- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-332-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06372-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- UAB „Logistikos paslaugos“
- Ieškovas
- UAB „Adictus“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16020-872/2013 pagal ieškovo UAB „Adictus“ ieškinį atsakovui UAB „Logistikos paslaugos“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“ priešieškinį ieškovui UAB „Adictus“ dėl netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Adictus“ dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“ 1.035,84 Lt skolos, 32,55 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-10-22 užsakymo-sutarties Nr. 1 pagrindu suteikė atsakovui krovinio pervežimo paslaugas. Pagal 2012-11-02 PVM sąskaitą-faktūrą ADT Nr. 31834 atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 2.934,88 Lt, tačiau atsiskaitė tik dalinai ir liko skolingas 1.035,84 Lt. Atsakovas ne kartą buvo raginamas atsiskaityti, tačiau į raginimus nereagavo (b.l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-28 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“ ieškovui UAB „Adictus“ 1.035,84 Lt skolos, 32,55 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-26) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 755 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 13-14).
Atsakovas UAB „Logistikos paslaugos“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 preliminarų sprendimą ir ieškovo UAB „Adictus“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas krovinį pagal atsakovo užsakymą pristatė pavėluotai, todėl jam pagal sutartį atsirado prievolė sumokėti atsakovui 1.035,84 Lt baudą, kuri išskaičiuotina iš ieškovo prašomos priteisti skolos (b.l. 22-23).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Logistikos paslaugos“ taip pat pateikė teismui priešieškinį, kuriuo, remdamasis savo prieštaravimuose išdėstytais argumentais, prašė teismo priteisti iš ieškovo UAB „Adictus“ 1.035,84 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 20-21).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Adictus“ atsiliepimu su atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“ priešieškiniu ir prieštaravimais nesutiko bei prašė teismo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 preliminarų sprendimą. Nurodė, kad nepažeidė krovinio pristatymo termino, nes šalių žodiniu susitarimu šis terminas buvo perkeltas vėlesniam laikui. Be to, pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR konvenciją) tuo atveju, kai pristatymo terminas viršijamas, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius tik tada, kai dėl to buvo padaryta žala, tačiau atsakovas nepateikė patirtos žalos ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo įrodymų. Šalių susitarimas dėl netesybų tiesiogiai nukrypsta nuo CMR konvencijos, kuri nenustato dvigubos atsakomybės taikymo, todėl toks susitarimas yra negaliojantis. Ieškovas pristatė krovinį gavėjui, todėl turi neginčijamą reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu dėl krovinio pervežimo kainos sumokėjimo (b.l. 31-35).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-11 galutiniu sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“ ieškovui UAB „Adictus“ 1.035,84 Lt skolos, 32,55 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-28) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 929,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 47-50).
Teismas nustatė, kad esminis argumentas, kuriuo atsakovas ginasi nuo jam reiškiamo reikalavimo, yra aplinkybė, jog ieškovas atsakovo krovinį pristatė pavėluotai, t. y. ne 2012-10-26, kaip buvo numatyta sutartyje, o tik 2012-11-02. Kad krovinys buvo pristatytas 2012-11-02 patvirtina ir įrašas CMR važtaraštyje Nr. GCL 00061. Sutartyje šalys numatė, kad jei ieškovas laiku nepristatys krovinio, jis turi mokėti atsakovui 100 EUR (345,28 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą dieną. 2012-11-07 atsakovas išsiuntė ieškovui pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir pareikalavo sumokėti 300 EUR (1.035,84 Lt) baudą. Ieškovas aplinkybę, kodėl 7 dienomis vėliau pristatė krovinį, argumentavo tuo, kad šalys po sutarties pasirašymo žodžiu pakeitė krovinio pristatymo terminą į 2012-11-02. Minėtą teiginį ieškovas grindžia tuo, jog 2012-11-07 pretenzijoje ieškovui atsakovas pats pripažino aplinkybę apie pristatymo termino pakeitimą. Teismas, susipažinęs su pretenzija, nustatė, kad atsakovas ieškovo buvo informuotas ir jam buvo žinoma, jog krovinys į Vilnių bus pristatytas tik 2012-11-02, tačiau ši aplinkybė neatleidžia ieškovo nuo sutarties vykdymo ir tinkamo krovinio pervežimo. Teismas pažymėjo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, kai pristatymo terminas viršijamas, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius tik tada, kai pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to buvo padaryta žala. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų patirtos žalos faktą ar mastą. Kalbėdamas apie patirtą žalą, atsakovas rėmėsi tik savo žodiniais paaiškinimais, jog kiti užsakovai dėl pavėluoto krovinio pristatymo turėję nuostolių ar nepatogumų, tačiau nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais. Šalių sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl vežėjui taikomų netesybų už krovinio pristatymo vėlavimą, laikytinas dvigubos atsakomybės vežėjui taikymu, nes CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis jau nustato atsakomybę už krovinio pristatymo termino viršijimą. Šiuo atveju atsakovas siekia nepagrįstai praturtėti, reikalaudamas dvigubų netesybų. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. nors ir pavėluotai, tačiau pristatė atsakovo krovinį. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų mokėti už paslaugų suteikimą pilnai neįvykdė ir įrodymų dėl žalos, atsiradusios dėl pavėluoto krovinio pristatymo, nepateikė, todėl teismas nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Logistikos paslaugos“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai (b.l. 56-58). Atsakovas nurodė, kad 2012-10-22 su ieškovu UAB „Adictus“ buvo sudaryta užsakymas-sutartis Nr. l, pagal kurią ieškovas turėjo pervežti krovinį maršrutu Veigne (Prancūzija) – Vilnius. Sutartyje buvo numatyta krovinio pasikrovimo data 2012 m. spalio 22-23 d., krovinio pristatymo laikas – 2012-10-26. Ieškovas krovinį į paskirties vietą pristatė 2012-11-02. Šią aplinkybę patvirtina įrašas CMR važtaraštyje GCL 00061 apie krovinio gavimą. Ieškovas pavėlavo pristatyti krovinį 7 dienas. Sutartyje šalys susitarė, kad jeigu ieškovas laiku nepristatys krovinio, jis turi mokėti atsakovui 100 EUR (345,28 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas pareikalavo iš ieškovo už krovinio pristatymo pavėlavimą sumokėti 300 EUR baudą ir pareiškė priešieškinį dėl netesybų (baudos) priteisimo. Ieškovas, įsipareigojęs pervežti krovinį, turėjo pareigą laiku nugabenti krovinį į paskirties vietą, tačiau sutartinę prievolę įvykdė netinkamai – krovinys buvo pristatytas pavėluotai. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad ieškovas pažeidė sutarties sąlygas, krovinį pristatė pavėluotai, tačiau sprendė, kad sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl netesybų už krovinio pristatymo vėlavimą laikytinas dvigubos atsakomybės vežėjui taikymui, nes CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis jau nustato atsakomybę už krovinio pristatymo termino viršijimą, todėl reikalavimą dėl netesybų priteisimo atmetė. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka. Atsakovo teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad CMR konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu, kartu CMR konvencijoje nėra nuostatų, kurios draustų pervežimo dalyvių atsakomybę joje nenumatytais pagrindais. Konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatos teigia, kad gali būti kompensuojami dėl pavėlavimo pristatyti krovinį patirti nuostoliai, negalintys būti didesni nei užmokestis už vežimą. CMR konvencijoje sureguliuotas tik nuostolių atlyginimo klausimas. Tačiau CMR konvencijoje sutartinių netesybų (baudų) mokėjimas iš viso nereglamentuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas. Todėl šis ginčas turėjo būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o nagrinėjamu atveju ir pagal šalių susitarimą. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (bauda, delspinigiai), o už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas sutartyje susitarė, kad jeigu ieškovas laiku nepristatys krovinio, jis turi mokėti atsakovui 100 EUR (345,28 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šalių pasirašytą sutartį ginčytų. Atsakovas mano, kad šiuo atveju ieškovui turėjo būti taikomos sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos, iš ieškovo turėjo būti priteista sutartyje nustatytų netesybų suma. Atsakovas taip pat nesutiko su teismo išvada, kad reikalaudamas iš ieškovo netesybų, kurias jau pats išskaičiavo iš ieškovui mokėtinos sumos už krovinio pervežimą, atsakovas siekia nepagrįstai praturtėti, kadangi teismas, patenkinęs priešieškinį, galėjo pripažinti, jog ieškovo prievolė sumokėti netesybas jau yra įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB „Adictus“ teismo prašo atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 galutinį sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 63-65). Ieškovo teigimu, pagal 2012-10-22 užsakymą-sutartį Nr. 1 tarp šalių atsiradusiems krovinio pervežimo santykiams turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, o ne nacionalinės teisės normos. CMR konvencija yra specialusis teisės aktas nacionalinės teisės aktų atžvilgiu. Be to, pačios ginčo šalys sutartyje numatė, kad pagal sutartį kylantiems santykiams yra taikoma CMR konvencija. Dėl to teismas priėjo visiškai teisingos išvados, jog tarp šalių susiklosčiusiems krovinio pervežimo santykiams taikytina CMR konvencija. Šios konvencijos 23 straipsnio 5 dalis numato labai aiškią krovinio pristatymo termino pažeidimo pasekmę – vežėjo pareigą atlyginti nuostolius, jeigu tokie nuostoliai yra įrodomi, kartu numato krovinio gavėjo (pervežimo užsakovo ar jo kontrahento) teisių gynybos būdą – galimybę reikalauti iš vežėjo nuostolių atlyginimo, pateikiant tokių nuostolių įrodymus. Todėl dar vieno, papildomo teisių gynimo būdo naudojimas yra negalimas, ką numato CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis. Atsakovas nepateikė nei ieškovui, nei teismui jokių patirtos žalos faktą bei mastą pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju atsakovas turėtų įrodyti ne tik žalos atsiradimo faktą, mastą, bet ir kitą itin svarbią civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo deklaruojamo pavėluoto krovinio pristatymo ir atsiradusios žalos. Tam, kad vežėjo atžvilgiu būtų taikoma civilinė atsakomybė, privalo būti įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kurių atsakovas neįrodė. Atsakovas savo reikalavimą dėl netesybų apmokėjimo grindė tik nacionalinės teisės normomis. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri vieningai patvirtina CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. jog susitarimai, kuriais nustatomos netesybos už pavėluotą krovinio pristatymą laikomi negaliojančiais, kadangi tokių susitarimų įgyvendinimas lemtų CMR konvencijoje nenustatytos dvigubos atsakomybės taikymą. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie paneigtų tokią teismo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-10-22 atsakovas UAB „Logistikos paslaugos“ pateikė ieškovui UAB „Adictus“ užsakymą – sutartį Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinį maršrutu Veigne (Prancūzija) – Vilnius (Lietuva) (b.l. 6-7). Ginčo šalys susitarė, kad krovinys bus pakrautas 2012 m. spalio 22-23 d. ir pristatytas gavėjui 2012-10-26. Taip pat buvo susitarta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas dėl savo kaltės laiku nepristatys krovinio, jis turės mokėti atsakovui 100 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas krovinio pervežimą atliko, tačiau pažeidė pristatymo terminą, nes krovinys buvo pristatytas 2012-11-02 (b. l. 8). Šios faktinės aplinkybės savo apeliaciniuose skunduose šalys neginčijo. Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 1.035,84 Lt skolą už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas (b.l. 1-4, 9), tuo tarpu atsakovas priešieškiniu teismo prašė priteisti tokią pačią sumą netesybų kaip baudą už pavėluotą krovinio pristatymą (b.l. 22-21, 25-26).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl netesybų už pavėluotą krovinio pristatymą neprieštarauja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijai, kuri tiesiogiai taikytina ieškovo pagal atsakovo užsakymą vykdytam krovinio pervežimui.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies sistemine analize bei atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo šalių susitarimas dėl netesybų (baudos) už pavėluotą krovinio pristatymą yra negaliojantis kaip prieštaraujantis CMR konvencijai. Pagal šios konvencijos 23 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Iš to seka, kad, pažeidus krovinio pristatymo terminą, vežėjas gali būti įpareigojamas atlyginti tik užsakovo patirtą žalą, ne didesnę kaip užmokestis už vežimą, jeigu ši žala įrodoma. Tuo tarpu pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios konvencijos normų, taigi ir nuo paminėtos, laikomi negaliojančiais. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas, todėl vežėjas gali tuo gintis, šiuo atveju turi būti įrodytas patirtų nuostolių faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų vežimo sutarties pažeidimų ir patirtų nuostolių.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo netesybų dėl pavėluoto krovinio pristatymo, o tai numatantis šalių susitarimas yra negaliojantis, kadangi pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį galima reikalauti tik dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsiradusios žalos atlyginimo. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė žalą, nors apie tai užsiminė tiek ieškovui adresuotoje pretenzijoje, tiek procesiniuose dokumentuose.
Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, nustatė bylos aplinkybes, taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo iš jo priteisiamos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 968,00 Lt (b.l. 66-67), tačiau atsižvelgiant į atlikto veiksmo sudėtingumą ši suma mažintina iki 500 litų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Logistikos paslaugos“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Adictus“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.