.

Liudytojas V. L. parodė, jog būdamas kieme ir eidamas į tualetą pamatė greitai važiuojantį tamsios spalvos „pasatą“, kuris atsitrenkė į geležinkelio bėgius ir prakirto padangą, todėl sustojo. Jis tualete užtruko 2-3 minutes ir iš karto nuėjo prie to automobilio. Už vairo sėdėjo S. I., šalia automobilio kitų asmenų nebuvo. Jis paėmė ir ištraukė automobilio raktelius. Dar S. I. kažką murmėjo, tačiau jis nekreipdamas dėmesio nuėjo paskambinti į policiją, kadangi tokių dalykų netoleruoja. S. I. išlipęs iš automobilio nuvirto į žolyną, kur gulėjo kol atvažiavo policijos pareigūnai. Automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. Atvykus policijai jis papasakojo, ką matė bei atidavė automobilio raktelius ir pasakė, jog už vairo sėdėjo S. I.. Kas vairavo automobilį jis nematė, tik matė, kaip jau prie stovinčio automobilio vairo sėdėjo S. I., kuris jo manymu buvo labai girtas. Šalia automobilio asmenų, kurie būtų padėję S. I. nebuvo. Po kažkurio laiko pas jį buvo atvažiavęs S. I., kuris pasiteiravo, kodėl jis iškvietęs policiją ir, kad policijos kviesti nereikėjo.

Liudytojas V. G. parodė, jog yra S. I. pažystamas ir santykiai draugiški bei kaimyniški, turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes dalyvavo įvykyje. Iš vakaro S. I. paprašė jo sekančią dieną pavežioti jį su prekėmis po parduotuves. Iš ryto jis su S. I. išvežiojo prekes po parduotuves ir paskutinėje parduotuvėje S. I. dar išgėrė su pardavėjos vyru 1 butelį 0,7 litro talpos degtinės „Maskvos“. Jis vežė S. I. į namus. Jis važiuodamas netoli sandėlio užvažiavo ant geležinkelio bėgių ir prakirto padangą. Automobilį pastatė šalikėlėje. Automobilio priekinis vairuotojo pusės ratas buvo ant kelio apie kokį 0,5 metro, gal mažiau, o automobilio galiniai ratai buvo šalikėlėje ant žolyno. Jis ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius, apėjo apie automobilį ir pamatęs prakirstą padangą nuėjo prie bagažinės. Bagažinę sekėsi sunkiai atidaryti. Atidarius bagažinę pažiūrėjo atsarginį ratą, kuris taip pat buvo tuščias. Tuo metu S. I. sėdėjo automobilyje priekyje keleivio vietoje ir reguliavo radiją. Jis pasakė S. I., jog išeina ieškoti rato. Ir išėjo palei bėgius link „kompresorių“. Prie automobilio jis užtruko apie 5 minutes. Jis S. I. nebuvo parodęs vietos, kur buvo pastatęs automobilį, kai prakirto padangą, kad padarytų fotonuotraukas.

Liudytojas V. R. parodė, kad su S. I. susitiko prie Sodų g. ir išgėrė 2 butelius po 0,7 litro talpos degtinės „Maskvos“. Jis išlydėjo S. I.. S. I. į automobilį atsisėdo šalia vairuotojo į keleivio vietą, o vairuotojas buvo V. G.. Kai sugalvojo išgerti S. I. nebuvo girtas.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog S. I. buvo neblaivus, tai jis patvirtino teismo posėdžio metu pats bei visi apklausti liudytojai ir byloje esantis asmens blaivumo testo rezultatas, kuriame nurodyta, jog S. I. 2014-04-05 12:58 val. nustatytas 2.20 promilių girtumas (6 b. l.). S. I. iš esmės ginčija faktą, jog jis transporto priemonę vairavo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, o vairavo visai kitas žmogus, t. y. V. G., teismas vertina kritiškai, kaip S. I. siekį išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės, juolab, kad teismo posėdžio metu S. I. patvirtino, jog įvykio aplinkybių nepamena. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. patvirtino teismui, jog matė, kaip gana greitai parvažiavo tamsios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kuris atsitrenkė į geležinkelio bėgius ir jis po 2-3 minučių nuėjęs prie automobilio pamatė už jo vairo sėdintį girtą S. I., jis ištraukė iš užvedimo spynelės automobilio raktelį ir nuėjo, o S. I. išlipo iš automobilio ir nukrito į žolyną, kur gulėjo iki atvyko policijos pareigūnai. Liudytojo V. L. teismui duoti parodymai atitinka bylos aplinkybes bei yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai tai yra G. G. ir L. R., kurie bendravo įvykio vietoje su V. L., kuris analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes. Šios aplinkybės yra patvirtintos ir byloje esančia kita medžiaga, tai fotolentelėmis, kuriose matyti pievoje gulintis S. I. bei viduryje kelio stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ su prakirsta dešinės pusės padanga. Liudytojai G. G. ir L. R. teismui patvirtino, jog dokumentų surašymo metu S. I. pripažino vairavęs automobilį ir nurodė vairavimo kryptį, kuri atitiko automobilio padėtį. Teismo posėdžio metu duoti liudytojo V. R. parodymai nei patvirtino, nei paneigė administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, kadangi minėtas liudytojas įvykio metu nedalyvavo ir įvykio nematė, jo liudijama aplinkybė, jog S. I. atsisėdo į keleivio vietą, o automobilį vairavo V. G., kai išvažiavo iš parduotuvės, nepatvirtina aplinkybės, jog V. G. važiavo už vairo iki Sandėlių g. 1, Mažeikiai. Teismo posėdžio metu duoti liudytojo V. G. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis yra S. I. pažystamas ir kaimynas bei turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kad S. I. išvengtų atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojo V. G. duoti parodymai neatitinka byloje esančios medžiagos, nes V. G. teigė, jog vairavo automobilį, kai atsitrenkė į geležinkelio bėgius ir automobilį pastatė šalikėlėje. Automobilio priekinis vairuotojo pusės ratas buvo mažiau nei pusę metro pastatytas ant kelio, o galiniai ratai ant žolės, tuo tarpu byloje esančiose fotolentelėse darytose įvykio dieną, matyti, jog automobilis stovi beveik kelio vidury, o toliau pievoje gulintis žmogus, kur S. I. teisme patvirtino, jog ten guli jis (32-33 b. l.). Posėdžio metu V. G. teigė, jog po sustojimo prie automobilio užtruko apie 5 minutes, kol išėjo ieškoti padangos, tuo tarpu liudytojas V. L. teigė, jog po automobilio atsitrenkimo į bėgius prie automobilio priėjo po kokių 2-3 minučių, kur už vairo rado sėdintį S. I., o šalia automobilio ir automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. Liudytojas V. G. teigė, jog pasiėmė automobilio raktelius, kai išėjo ieškoti padangos, tuo tarpu liudytojas V. L. teigė, kad atėjęs prie automobilio iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, kuriuos atidavė policijos pareigūnams. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai G. G. ir L. R. patvirtino, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelius atidavė jiems V. L.. Teismo posėdžio metu S. I. negalėjo nieko paaiškinti dėl automobilio raktelių. Liudytojo V. G. parodymus, jog transporto priemonę vairavęs ne S. I., o jis, teismas vertina kaip siekimą padėti S. I. išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta. Pažymėtina, jog liudytojo duoti parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. I. dar iki teismo posėdžio kreipėsi į liudytoją V. L. su priekaištais, kodėl šis pranešęs apie įvykį policijai, tai teisme patvirtino liudytojas V. L.. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamojo S. I. veiksmai suponuoja išvadą, jog buvo siekiama paveikti liudytoją V. L.. Iš visų šių įrodymų visumos darytina išvada, kad S. I. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Kad S. I. padarė šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta ne tik liudytojų V. L., G. G., L. R. ir V. R. duotais parodymais, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testo šaknele, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Mažeikių r. PK pareigūno L. R. tarnybiniu pranešimu, V. L. paaiškinimu, vairuotojo pažymėjimo kopija, fotolentelėmis. Todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Valstybės politika kovoje su neatsakingu ir transporto priemonių vairavimu esant neblaiviems yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą.