Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Č. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartimi paskirta bausme ir M. Č. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš kaltinamosios M. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta neišieškoti.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Nuosprendžiu taip pat kaltais pripažinti V. A. ir A. S., jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. Č. kaltę įrodo kaltinamųjų parodymai, liudytojų G. S., E. P. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, vaizdo kamerų įrašų medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniai parnešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga, šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja, vienas kitą papildo, yra logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję. Visi nuteistieji veikė koordinuotai, sutartinai, suprasdami, kad dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme ir savo veiksmais pritardami vienas kito veiksmams. Skirdamas bausmę M. Č. teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdama recidyviste. Ji yra nedirbanti, anksčiau teista 14 kartų, bausta administracine tvarka, pakaltinama, tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. Č. anksčiau yra tris kartus teista už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, administracine tvarka daug kartų bausta už smulkias vagystes, po nusikalstamos veikos padarymo buvo dar 10 kartų nuteista už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą

4. Teisiamojo posėdžio metu nuteistosios M. Č. gynėjas advokatas Egidijus Milašius prašė skundą tenkinti. Prokuroras Romanas Mackevičius prašė skundą atmesti, kadangi M. Č. kaltė yra aiškiai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. Č. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas atmetamas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad M. Č. pripažintina kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant M. Č. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Nuteistoji M. Č. nepripažįsta savo kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Skunde nurodo, jog tik norėjo pasižiūrėti, ką daro A. S., tačiau vogti jie nesitarė.

8. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-303/2020).

9. Kaltinamieji V. A., A. S. ir M. Č. neneigė, kad atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kad į parduotuvę kartu nuėjo A. S. ir M. Č., tačiau M. Č. neigė, jog vogė kartu su A. S., nurodė, jog nesuprato, kad pastaroji pagrobė kavos, o į parduotuvę nuėjo pažiūrėti, ką A. S. ketina pirkti, neigė girdėjusi, kaip apsaugos darbuotojas juos stabdo. Vis dėl to, tai, kad M. Č. nesitarė vogti, nesuprato, kad ją ir kitus bendrininkus stabdo apsaugos darbuotojas, paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

10. A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji kartu su M. Č. įėjo į parduotuvę, M. Č. stovėjo tarpduryje, kad durys neužsidarytų, kol ji paims kavą, moterims pagrobus kavą ir išbėgus iš parduotuvės, apsauginis bandė jas vytis, šaukė sustoti, taip pat bandė iš automobilio, nuo galinės sėdynės ištraukti A. S.. Šiuos parodymus patvirtina kitų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, kuriame aiškiai matoma, kaip M. Č. stoviniuoja prie varstomų durų ir A. S. priėjus arčiau nei 2 metrų atstumu, M. Č. pradeda bėgti link kitų vartų. Abi moterys įsėda į automobilį, apsaugos darbuotojas bando ištempti A. S. iš galinės automobilio sėdynės, tačiau automobilio vairuotojas didina greitį ir automobilis ir nuvažiuoja.

11. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog M. Č. nesitarė su A. S. ir V. A. dėl kavos pagrobimo ir to, kaip tai bus atlikta. Bendrininkų veiksmai buvo aiškiai suplanuoti, V. A. laukė prie parduotuvės durų, M. Č. palaikė automatines duris, kad jos neužsidarytų A. S. bėgant iš parduotuvės su kava. Vertinant šias aplinkybes M. Č. nurodytame kontekste, pabrėžtina, jog nedarant nusikalstamos veikos, nėra jokio pagrindo bėgti link kitų durų, ypač, kai M. Č. nurodo, jog tik norėjo pažiūrėti, ką pirks A. S.. Aplinkybė, jog M. Č. nesuprato, jog yra stabdoma, visų pirma yra aiškiai paneigta nukentėjusiojo A. K. parodymais ir aukščiau minėtu vaizdo įrašu, kuriame aiškiai matyti, kad apsaugos darbuotojas bando ištraukti A. S. iš automobilio, o tuo tarpu V. A. paspaudžia greičio pedalą. Šios aplinkybės patvirtina, kad visi bendrininkai bandė pabėgti nuo apsaugos darbuotojo ir suprato, kad jų vykdomą nusikalstamą veiką pamatė pašaliniai asmenys. Nukentėjusysis, apsaugos darbuotojas A. K. buvo atidaręs automobilio dureles, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistieji jo nepastebėjo. Įvertinus tai, kas nurodyta, skunde pateikiama versija, jog M. Č. nesitarė vogti iš parduotuvės ir nesuprato, kad ją bando sulaikyti, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Šiame kontekste taip pat aptartinas skundo argumentas dėl nepagrįsto dviejų sunkinančių aplinkybių nustatymo. Nors M. Č. nepripažįsta bendrininkavusi padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau aukščiau aptartų įrodymų visumoje ir vertinant tai, kad bendrininkų susitarimas nebūtinai turi būti žodinis, sutikimas bendrininkauti gali būti išreikštas konkliudentiniais veiksmais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė M. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje.

13. Skunde taip pat nurodoma, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad M. Č. galėjo susitarti atlikti tokio pobūdžio vagystę, kadangi A. S. veikė chaotiškai, neskaičiavo grobiamų prekių vertės, buvo nepasiruošusi, pasirinko netinkamą nusikalstamos veikos darymo būdą. M. Č., būdama teista 14 kartų, taip nebūtų pasielgusi. Šiuo atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, 2022 m. vasario 10 d., M. Č. buvo teista tris kartus, kiti jos atžvilgiu priimti nuosprendžiai buvo priimti jau po nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinant tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra įrodytos, M. Č. nusikalstamą veiką padarė būdama teista, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagrobto turto vertė pagal dabar galiojančią BK redakciją neatitinka net BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties. Šiuo atveju pritartina šiam skunde nurodytam argumentui, kad buvo pagrobta 131,76 Eur vertės turtas, tačiau, šiuo atveju svarbu tai, kad buvo nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – atviroji vagystė. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Esant šiam vagystę kvalifikuojančiam požymiui, baudžiamoji atsakomybė yra taikoma pagrobus net ir mažesnės nei 3 MGL vertės turtą, todėl šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas. M. Č., veikdama bendrininkų grupėje, pagrobė 131,76 Eur vertės turtą, nusikalstama veika buvo akivaizdžiai suplanuota, asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis, o pagrobto turto vertė sudaro 2,76 MGL, taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad pagrobtų daiktų vertė buvo tokia maža, kad tai būtų galima pripažinti M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kokio turto vertę pagrobė M. Č. kartu su bendrininkais.

15. Iš skundo argumentų apie baudžiamojo įstatymo pakeitimus ir įstatymų leidėjo valią švelninti atsakomybę vagystę padariusiems asmenims, galima spręsti, kad M. Č. taip pat nesutinka su jai paskirta bausme. Vis dėl to, skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2023 m. birželio 20 d., įsigaliojus aktualiems baudžiamojo kodekso pakeitimams. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę M. Č., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aktualius BK pakeitimus, įvertino atsakomybę švelninančio įstatymo galiojimą atgal ir skyrė atitinkamą bausmę.

16. Skirdamas bausmę M. Č., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M. Č. yra nedirbanti, anksčiau teista 14 kartų, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teista tris kartus, bausta administracine tvarka taip pat ir už smulkias turto vagystes, pakaltinama, padarė apysunkį nusikaltimą, nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nei vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskyrė jai griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės nesulaikė M. Č. nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, laikytina, kad vienerių metų laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra teisinga ir proporcinga M. Č. padarytai nusikalstamai veikai.

17. Kauno apygardos teisme 2023 m. spalio 24 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. APD-2023-15070, jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 86,67 Eur iš M. Č. (5 t., b. l. 124-126).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Nuteistajai teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suteikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas.

19. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinusi valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį, nuteistosios finansinę padėtį, kad šiuo metu ji nedirba, jai paskirta laivės atėmimo bausmė, teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. Č. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. Č. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.