Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms V. C. ir G. R. dėl įpareigojimo netrukdyti įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, tretieji asmenys mažoji bendrija „Atnaujink būstą“, uždaroji akcinė bendrovė „Fasadena“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Šilumos prijungimo projektas/schema, kurio pagrindu priimta skundžiama teismo nutartis, yra be pateiktų matmenų, todėl net nėra aišku kur tiksliai bus montuojami šilumos stovai, kokiu atstumu nuo sienų. Brėžinyje yra nurodoma šiluminė izoliacija tik ant magistralinių vamzdžių rūsyje, o stovai bute nurodomi kaip visiškai atviri be jokio šilumos izoliacinio sluoksnio. Teismas, pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, leido ieškovei įgyvendinti darbus pagal Laikino šildymo sistemos stovų pajungimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) schemą, kuris pažeidžia specifines atsakovės buto eksploatavimo sąlygas - nėra įvertinas faktas, jog atsakovė yra teisėtai atsijungusi nuo centrinės šildymo sistemos, schemoje nėra numatyti jokie su tuo susiję sprendiniai. Teismas neatsižvelgė į specialistų išvadas, kurias pateikė atsakovė ir kurios patvirtina, jog ieškovės ieškinys ir prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi akivaizdžių neteisėtumo požymių. Aplinkybę, jog nėra nei teisinių, nei faktinių, nei techninių kliūčių prijungti šildymo sistemą kitu būdu patvirtina byloje pateiktas atsakovės V. C. pokalbio su UAB „Fasadena“ direktoriumi vykusio pokalbio įrašas. Ieškovės parinktas šildymo sistemos montavimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir moderniais laikais prieinamų sprendimų, kuriuos ieškovė be jokio pagrindo atsisako įvertinti ir įgyvendinti. Ieškovės, rangovo, projektuotojo atstovai į atsakovės butą buvo įleisti net tris kartus, tačiau avarinių darbų neatliko, nesiekė atlikti, o toliau reikalavo vykdyti projekte (Nr. 027/23K) numatytus šildymo stovų sumontavimo darbus. 2025 m. sausio 13 d. ginčo šalys rado kompromisą - tarp ieškovės ir atsakovės, bei trečiųjų asmenų buvo priimtas susitarimas ir buvo nuspręsta dėl avarinio šildymo sistemos pajungimo, tačiau santechnikai neatvyko. Skubiai vykdytinas procesinis teismo sprendimas, keičiantis jau įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytą teisinio santykio reguliavimą, neturi aukštesnės juridinės galios prieš įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą tik todėl, kad buvo leistąjį vykdyti skubiai.

15. 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis teisinių pasekmių jau nebesukelia ir vykdoma turi būti 2025 m. vasario 17 d. nutartis. Namo šildymo sistema yra išbalansuota, kadangi nėra šildomi visi name esantys butai. Tie butai, kurie iki šiol neprijungti prie šildymo sistemos kasdien kenčia temperatūrą, neatitinkančią Higienos normų reikalavimų, bei keliančią pavojų gyventojų sveikatai ir net gyvybei. Teismas, nustatęs, kad tarp bylos šalių kyla nesutarimas dėl stovų sumontavimo Bute Nr. (duomenys neskelbtini) būdo, skirdamas žodinį klausimo nagrinėjimą, pasiūlė abejoms šalims iki numatyto teismo posėdžio pateikti į bylą konkretų sprendinį (projektinį pasiūlymą, o ne projektą), kuris būtų parengtas kvalifikuotų specialistų, bei kuriame būtų atvaizduotas konkretus stovų sumontavimo būdas. Taip pat pasiūlė į teismo posėdį pasikviesti kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų teismui paaiškinti konkretų šilumos tiekimo atkūrimo sprendinį. Atsakovė pasirinko kitą elgesio būdą – konkretizuoto sprendinio (projektinio pasiūlymo), kuris būtų parengtas kvalifikuoto specialisto, nepateikė, specialisto į teismo posėdžius nepasikvietė. Esant nurodytam bylos šalių elgesiui, teismui įvertinus ieškovė pateiktą schemą ir nustačius, kad jame nurodytas stovų sumontavimo būdas atitinka Techninį darbo projektą, kuris suderintas su atsakingais asmenimis ir atsakingomis institucijomis, kad schemą palaiko kvalifikuotas specialistas (A. K.), teismas pagrįstai priėmė 2025 m. vasario 17 d. nutartį, kuria leido atlikti stovų sumontavimo darbus pagal schemą. Atsakovės pozicijai dėl stovų sumontavimo namo sienose ir darant intervenciją į butą Nr. (duomenys neskelbtini), nepritarė ir virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Bylos šalims nesutariant dėl stovų sumontavimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) būdo, bet esant būtinumui atkurti šilumos tiekimą butams, esantiems virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju buvo būtina priimti stovų sumontavimo būdą konkretizuojančią nutartį. Sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, o tik yra sprendžiama dėl laikino stovų bute Nr. (duomenys neskelbtini) sumontavimo tam, kad visiems namo gyventojams būtų užtikrintas šilumos tiekimas, kol bus išnagrinėta byla. Visus savo argumentus, susijusius su techniniu darbo projektu (jame numatytais sprendiniais) ir jų atitikimu teisės aktų reikalavimams ir / ar atsakovės teisėms bei interesams, atsakovė turės galimybę teikti bylos nagrinėjimo metu, ginčydama ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė atskirajame skunde taip pat labai plačiai dėsto argumentus, kurių pagrindu, anot atsakovės, turėtų būti pripažįstama, kad stovai turėtų būti montuojami kitaip nei yra numatyta Techniniame darbo projekte, tačiau šiuos argumentus atsakovė turėtų teikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

17. Atsakovė teikia į bylą naujus įrodymus: atsakovės priešieškinį, UAB „Tipinis projektas LT“ parengtą pajungimo schemą, UAB „Domitera“ parengtą aiškinamąjį raštą, projektinę dokumentaciją, LR eksperto J. G. ir kitų specialistų išvadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. kovo 5 d. raštą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyriaus 2025 m. kovo mėn. atsakymą „Dėl reikalingos dokumentacijos numatomiems darbams (duomenys neskelbtini)“, MB „Atnaujink būstą“ atsakymą el. laišku ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovė teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas buvo paskyręs žodinį bylos nagrinėjimą, nustatęs terminą papildomų įrodymų teikimui, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Atsakovė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus nėra. Atsakovės kaip papildomas įrodymas teikiamas priešieškinis yra pasiekiamas teismo per LITEKO sistemą, todėl pagrindo papildomai prijungti jį prie bylos nėra.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: įpareigojo atsakovę G. R. įsileisti į jai nuosavybės teise priklausantį Butą / Patalpą – Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens UAB „Fasadena“ (rangovo) paskirtus / įgaliotus asmenis bei įpareigoti, šiems asmenims patekus į nurodytą butą (patalpas), jokiais veiksmais netrukdyti nurodytame bute (patalpose) atlikti šildymo stovų St. Nr.-7 ir St. Nr.-42 sumontavimo darbus ir atlikti kitus veiksmus būtinus tam, kad šildymo stovai būtų sumontuoti, pajungti bei funkcionuotų taip, kad virš atsakovei priklausančio buto esantiems kitiems butams būtų užtikrintas šilumos energijos tiekimas, pagal Daugiabučio gyvenamojo namo 1A5/p, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekte (Nr. 027/23K-01-TDP-ŠV-B.13) Laikino šildymo sistemos stovų pajungimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) schemą, parengtą 2025 m. vasario 11 d.

19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

20. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

21. Šiuo atveju ieškovė byloje pagrindė ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės draudimas ieškovei įrengti šildymo sistemos stovus jos bute pažeidžia kitų namo gyventojų interesus ir sukelia jiems žalą. Daugiabučiame name esantys butai, kurie iki šiol nėra prijungti prie šildymo sistemos šaltuoju sezonu turi gyventi bute esant žemai temperatūrai, neatitinkančiai Higienos normų reikalavimų, bei keliančiai pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinio pateikimo dieną (2024 m. gruodžio 2 d.) nešildomuose namo butuose, kurie yra virš atsakovių butų, buvo 8, 11, 14 laipsnių šilumos, šiuose butuose gyvena kiti žmonės. Atsakovė atskirajame skunde reiškia nesutikimus dėl ieškovės pasirinkto šildymo sistemos stovų įrengimo būdo atsakovės bute. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) buvo paskyręs žodinį bylos nagrinėjimą, buvo nustatęs terminą šalims pateikti šalims pateikti avarinio (laikino) šilumos sistemos pajungimo būdo brėžinius, pasikviesti į teismo posėdį specialistus, tačiau atsakovė šia savo teise nepasinaudojo. Teismas teismo posėdžio metu vertino byloje pateiktas avarinio (laikino) šilumos sistemos pajungimo schemas ir sprendė, kad ieškovės nurodytas laikinas prijungimo būdas nereikalauja ardyti ar gręžti saugomų namo elementų, todėl yra saugesnis, suderintas su įvairiomis institucijomis, o atsakovės atstovo nurodytas būdas yra deklaratyvus, nesuderintas su kaimyninių butų savininkais bei Kultūros paveldo departamentu, nors nustatyta, kad egzistuoja ir kitas prijungimo būdas, tačiau jis reikalauja pažeisti perdangą ir sieną, kai nėra gauta priežiūrą atliekančios institucijos leidimo. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino visus galimus laikino šildymo sistemos prijungimo būdus ir pasirinko saugiausią, suderintą su įvairiomis institucijomis, nepažeidžiantį kitų namo gyventojų interesų. Atsakovė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo išspręstas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi, todėl skundžiama nutartis priimta nepagrįstai, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi, šilumos sistema laikinu (avariniu) būdu vis tiek nebuvo prijungta, nes šalys ir toliau tarpusavyje nesusitarė dėl laikino prijungimo būdo, kas ir lėmė būtinybę priimti skundžiamą nutartį ir pačiam teismui nustatyti kokiu būdu bus atliktas laikinas šildymo sistemos prijungimas.

22. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios sutampa su būsimo ieškinio reikalavimais. Šiuo atveju ieškovė byloje reiškia prevencinį ieškinį, kuriuo siekia, kad atsakovės būtų įpareigotos netrukdyti įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tačiau tam tikrais atvejais, tarp jų - prevencinio ieškinio atveju (CK 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Taigi, šiuo atveju nustačius, jog ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas yra prevencinio pobūdžio, laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieškinio reikalavimais, gali būti taikomos, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios ieškinio reikalavimams, jomis nėra išsprendžiamas ginčas, jomis siekiama, kad iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės, daugiabučio namo gyventojams būtų užtikrintas šildymo tiekimas į butus. Teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovę darbus atlikti pagal Daugiabučio gyvenamojo namo 1A5/p, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekte (Nr. 027/23K-01-TDP-ŠV-B.13) Laikino šildymo sistemos stovų pajungimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) schemą, parengtą 2025 m. vasario 11 d., o ne pagal Projekte numatytą ir daugiabučio namo gyventojų patvirtintą būdą, kas ir yra civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį nagrinėjimo objektas.

23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo daug aplinkybių, susijusių su nesutikimu dėl ieškovės pasirinkto šildymo sistemos įvedimo būdo. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovės reikalavimai iš tiesų yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas dėl apeliantės argumentų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, nepasisako ir jų nevertina, kadangi šių argumentų pagrįstumas bus įvertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai, Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties panaikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės G. R. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.