- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-318-380/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23627-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- A. K., A. M.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė
- Kategorijos
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-380/2017
Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23627-2017-3
2018 m. gruodžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. (A. M.) ir A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 eurų konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų: jis 2017-05-15, apie 17.50 val., prie (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje ,,Vokswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. K. už 40 eurų įgijo du folijos lankstinukus su 0,107 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,000037 g, narkotinės medžiagos – karfentanilio, juos turėdamas su savimi, gabeno minėtame automobilyje ir eidamas pėsčiomis, iki kol tą pačią dieną, apie 17.55 val., prie (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu rado ir paėmė minėtus du folijos lankstinukus su narkotine medžiaga
1.2. A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir ją pardavė: jis 2017-05-15, apie 17.30 val., bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo du folijos lankstinukus su 0,107 g gelsvų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,000037 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, juos tą pačią dieną, apie 17.50 val., turėdamas su savimi, atgabenęs į netoliese stovėjusį automobilį „Vokswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 eurų pardavė A. M..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą pakeisti į viešuosius darbus arba areštą. Apeliantas nurodo, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. jis gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms VšĮ (duomenys neskelbtini), kuriame reabilitacijos programa vyksta nuo 12 iki 18 mėnesių. Pažymi, jog šiuo metu nedirba ir neturi asmeninių santaupų, todėl neturi galimybės sumokėti jam teismo paskirtos piniginės baudos.
3. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302–307 straipsniuose numatytų oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų. Apelianto manymu, teismas ištyrė įrodymus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, buvo šališkas, neobjektyvus ir iš anksto nusistatęs prieš jį, A. K.. Pažymi, jog iš byloje esančių duomenų, t. y. telefoninių pokalbių išklotinių, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad būtent jis, A. K., prekiauja narkotikais ar padeda juos įsigyti. Apelianto tvirtinimu, jis yra nepagrįstai apkaltintas narkotikų platinimu, kadangi neturėjo jokio tikslo jų platinti, įsigijo narkotinių medžiagų savo paties poreikiams, nes buvo nuo jų priklausomas. Taip pat mano, jog teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir netinkamai subendrino jam skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes. Apelianto manymu, teismas galėjo jas subendrinti apėmimo būdu, tačiau iš dalies jas sudėjo ir taip sugriežtino jam bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. M. gynėja taip pat prašė jos ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo A. K. skundą atmesti, o nuteistojo A. M. skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliaciniai skundai atmestini.
6. Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, o nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., ir kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, priimto nuosprendžio teisėtumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei dėl netinkamo bausmių subendrinimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistasis A. K. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir ją pardavė. Nors A. K. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, tvirtino, jog narkotinių medžiagų įsigydavo savo reikmėms, jų neplatino, neatsimena A. M., pokalbių tarp jų ir to, kad būtų vykęs į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jo kaltę, padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, pagrindžia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: iš dalies kito kaltinamojo A. M. parodymai (b. l. 107–109, t. II), liudytojo policijos pareigūno J. K. parodymai (b. l. 119–121, t. II), liudytojo policijos pareigūno M. G. parodymai (b. l. 121, t. II), apžiūros protokolai, specialistų išvados, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas bei jo priedai ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apylinkės teismas, pagrįsdamas A. K. kaltę, rėmėsi liudytojo policijos pareigūno J. K. parodymais. Šis liudytojas, atlikdamas kriminalinės žvalgybos tyrimą ir teismo sankcionuotą A. K. telefoninių pokalbių pasiklausymą, atsižvelgdamas į ankstesnių A. K. pokalbių su įvairiais asmenimis turinį, kuris leido jam pagrįstai manyti, kad šių pokalbių metu buvo kalbama apie narkotines medžiagas, išgirdęs A. K. pokalbį su A. M., suprato, kad šie susitarė susitikti prie PC (duomenys neskelbtini) ne šiaip sau, o būtent dėl narkotinių medžiagų, o tiksliau dviejų jų pakuočių, įsigijimo, ir nuvyko su kolegomis stebėti šį susitikimą. Liudytojas J. K. matė, kad A. M. prie PC (duomenys neskelbtini) įsėdo į moters vairuojamą automobilį, kuriame sėdėjo A. K. ir nuvažiavo prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Liudytojas stebėjo automobilį ir matė, kad A. K. nuėjo į bendrabutį, o A. M. ir vairuotoja pasiliko laukti ir iš automobilio išlipę nebuvo ir prie automobilio niekas nebuvo priėjęs. Tik A. K. grįžus į automobilį, visi nuvažiavo link PC (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje A. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos. Liudytojai M. G. ir J. K. sulaikė A. M., matė, kad šis vieną lankstinuką buvo pasidėjęs ant tvoros, o kitą rado apžiūrėję kišenes. Tai, kad sulaikius A. M., šis turėjo dvi pakuotes su narkotinėmis medžiagomis patvirtino apžiūrų protokolai ir specialisto išvados. Nuteistasis A. M. prisipažino įsigijęs narkotines medžiagas, bet neigė, jas pirkęs iš A. K.. Nuteistasis aiškino, kad į bendrabutį ėjo kartu su A. K., bet narkotines medžiagas jam pardavė nepilnametis, kurio jis nepažinojo. Šią nuteistųjų versiją pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, atmetė pagrįstai. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti liudytojo J. K. parodymais, kuris matė, kad A. K. nuėjo į bendrabutį, o A. M. laukė automobilyje. Be to šias aplinkybes patvirtina ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. M. ir A. K., moters ir A. K., kurie ragina A. K. greičiau grįžti. Nuteistasis A. M. neišlipęs iš automobilio negalėjo įsigyti narkotinių medžiagų iš jokio kito asmens, kaip tik iš A. K., kurio laukė automobilyje ir tik šiam grįžus, visi nuvažiavo. Policijos pareigūnai juos stebėjo, išlipusį iš automobilio A. M. sulaikė su narkotinėmis medžiagomis. Pažymėtina, jog nuteistasis A. K. nei duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Atsižvelgęs į visa tai, kas buvo paminėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių A. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.
9. Apeliaciniame skunde A. K. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė BPK 302–307 straipsniuose nurodytus oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, buvo šališkas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai subendrino bausmes pagal skundžiamą nuosprendį ir ankstesnį A. K. priimtą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi, pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų neturi. Pažymėtina, jog visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto A. K. skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi BPK 58 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų šioje baudžiamojoje byloje nėra, o apelianto subjektyvi nuomonė, jog teismas buvo iš anksto nusiteikęs jį apkaltinti narkotinių medžiagų platinimu, visiškai niekuo nepagrįsta.
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas skirdamas bausmę A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, nors pripažino, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Todėl ši aplinkybė galėjo būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau dėl to apeliacinis skundas nepaduotas ir apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti nuteistojo padėties. A. K. laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį paskirta atsižvelgus į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta ir keisti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
11. A. K. apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama apėmimo būdu yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. nusikalstamą veiką už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio priėmimo ir parinko palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad subendrinta bausmė skiriama pagal šio straipsnio taisykles ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Todėl teismas bendrindamas skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d., nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, teisingai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies nuostatas ir prie griežtesnės bausmės pridėjo dalį švelnesnės bausmės.
12. Bausmių apėmimas taikomas tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) arba veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir rūšį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, tai yra už sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, kurių sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų, tai yra už apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų.
13. A. M. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašo jam paskirtą piniginę baudą pakeisti viešaisiais darbais arba areštu, kadangi šiuo metu nedirba, neturi asmeninių santaupų ir gydosi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.
14. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, atsižvelgė ir įvertino tai, kad A. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas. Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad A. M. vis dėlto prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nors ir neigė įgijęs narkotines medžiagas iš A. K., apylinkės teismas nuteistajam A. M. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. baudą, nustatydamas jos dydį mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.
15. Nuteistasis A. M. apeliaciniu skunde nurodo, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. jis gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms VšĮ (duomenys neskelbtini), kuriame reabilitacijos programa vyksta nuo 12 iki 18 mėnesių, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ir į ją atsižvelgė, skirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą atsižvelgiant į tą pačią aplinkybę švelninti ar keisti nuteistajam A. M. skirtą ir taip švelnią bausmę nėra teisinio pagrindo.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei paskyrė nuteistiesiems A. K. ir A. M. nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes, todėl keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.