Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo T. U. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. 2017 m. lapkričio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad T. U. 2017 m. lapkričio 20 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., jam priklausančiu automobiliu „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo 2017 m. kovo 22 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalį už tokius pat veiksmus, gabeno 950 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 2 869 Eur, kas sudaro 76,18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2. punkto reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje.

Dėl netinkamai taikytų materialiosios teisės normų

T. U. anksčiau buvo baustas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimu pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 163² straipsnio 3 dalį dėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo, kai prekių vertė neviršijo 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio. ANK 209 straipsnio 7 dalyje yra numatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tik už pakartotinai padarytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta atsakomybė pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį.

Dėl T. U. paskirtų per didelių baudų

Dėl ANK 209 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo

Dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo

Dėl nutarimo skirti baudą įvykdymo termino išdėstymo

Dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl administracinio nusižengimo pakartotinumo

T. U. anksčiau buvo baustas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimu pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 163² straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įgijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. ANK 209 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, sudėtys ne visiškai sutampa – skiriasi prekių vertė. Kadangi ANK 209 straipsnio 8 dalyje yra numatyta atsakomybė už administracinį nusižengimą, kai jis padaromas pakartotinai, tačiau būtent toks nusižengimas, kuris yra numatytas ANK 209 straipsnio 7 dalyje, negalima tvirtinti, jog T. U. 2017 m. lapkričio 20 d. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Nors administracinio nusižengimo, padaryto 2017 m. lapkričio 20 d., ir administracinio teisės pažeidimo, padaryto 2016 m. rugsėjo 21 d., pobūdis yra panašus, tačiau skiriantis neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertei, nusižengimas negali būti kvalifikuojamas pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį, kaip padarytas pakartotinai.

Tokiu atveju į aplinkybę, jog T. U. administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą, anksčiau yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, teismas privalo atsižvelgti, skirdamas ir parinkdamas T. U. administracinę nuobaudą, tačiau jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį. ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. T. U. surašytame protokole nurodyta, kad T. U. 2017 m. lapkričio 20 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., jam priklausančiu automobiliu „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, gabeno 950 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 2 869 Eur. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veikla yra įrodyta, tik buvo suklysta nurodant, kokį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį sudaro gabentų cigarečių vertė. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarime nurodė, kad posėdžio metu T. U. supažindintas su galimybe kvalifikuoti jo veiką ne pagal ANK 209 straipsnio 6 dalį, kaip tai buvo numatyta administracinio nusižengimo protokole, o pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį, kadangi gabentų cigarečių vertė yra 2 869 Eur, o tai sudaro 76,18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Policijos komisariato tyrėjas neteisingai kaltinime nurodė 25,61 MGL. Neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, kai gabenamų prekių vertė viršija 50, bet neviršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numato ANK 209 straipsnio 7 dalis, ir kadangi T. U. tokią veiką padarė pakartotinai, jo veika kvalifikuota pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį.

Apygardos teismas pažymi, jog jau anksčiau buvo konstatuota, kad T. U. administracinis nusižengimas negali būti laikomas padarytu pakartotinai, todėl turi būti kvalifikuojamas, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ne pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį, o pagal to paties straipsnio 7 dalį. Aplinkybę, kad T. U. administracinį nusižengimą padarė ne pakartotinai, patvirtina ir reguliavimas, įtvirtintas ANK 40 straipsnyje, kuriame numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Nagrinėjamu atveju T. U. 2016 m. rugsėjo 21 d. padarė ir buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ne ANK 209 straipsnio 7 dalyje, o ATPK 163² straipsnio 3 dalyje, tačiau pažymėtina, kad šioje ATPK normoje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymių visumos. Kaip jau minėta anksčiau, skiriasi neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė. Taigi pašalinus aplinkybę, kad T. U. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, jo veiksmai, kai jis 2017 m. lapkričio 20 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., jam priklausančiu automobiliu „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 950 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 2 869 Eur, kas sudaro 76,18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2. punkto reikalavimus, turi būti kvalifikuojami pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį ir nuobauda skiriama neperžengiant šios teisės normos sankcijos ribų.

Dėl paskirtų administracinių nuobaudų dydžių

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo T. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarime tiksliai nėra nurodyta ANK norma, kurioje numatyta ši pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nutarime yra nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, konstatavo, tik nenurodė konkrečios įstatymo normos.

Dėl kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. U. nuo 2011 m. lapkričio 23 d. yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 39). Šie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys buvo pateikti tik kartu su apeliaciniu skundu. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos medžiagoje duomenų apie T. U. darbingumo lygį nebuvo, todėl Šilutės rajono apylinkės teismas ir nekonstatavo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas, turėdamas aptartus duomenis, kad T. U. yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, pripažįsta, kad yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Pastebėtina, kad vien tai, jog byloje yra nustatytos dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, savaime nesudaro pagrindo T. U. už jo padarytus administracinius nusižengimus skirti minimalias normų sankcijose numatytas baudas. Skiriant administracines nuobaudas, privalu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nutarime yra teisingai pažymėjęs, kad T. U. jau yra baustas administracine tvarka. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog T. U. ne tik ne kartą yra baustas administracine tvarka, taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų, jau anksčiau yra baustas už panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 3 dalyje. ANK 22 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis. Akivaizdu, jog siekiant užtikrinti tikslą, kad asmuo nedarytų naujų administracinių nusižengimų, T. U. negali būti paskiriamos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos, kadangi anksčiau paskirtos nuobaudos neatgrasė jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo – T. U. ir toliau daro administracinius nusižengimus, nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų draudimų bei įpareigojimų, negerbia visuomenėje priimtų socialinių normų (b. l. 12–15). Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, T. U. paskirdamas didesnes nei minimalias administracines nuobaudas, tinkamai ir išsamiai įvertino pažeidėjo asmenybę.

Tiesa, tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog T. U. ir jo šeimos finansinė padėtis yra itin sudėtinga, kadangi jie pajamas gauna tik iš nedidelio ūkio (b. l. 40), T. U. su sutuoktine abu yra tik iš dalies darbingi (b. l. 39), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 41), T. U. taip pat slaugo ir prižiūri neįgalią mamą. Be to, T. U. charakteristikoje pažymėta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnija apie jį jokios neigiamos informacijos neturi (b. l. 37). Vis dėlto apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pažymėtina, jog nedideles pajamas T. U. šeima gavo dar iki administracinių nusižengimų padarymo, administracinių nusižengimų padarymo metu T. U. ir jo sutuoktinė jau turėjo ribotą darbingumą, pažeidėjas slaugė ir prižiūrėjo savo neįgalią mamą. Taigi matyti, kad šios aplinkybės buvo dar iki Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda, priėmimo. Tai rodo, kad aptarta sunki finansinė padėtis ir sveikatos problemos nesustabdė T. U. nuo administracinių nusižengimų padarymo ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymo. Taigi šios aplinkybės savaime negali būti pagrindas švelninti T. U. paskirtą administracinę nuobaudą ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pagrindo švelninti T. U. paskirtas baudas, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, nesuteikia ir jau anksčiau aptarta pažeidėjo asmenybė, t. y. kad T. U. ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą.

Nepaisant to, jog apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. U. už padarytus administracinius nusižengimus turi būti paskirtos didesnės nei minimalios Administracinių nusižengimų kodekso normų sankcijose numatytos baudos, tačiau būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad, kaip jau minėta anksčiau, vienas iš T. U. padarytų nusižengimų turi būti kvalifikuojamas ne pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį, o pagal to paties straipsnio 7 dalį. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta, kad šioje įstatymo normoje numatytas nusižengimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Taigi T. U. turi būti paskirta administracinė nuobauda – bauda – neperžengiant šių ribų. Atsižvelgiant į Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarime numatytą pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį paskirtos nuobaudos proporciją, T. U. apygardos teismas nusprendžia skirti pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį didesnę nei minimalią nuobaudą – 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

T. U. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas taip pat pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį. Pats T. U. šio administracinio nusižengimo padarymo neginčija, jo kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 1 d.). Tuo tarpu Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu T. U. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 Eur baudą. Kaip jau aptarta anksčiau, Administracinių nusižengimų kodeksas numato galimybę asmeniui skirti baudą mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali (ANK 34 straipsnio 5 dalis), tačiau nenumato galimybės skirti griežtesnę baudą, nei sankcijoje numatyta maksimali. Taigi, įvertinant Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintą reguliavimą, T. U. skirtina administracinė nuobauda neperžengiant ANK 415 straipsnio 2 dalies sankcijos ribų – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio bauda.

Pažymėtina, kad ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Taigi, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. U. skirtina galutinė nuobauda – 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio bauda.

Dėl paskirtos baudos išdėstymo

Apeliaciniame skunde T. U. atstovas prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per dvejų metų laikotarpį. Pažymėtina, kad pagal ANK 675 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į aptartą Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintą reguliavimą, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nebesprendžia baudos išdėstymo klausimo. Šį klausimą, priimdamas nutarimą pripažinti T. U. kaltu ir paskirti jam administracinę nuobaudą, turėjo išspręsti Šilutės rajono apylinkės teismas. Nagrinėjamu atveju baudos išdėstymo klausimas dabar jau turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pagal šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu.

Atsižvelgiant į ANK 675 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas T. U. prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų teismui ne teismo posėdžio metu per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nepateikė, o po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai, kaip jau ir minėta, sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Kartu akcentuotina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, T. U. teismui jokių papildomų duomenų, susijusių su jo finansine padėtimi, į kuriuos teismas būtų turėjęs pagrindo atsižvelgti nustatydamas nuobaudos – baudos – dydį, nepateikė. T. U. tik kartu su apeliaciniu skundu pateikė apygardos teismui duomenis apie jam ir sutuoktinei nustatytą nevisiško darbingumo lygį (b. l. 39), pažymos apie ūkinių gyvūnų registravimą kopiją (b. l. 40) bei duomenis, kad neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės (b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, jog jokio prašymo išdėstyti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą – T. U. nepateikė ir posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatų ir išdėstyti T. U. paskirtą baudą per dvejų metų laikotarpį.

Dėl administracinio poveikio priemonės taikymo

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 209 straipsnio 10 dalį už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Taigi nagrinėjamu atveju aktualioje įstatymo normoje priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas numatytas kaip alternatyvi nuobauda. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tokios priemonės konfiskavimo, privalo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant tokia transporto priemonė gali būti konfiskuojama.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Automobilis „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. U. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, nebuvo specialiai pritaikytas vežti kontrabandą, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad T. U. neteisėtai gabeno 950 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais (banderolėmis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ar jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie automobilio konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl automobilio konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų. Nagrinėjamu atveju galima neabejotinai tvirtinti, jog 950 vnt. cigarečių pakelių T. U. be transporto priemonės nebūtų galėjęs gabenti, todėl laikytina, kad automobilis „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo būtinas administraciniam nusižengimui padaryti. Taip pat pažymėtina, jog konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Automobilis „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. U., taigi galima tvirtinti, jog byloje nustatytos ANK 29 straipsnyje nurodytos sąlygos, būtinos pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius automobilio „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebūtų iš esmės pažeista. Papildomai pažymėtina, kad jei transporto priemonė nebūtų konfiskuojama, lieka tikimybė, jog T. U. gali ją dar kartą panaudoti naujo administracinio nusižengimo padarymui. Kadangi, kaip jau minėta, be transporto priemonės administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, T. U. nebūtų galėjęs padaryti, o padarytasis nusižengimas sukėlė žalą Lietuvos ekonomikai bei verslo tvarkai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konfiskuoti transporto priemonę „MITSUBISHI GALANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą:

T. U. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 8 dalies į 209 straipsnio 7 dalį ir paskirti 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 35 Eur (trisdešimt penkių eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nustatyti galutinę nuobaudą – 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.