Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Sigitai Martikaitytei ir Evelinai Selvianytei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovė adv. V. G. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindinė R. S. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.

Suinteresuotas asmuo R. T. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai, t.y. pranešta jos atstovui advokato padėjėjui M. K. įteiktu teismo šaukimu (Lietuvos Respublikos CPK 118 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, civ. byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. T. (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, civ. byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja R. S. 2018-06-11 pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo R. T. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti visą likusį jo turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Iš civ. bylos Nr. e2YT-17460-950/2018 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. T.. Giminystės santykius liudijantys dokumentai (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4841/2002 nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. T. ir R. T. (suinteresuotas asmuo) (duomenys neskelbtini) susituokė ir susilaukė dukros R. S. (buvusios T.), t.y. pareiškėjos. Kauno miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-4841/2002, ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad R. T. ir R. T. santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. R. S. yra mirusiojo R. T. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. L. 2018-06-08 liudijimas patvirtina, kad po R. T. mirties - (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų Kauno miesto 1-ajame notaro biure nenustatyta. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo R. T. palikimo priėmimo faktų.

Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad R. T. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas 1993-03-30, t.y. santuokos su R. T. metu, minėtas butas nebuvo padalintas, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine buvusių sutuoktinių (R. T. ir R. T.) nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d.), o buvusių sutuoktinių (R. T. ir R. T.) turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.).

Pareiškėja R. S. 2018-06-11 pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo R. T. mirties būtent ji pradėjo rūpintis likusiu jo turtu – 1/2 dalimi tėvui R. T. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat asmeniškai perėmė ir visus tėvo R. T. asmeninius daiktus, juos naudojo savo reikmėms. Nurodytas aplinkybes pateiktame atsiliepime visiškai pripažino ir patvirtino suinteresuotas asmuo R. T., nurodydama, jog po R. T. mirties būtent R. S. rūpinosi likusiu jo turtu, o ji į atsiradusį buvusio sutuoktinio palikimą nepretendavo (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.). R. S. paaiškinimus visiškai patvirtino ir liudytojomis teismo posėdžio metu apklaustos V. V. ir U. N.. Liudytoja V. V. nurodė, kad ji žino, kad R. S. po tėvo R. T. mirties gavo iš močiutės tėvo likusių daiktų - nuotraukų, knygų, laikrodį, apdovanojimus; kai mirė R. T. pareiškėja R. S. su mama gyveno (duomenys neskelbtini); vėliau R. S. pabaigus mokyklą, mama iš ten išėjo gyventi kitur ir R. S. gyveno viena; ji minėto buto savininke laikė R. S.. Liudytoja U. N. nurodė, kad 2009 m. R. S. su mama gyveno (duomenys neskelbtini); vėliau, kai R. S. tapo pilnamete, mama išsikraustė, R. S. liko viena gyventi minėtame bute; R. S. po tėvo mirties pasiėmė jo daiktus - nutrauką, šaukštelius, laikrodį; R. S. dirbo ir mokėjo mokesčius už minėtą butą. Kad pareiškėja prižiūrėjo ir valdė po tėvo mirties likusį jo turtą, liudija ir rašytiniai įrodymai - pareiškėjos pateikti mokėjimo kvitai bei sąskaitos neginčijamai liudija, kad R. S. mokėjo įvairius mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas ir tai ji darė jau po R. T. mirties, t.y. po (duomenys neskelbtini). Iš UAB Komunalinių paslaugų centro 2018-04-27 pažymos Nr. 7-22 matyti, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas (administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą, pastato ir šildymo sistemų eksploataciją) iki 2018-04-01 nėra susidariusios skolos ir kt.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos R. S. ir liudytojų - V. V. ir U. N. paaiškinimai, suinteresuoto asmens R. T. atsiliepime pripažinti faktai, taip pat nagrinėjamoje civ. byloje Nr. e2YT-17460-950/2018 surinkti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad po R. T. mirties - (duomenys neskelbtini), jo dukra R. S. priėmė ir pradėjo disponuoti bei naudotis mirusiajam priklausiusiais daiktais, taip pat pradėjo rūpintis ir jam priklausiusia 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog tuo metu pareiškėjai tebuvo vos 17 m., nebuvo kliūtis jai priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti mirusio tėvo turtą, nes Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. (reglamentuojantis palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti) imperatyviai nenustato, kad tokiu būdu palikimą gali priimti tik pilnametis fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos CK 2.8 str. 1 d. numato, kad nepilnamečiai nuo 14 m. iki 18 m., sandorius sudaro turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Iš nagrinėjamos civ. bylos medžiagos akivaizdu, kad R. S. atstovė pagal įstatymą - jos motina R. T. pritarė tam, kad po R. T. mirties, atsiradusį palikimą priimtų būtent dukra. Pažymėtina, jog tokios praktikos, aiškinant palikimo faktiškai pradedant valdyti turtą priėmimą reglamentuojančias teisės normas, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-12-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-925-186/2008; kt.).

Remiantis tuo, teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. e2YT-17460-950/2018 surinktų faktinių duomenų visetą, daro išvadą, kad R. S. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. S. priėmė palikimą po tėvo R. T. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 EUR dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018-06-11 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.