Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Tatjanos Žukauskienės

dalyvaujant pareiškėjai V. O.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. , Č. P. , V. P. , O. G. , R. F. , J. T. , suinteresuotai institucijai Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei pagal V. P. savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pareiškimą teismas atmetė.

Išanalizavęs bylos medžiagą teismas nurodė, kad paveldėjimo byla po A. P. ir po V. P. mirties Šalčininkų rajono pirmame notaro biure nepradėta - notarė 2007-08-27 nutarimu, atsisakė tai padaryti, kadangi pareiškėja V. O. praleido palikimo priėmimo terminą. Teismas nurodė, kad po A. P. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė V. P. ir dėl šio fakto ginčo nėra. Šį faktą patvirtino tiek abu pareiškėjai, tiek visi suinteresuoti asmenys byloje bei liudytojai. Iš bylos medžiagos teismas konstatavo, kad po V. P. mirties 2002 m. gyvenamajame name pasiliko gyventi V. O. , kuri prižiūrėjo bei rūpinosi namu kaip savininkė, mokėjo mokesčius, dirbo žemę, t.y. valdė kaip savo, kad ji vienintelė turi namo techninės apskaitos bylą, raktus ir pan. Be to, nurodė teismas, pareiškėja V. O. palikėjos mirties dieną buvo nepilnametė ir negalėjo pati įgyvendinti paveldėjimo teisių. Teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 5.50 str. 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies, taigi įpėdinis, faktiškai pradėjęs valdyti bent dalį palikėjo turto, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.52 str.). Tuo tarpu pareiškėjas V. P. į tėvų namą, kuris jam nereikalingas, nepretenduoja ir neprieštarauja, kad name ir toliau gyventų V. O. , tačiau neatsisako nuo teisės į žemės grąžinimą paveldėjimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja V. O. gali paveldėti kaip antros eilės įpėdinė, nes pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas V. P. – pirmos eilės įpėdinis - neįrodė, kad jis motinos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad būtent V. O. priėmė ir valdė paliktą turtą, juo naudojosi kaip savininkė. Teismas atmetė V. P. argumentą, kad jis motinos palikimą priėmė, nes rūpinosi žemė grąžinimo reikalais taip pat atmestinas, kadangi dėl motinos palikimo į notarą jis kreipėsi tik 2008 m. gegužės mėn., o jo pateikti archyvo bei žemėtvarkos dokumentai yra datuoti 2007 metais. Teismas konstatavo, kad nuo pat V. P. mirties pareiškėjas V. P. motinos turtu bei teisėmis nesirūpino, o palikimu pradėjo domėtis tik praėjus 5 metams po jos mirties.

Suinteresuotas asmuo V. P. padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinti – atmesti pareiškėjos V. O. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šį palikimą priėmė suinteresuotas asmuo V. P. . Sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad V. P. priėmė palikimą po A. P. mirties 1998-04-26 pareiškėjas prašo palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė LR CPK 443 str. 8 d. įtvirtintos pareigos imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas nesiaiškino, kas po V. P. mirties priėmė turtinę teisę į žemės nuosavybės atkūrimą. Teismas, apelianto teigimu, tik paviršutiniškai aptarė suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus ir nepagrįstai atmetė apelianto įrodytą aplinkybę, kad būtent jis rūpinosi atkurti nuosavybę į žemę ir mišką. Teismas, nurodoma skunde, neatkreipė dėmesio, jog apeliantas niekada nesutiko, kad palikimą priimtų V. O. . Nagrinėjant bylą netinkamai ištirti rašytiniai įrodymai ir nepagrįstai konstatuota, kad V. O. visą laiką gyveno V. P. name. Apelianto teigimu V. O. , kaip antros eilės įpėdinė, esant pirmos eilės įpėdiniams, negalėjo priimti palikimo pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

LR CK 5.11 str. 2 d. nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. LR CK 5.5 str. 1 d. 1p. nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. LR CK 5.51 str., reglamentuojantis palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, imperatyviai nenustato, kad tokiu būdu palikimą gali priimti tik pilnametis fizinis asmuo. LR CK 2.8 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Vadinasi pareiškėja V. O. , nors ir būdama nepilnametė (LR CK 5.50 str. 3 d. įtvirtinto trijų mėnesių termino palikimui priimti eigoje ji sukako 16 metų), su motinos žinia ar vėlesniu pritarimu, turėjo teisę priimti palikimą po senelės V. P. mirties 2002-02-24, pradėdama faktiškai turtą valdyti. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po V. P. mirties siekė priimti palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti – rūpinosi ir prižiūrėjo paliktą turtą, tvarkė jį kaip savo. Pareiškėja liko gyventi V. P. name, prižiūrėjo namą ir ūkį, tvarkėsi, mokėjo ir moka mokesčius. Šios aplinkybės patvirtintos pačios pareiškėjos, taip pat suinteresuotų asmenų O. G. , R. F. , J. T. paaiškinimais, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. M. , T. S. , K. M. , J. M. parodymais. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėja V. O. atliko veiksmus, atitinkančius palikimo priėmimą pradedant turtą faktiškai valdyti. Tačiau, kaip minėta, būdama antros eilės įpėdinė paveldėti ji gali tik tokiu atveju, jei palikimo nepriėmė pirmos eilės paveldėtojai. Apeliantas V. P. būtent šiuo pagrindu ir nesutinka su teismo sprendimu bei nurodo, kad palikimą po V. P. mirties 2002-02-24 priėmė jis - V. P. . Nurodo, kad jis rūpinosi nuosavybės į žemę atkūrimu ir tokiu būdu kaip paveldimą turtą priėmė turtinę teisę į žemės nuosavybės atkūrimą. Turtinės teisės į nuosavybės atkūrimą paveldėjimas yra galimas. Įmanomas turtinės teisės paveldėjimas apelianto nurodomu būdu, tačiau tokiu atveju paveldėtojas privalo įrodyti, kad jis trijų mėnesių laikotarpyje po V. P. mirties (LR CK 5.50 str. 3 d.) atliko aktyvius veiksmus, nukreiptus paveldėti turtinę teisę. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė, o iš pirmosios instancijos teismui jo pateiktų dokumentų matyti, kad realius veiksmus suinteresuotas asmuo V. P. atliko 2007 metų pabaigoje t.y. akivaizdžiai praleidęs įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino, kas paveldėjo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą. Argumentas atmetamas. Ši civilinė byla užvesta ypatingosios teisenos tvarka, tačiau jos nagrinėjimo metu tarp dalyvaujančių asmenų metu kilo ginčas dėl teisės. Ir nors byla toliau sprendžiama ypatingosios teisenos tvarka, ši aplinkybė riboja teismo aktyvumą, nes privalu nepažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų (LR CPK 17, 12, 13 str.). Kita vertus byloje nustatyta, kad paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas dėl turtinės teisės niekam neišduotas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame apylinkės teismo sprendime, paveldint pagal įstatymą neleidžiama palikimą priimti iš dalies (LR CK 5.50 str. 1 d.), o įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą ( LR CK 5.51 str. 1 d.). Esant tokiai teisinei situacijai teismas neturėjo atskirai aiškintis, kas priėmė turtinę teisę kaip palikimą. Jei apeliantas būtų įrodęs, kad jis priėmė turtinę teisę kaip palikimą, teismas sprendimu nustatytų tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant atitinkamų įrodymų suinteresuoto asmens savarankiškas pareiškimas buvo pagrįstai atmestas. Apelianto argumentas, jog jis niekada nesutiko, kad palikimą priimtų V. O. , nėra pagrindas tenkinti skundą, nes pirmosios eilės įpėdinis turi priimti palikimą ir tik tokiu būdu neatsiranda teisė paveldėti antros eilės įpėdiniui. O vien tik jokia teisine forma neįteisintas nesutikimas, nepriimant palikimo, nėra kliūtis paveldėti antros eilės įpėdiniui. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuoti asmenys V. P. ir Č. P. paaiškino, kad po palikėjos V. P. mirties jai priklausiusiame name liko gyventi ir kurį laiką gyveno Č. P. . Ir ši aplinkybė nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Visų pirma, be dviejų suinteresuotų asmenų paaiškinimo, ji nepagrįsta kitais įrodymais. Be to, pats naudojimasis namu, kai ši aplinkybė yra nurodoma praėjus beveik septyneriems metams po palikėjos mirties, teisinių pasekmių nesukelia, o nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą nebuvo prašyta, juolab, kad nauji reikalavimai apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami (LR CPK 312 str.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.