Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena G. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

5. Nagrinėjamu atveju G. Ž. Institucijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. Ž. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, pripažino, kad neįrodyta inkriminuoto administracinio nusižengimo įvykis ir sudėtis, nes nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Ž. vairavo automobilį neblaivus. Kaip matyti iš Institucijos skundo turinio iš esmės yra nesutinkama su įrodymų vertinimo pagrįstumu ir apylinkės teismo sprendimu nutraukti G. Ž. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, konstatavus, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, jog G. Ž. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vairavimu neblaiviam.

6. Teismų praktikoje jau ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutarime, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.).

7. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog G. Ž. tikrai vairavo neblaivus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus, išdėstė išsamius motyvus, sprendimas argumentuotas, jokių prieštaravimų jame nėra. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio nusižengimo protokolą surašę Institucijos pareigūnai, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė apylinkės teismas.

8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad G. Ž. praeityje jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam, tačiau ankstesni asmens teisės pažeidimai neįrodo jo kaltės nagrinėjant inkriminuotą naują administracinį nusižengimą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai patys G. Ž. vairuojančio nematė, į įvykio vietą atvyko pagal V. Š., kuris byloje apklaustas liudytoju, iškvietimą. Nors V. Š. teisme teigė, kad vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, tačiau vien subjektyvių liudytojo parodymų nepakanka G. Ž. bausti už vairavimą neblaiviam. Tiek G. Ž., tiek V. Š. apklausiami apylinkės teisme patvirtino, kad pirmasis jų pokalbis įvyko netrukus po to, kai G. Ž. vairuojamas automobilis važiuodamas gatve kliudė kelio bortelį. V. Š. teigė, kad šio pokalbio metu jam ir pasirodė, kad vairuotojas kalbėjo nerišliai, lėtai, jautėsi alkoholio kvapas, prašė nekviesti policijos. G. Ž. parodė, kad nevairavo neblaivus, bortelį kliudė, nes kartu važiavusi neblaivi keleivė sugriebė už vairo, jis sustojęs išlipo, pamatė, kad prakirsta padanga, priėjęs kažkoks vaikinas pradėjo sakyti, kad jis neblaivus, purkšti dujas. Po šio pokalbio, kaip nurodė abu apklausti asmenys, G. Ž. nuvažiavo į stovėjimo aikštelę, V. Š. atvyko jam iš paskos ir G. Ž., palikęs automobilį aikštelėje, pasišalino. V. Š. nurodė, jog tada jis pirmą kartą iškvietė policiją, o G. Ž. teigė su keleive nuėjęs prie taksi ir nuvažiavęs į „Akropolio“ kazino, kur išgėrė pora bokalų alaus, o praėjus 2 val., jis vienas taksi grįžo prie automobilio, norėjo pakeisti padangą. V. Š. apylinkės teisme pasakojo, kad jau kiek vėliau, po pirmojo pranešimo pareigūnams, jis važiavo pro šalį ir vėl pastebėjo tą patį vyrą, kuris prie automobilio keitė ratą, sustojo, vyriškiui pradėjus mojuoti, papurškė dujų, vėl iškvietė pareigūnus. Taigi iš vieniems kitus papildančių V. Š. ir G. Ž. parodymų, galima spręsti, kad V. Š. G. Ž. vairuojantį matė prieš pirmąjį vyriškių pokalbį, po kurio netrukus V. Š. apie įvykį pirmą kartą pranešė pareigūnams, o G. Ž. palikęs automobilį aikštelėje, pasišalino. Policijos registruojamų įvykių registras patvirtina, kad pirmasis pranešimas registruotas 2018 m. liepos 15 d. 00.49 val. (b. l. 45). G. Ž. teigia, kad palikęs automobilį nuvyko į „Akropolio“ kazino, kur vyrų tualete išsiplovė apipurkštus dujomis marškinėlius, o užėjęs į kazino išgėrė alaus. Tokiai G. Ž. versijai neprieštarauja ir jo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ išrašas iš asmenų, įeinančių į lošimo namus, registracijos žurnalo (b. l. 54), kuriame nurodyta, kad G. Ž. kazino „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi būtent 2018 m. liepos 15 d. 01.24 val. Kaip teigia G. Ž., po kurio laiko jis grįžo prie automobilio pasikeisti padangą ir ten susidūrė su vyriškiu, kuris papurškė dujų, po to atvyko pareigūnai ir nustatė neblaivumą. Policijos registruojamų įvykių registras patvirtina, kad antrasis pranešimas registruotas 2018 m. liepos 15 d. 02.06 val. (b. l. 47), o atvykusius pareigūnus pasitikęs apsaugos vairuotojas V. Š. kartu su sulaikytu vairuotoju G. Ž., nurodė, kad matė, kaip G. Ž. prieš maždaug valandą vairavo transporto priemonę. Tokius registro duomenis visiškai atitinka ir pareigūnų V. J., M. K. tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 11). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vairuotojo neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks buvo vairavimo momentu. O šiuo atveju, kaip matyti iš to, kas aptarta, objektyvių duomenų, koks G. Ž. neblaivumo laipsnis galėjo būti ir ar išvis buvo tuo momentu, kai jis buvo pastebėtas vairuojantis, byloje nėra. Liudytojo V. Š. teiginiai, kad sustojęs vairuotojas atrodė neblaivus G. Ž. kaltumo neįrodo, juolab, jog kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tik tiems vairuotojams, kuriems nustatomas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas. G. Ž. pateiktos gynybinės versijos, kad alkoholio jis vartojo jau po to, kai paliko automobilį stovėjimo aikštelėje, bylos duomenys nepaneigia ir netgi jai visiškai neprieštarauja. G. Ž. 0,84 promilių neblaivumas buvo nustatytas jam jau grįžus prie automobilio, taigi praėjus daugiau nei valandai po to, kai jis buvo pastebėtas vairuojantis ir pirmą kartą bendravo su V. Š.. Pastarasis antrąjį kartą G. Ž. pamatė ne vairuojantį, o keičiantį automobilio ratą, todėl sustojo ir dar kartą iškvietė pareigūnus ir tik tada buvo patikrintas G. Ž. neblaivumas. Taigi, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, neabejotinai teigti, kad G. Ž. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,84 promilių neblaivumo laipsnis, nepakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai kilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukė.

9. Apeliacinės instancijos teismas dėl to, kas aptarta, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir išvadomis bei sprendžia, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį G. Ž. yra nutraukta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.