Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Muitinės departamento prie Finansų ministerijos paimtus 20 000 Eur ir pagal 2017 m. vasario 28 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 823656 pervestus UAB „Medicinos bankas“, nuspręsta grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2016 m. birželio 20 d., apie 20.45 val., vykdamas automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), nepateikęs muitinės kontrolei, rankinėje gabeno 20 000 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas nepasitvirtino, nes G. L. neslėpė vežamų pinigų, kurie buvo ne jo asmeniniai, o įmonės už teikiamą įrangą Rusijos Federacijos K. srities verslininkams. Teismas pripažino, kad deklaracija į kompiuterinę sistemą įvesta pavėluotai, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad pinigai priklausė tiek G. L., tiek ir V. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Minėti asmenys žinojo ne tik už ką gauti pinigai, bet ir apie jų pervežimą, todėl jų įsitikinimas, kad kiekvienam galima vežtis po 10 000 Eur, o iš viso 20 000 Eur, nebuvo klaidingas. Teismo nuomone, muitinės pareigūnai turėjo įsitikinti dėl vežamos pinigų kilmės ir kilus neaiškumams turėjo pasiūlyti užpildyti deklaracijas, tačiau vairuotojas ir keleivis buvo iš karto sulaikyti ir tik po 20 min. įvestos žodinės deklaracijos į kompiuterinę sistemą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. L. nepažeidė kaltinime paminėtų Reglamento ir Taisyklių reikalavimų, jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl priimtas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo G. L. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisintas ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. L. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 parą, ir paskirti galutinę bausmė 149 MGL (5 611,34 Eur) dydžio baudą. Taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį ir pinigus – 20 000 Eur, konfiskuoti.Prokurorė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pažymi, kad teismas išteisindamas G. L. rėmėsi tik G. L. ir V. S. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir neteisingai įvertino liudytojų A. K., M. G. parodymus bei rašytinius duomenis.Teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu tiek G. L., tiek ir V. S. parodė, kad G. L. žodžiu deklaravo tik kurą ir alkoholį, o V. S. pakelį cigarečių. Apie pinigus muitininkas neklausė, o jie nieko ir nesakė, nes manė, kad nereikia jų deklaruoti, kadangi kiekvienam žmogui teko po 10 000 Eur.Prokurorė nesutinka, kad liudytojo A. K. parodymai nepatikimi, nes apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad priėjęs paklausė ką vairuotojas, t. y. G. L., ir keleivis turi deklaruoti. Jie atsakė, kad gabena 0,5 L alkoholio, 60 L dyzelio automobilio kuro bake ir 10 L dyzelio nešiojamoje talpoje. Kitų daiktų nedeklaravo, tuo baigėsi žodinis deklaravimas. Liudytojas tam, kad įsitikintu ar buvo teisingai deklaruota, priėjo prie kairės pusės keleivio durelių, kurios buvo atidarytos ir pamatė salone padėtą portfelį, kurį nurodė jam parodyti. G. L. priėjo ir iš salono paėmė šią rankinę bei pravėręs parodė jos turinį. Liudytojas pamatė pinigus ir paklausė kiek jų yra ten. Tik tada G. L. pasakė, kad čia yra 20 000 Eur, kad jie yra jų abiejų, t. y. jo ir jo keleivio V. S.. Šiuos parodymus patvirtino liudytojas M. G., kuris apie įvykį žino iš A. K. žodžių.Apžiūrint įvykio vietą bei iš filmuotos medžiagos, kuri gauta iš muitinės posto, matyti, kad G. L. automobilis sustojęs priešais įėjimą į muitinės postą, iš kur matyti informacija apie deklaruotinas prekes. Be to, įvažiuojant į Lietuvos Respublikos teritoriją pasienio poste esančiuose stenduose yra pateikta informacija apie pareigą deklaruoti gabenamus daiktus, tarp jų ir pinigus. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad G. L. nustatytą būtinumą deklaruoti gabenamus pinigus bei jų deklaravimo tvarką pažeidė dėl nežinojimo ar suklydimo. G. L. yra didelės įmonės vadovas, įmonė turi filialus kitose šalyse, bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis G. L. Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuo 2006 m. sausio 2 d. iki 2016 m. birželio 20 d. kirto 415 kartų, todėl daro išvadą, kad jam puikiai buvo žinoma sienos kirtimo tvarka ir pareiga deklaruoti privalomus pateikti muitinei daiktus (t. 2, b. l. 112-129). Pažymi, kad žodinis deklaravimas jau buvo pasibaigęs, kuomet buvo rasti pinigai, ir tai puikiai suprato tiek G. L., tiek V. S.. Todėl G. L. ir kartu važiavęs V. S., kuriam nebuvo pareigos deklaruoti pinigų, aiškiai žinojo pinigų įvežimo per valstybės sieną reikalavimus, G. L. suvokė, kad nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno pinigus, t. y. 20 000 Eur, ir norėjo taip veikti. Ši kontrabanda padaryta turint išankstinę tyčią. G. L. ruošėsi kontrabanda gabenti prekes, iš anksto sudarė šio nusikaltimo planą, numatė veikimo būdą, t. y. muitininkui radus nedeklaruotus pinigus nurodė, kad tai jų dviejų pinigai. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.Apeliantė teigia, kad pinigai priklausė vienam asmeniui – G. L., ir tai patvirtina paties išteisintojo ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys: RAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kasos išlaidų orderis, kuris be numerio išrašytas 2016 m. birželio 20 d. RAB „(duomenys neskelbtini)“ išduodant pinigus – 20 000 Eur G. L. („(duomenys neskelbtini)“) avansu už įrangos tiekimą. Pasirašytas direktorius A. S. (A. S.) ir G. L. (t. 1, b. l. 85-86). Apie tai, kad pinigai buvo perduoti V. S. duomenų nėra, pinigai vežti vienoje vietoje, t. y. G. L. rankinėje. Vien faktas, kad V. S. žinojo apie gabenamus pinigus, neduoda pagrindo daryti išvados, kad jam priklausė dalis pinigų. Teismas neatkreipė dėmesio, kad nei G. L., nei V. S. 2016 m. birželio 20 d. įvažiuodami iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką jokių dokumentų, kurie patvirtintų pinigų kilmę, neturėjo. Dokumentai buvo pateikti tik po kurio laiko ikiteisminio tyrimo įstaigai. G. L. nurodo, kad 20 000 Eur gavo iš Rusijos kompanijos RAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tą faktą turintis patvirtinti dokumentas išduotas kitos įmonės, t. y. RAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip įmonė RAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusi ir kokiu pagrindu G. L. 2016 m. birželio 20 d. išmokėjo 20 000 Eur neaišku. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasos išlaidų orderis yra pildytas mažiausiai dviejų asmenų, o galimai ir trijų, taip pat jis neturi visų privalomų rekvizitų (registracijos numerio, nepasirašytas kasininko). G. L. parodė, kad 20 000 Eur buvo avansas už RAB „(duomenys neskelbtini)“ klimatinės kameros įsigijimą, klimatinės kameros kaina nurodyta 293 000 Eur. Lieka neaišku, kodėl RAB „(duomenys neskelbtini)“ už klimatinę kamerą jau mokėjusi avansą 20 000 Eur, už kamerą dar perveda UAB „(duomenys neskelbtini)“ 293 000 Eur. Pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas pinigų gavimo teisėtumas kelia pagrįstų abejonių, o teismas šių aplinkybių nevertino.Teismas nevertino ir liudytojos D. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės parodymų. Liudytoja parodė, kad žinojo, kad 2016 m. birželio 20 d. G. L. ir V. S. su savimi gabeno 20 000 Eur, kuriuos buvo gavę iš vienos Rusijos kompanijos kaip avansą už būsimą sandorį, tačiau šie pinigai buvo sulaikyti. Šie pinigai į įmonės buhalterinę apskaitą nėra įtraukti, kadangi jų įmonėje nėra. G. L. jai jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Įmonės buhalterijoje nėra atvaizduota nei atskaitingų asmenų G. L. ar V. S. skola įmonei, nei įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skola Rusijos įmonei.Prokurorės nuomone dėl pirmiau paminėtų aplinkybių, jog pinigai nebuvo deklaruoti, jų kilmė neaiški, todėl turi būti konfiskuoti kaip kontrabandos dalykas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. L. nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarytas sunkus nusikaltimas, negauta neigiamai charakterizuojančių duomenų, dirba, vadovauja įmonei, anksčiau neteistas, todėl jam skirtina bauda.

Išteisintojo G. L. gynėjas advokatas Justas Vilys atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad apygardos teismas priėmė motyvuotą sprendimą pripažinti G. L. nekaltu, o vien tas faktas, kad prokurorės nuomonė nesutampa su teismo išvadomis, nėra pagrindas teigti, kad įrodymai įvertinti neteisingai. Išteisintojo G. L. ir liudytojo V. S. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Tai patvirtinama ir Nidos pasienio kontrolės punkte vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Išteisintojo kaltės nepatvirtina ir liudytojo A. K. parodymai, kuriems prokurorė suteikė pernelyg didelę reikšmę. Be to, G. L. veiksmuose nebuvo ir tiesioginės tyčios. Tuo labiau, jog prokurorės nurodomas argumentas, jog gabenamų pinigų gavimo teisėtumas kelia abejonių, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Gynėjas prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. P. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad G. L. neturėjo tyčios padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Nustatant ar asmuo padarė šiame straipsnyje nurodytą veiką, būtina įvertinti tiek objektyvius, tiek ir subjektyvius nusikalstamos veikos požymius.Grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarka numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamente (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 1B-373, kuriuo patvirtintos „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės“, ir 2012 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 1B-772, kuriuo patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija, todėl šiais teisės aktais taip pat būtina vadovautis. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (9 straipsnio 1 dalis). Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Muitinės įstaigos atlieka į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis (2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos: 1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje; 2) Muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintos į Europos Bendriją per Lietuvos Respublikos iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės, reglamentuojančios įvežamų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išvežamų iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar vežamų per ją tranzitu, kai vykstama iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, privalomo deklaravimo ir gabenimo kontrolės tvarką, vadovaujantis 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005. Grynųjų pinigų deklaracija pildoma ir įforminama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-891 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. liepos 9 d., 2011 m. liepos 4 d., 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. spalio 9 d. įsakymais) patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos forma, Reikalavimais grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija. Pirmiau aptartų teisės aktų esmė ta, kad į Europos Sąjungai priklausančias valstybes nepakliūtų pinigai skirti pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Tad sprendžiant, ar asmuo turintis grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta, ne tik jos nedeklaravo, bet neaiškus tokių pinigų įgijimo šaltinis ar jų panaudojimas. Dėl minėtų priežasčių atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme būtina išsiaiškinti visas šias aplinkybes.Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. birželio 20 d. tikrai G. L. ir V. S. vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos pasienio kontrolės postą ir rankinėje turėjo 20 000 Eur. Šių aplinkybių neginčija nė vienas proceso dalyvis, tačiau kaip matyti išteisintasis G. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad 2016 m. birželio 20 d. su kolega V. S. vyko į K. sritį susitikti su klientais, iš kurių gavo užstatą grynais pinigais, t. y. 20 000 Eur. Minėti pinigai priklauso įmonei, o kadangi vyko dviese manė, kad neviršijo leistinos per sieną vežamos nedeklaruotinos pinigų sumos, kurią reiktų deklaruoti (t. 2, b. l. 135-136, 140-142; t. 3, b. l. 133-134). Su tokiais išteisintojo parodymais nesutinka prokurorė ir pateikia savo įvykių vertinimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su jos vertinimais, apeliacinio skundo argumentais, nes išteisintojo parodymus iš esmės patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai.Liudytojas V. S. parodė, kad sutartis buvo sudaroma su RAB „(duomenys neskelbtini)“, o konkrečiai formino su RAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus išdavė RAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaryta rankpinigių sutartis 20 000 Eur, įmonė išrašė kasos pajamų orderį ir jie su įmonės pinigais kirto Lietuvos sieną. Pinigų nedeklaravo, nes buvo įsitikinęs vežantis legalią pinigų sumą, kurios nereikia deklaruoti. Liudytojas teigė ir tai, kad kai pareigūnas klausė kiek turi pinigų. G. L. pasakė, jog turi 20 000 Eur (t. 3, b. l. 126-127). Iš esmės panašias aplinkybes liudytojas V. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 85-86). Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad buvo perskaityti ne tik liudytojo V. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir išteisintojo, tad prokurorė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šių asmenų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tuo labiau, jog iš šių jų abiejų parodymų seka, jog jie teigė, kad abu kartu vežė bendrą sumą 20 000 Eur. Tai atitinka ir jų pirminius paaiškinimus paimtus Nidos pasienio kontrolės poste (t. 1, b. l. 8,9). Liudytojai A. K., M. G. teisme patvirtino, kad sulaikyti asmenys nuo pat pradžių aiškino, kad pinigai gauti už darbą Rusijoje pagal sutartį, t. y. pinigai priklauso firmai. Liudytojas A. K. dar parodė ir tai, jog atliekant patikrinimą pamatė ant grindų rankinę ir paprašė parodyti. Vairuotojas pasakė, jog joje yra 20 000 Eur. Be to, minėti asmenys teigė, jog pinigai priklauso jiems abiems. Paklausus kodėl nedeklaravo pinigų, šie atsakė, jog būdami dviese neviršija 10 000 Eur sumos (t. 1, b. l. t. 3, b. l. 124-126). Iš tokių liudytojų parodymų matyti, kad pasienio apsaugos pareigūnui atliekant automobilio patikrinimą G. L. patvirtino turintis 20 000 Eur, kurių neslėpė ir teigė, jog jie priklauso abiems asmenims vykusiems automobiliu, nes gauti pagal rankpinigių sutartį ir priklauso įmonei.2016 m. rugpjūčio 22 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 21/23-15-1838 pateikta skaitmeninė laikmena DVD-R, kurioje įrašyti 2016 m. birželio 20 d. laikotarpyje nuo 20.30 val. iki 22 val. užfiksuoti VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos Nidos PKP vaizdo stebėjimo sistemos kamerų vaizdo įrašas. Iš šio protokolo matyti, kad <...> 20:29:30 val. prie automobilio prieina muitinės pareigūnas, nueina prie atidarytos automobilio bagažinės, tada prieina prie vairuotojo pusės galinių keleivio durelių. Pasilenkęs pažiūri į automobilio saloną ir rankos mostu nurodo kažką paimti iš automobilio salono. Tuoj pat prieina G. L., kuris pasilenkęs pro minėtas atidarytas keleivio dureles kažką paima iš automobilio salono. Prie jo prieina V. S.. G. L. kažką paduoda V. S., bei dar kažką paima iš automobilio salono ir paduoda muitinės pareigūnui. Pareigūnas apžiūri tai ką parodė G. L. ir V. S.. G. L. su muitinės pareigūnu nueina kažkur nuo automobilio, prie automobilio lieka stovėti V. S.. 20:30:42 val. V. S. uždarė atidarytas automobilio dureles ir taip pat nueina nuo automobilio <...> (t. 1, b. l. 48-66). Toks greitas automobilio patikrinimas ir automobilyje buvusių asmenų vedimas į muitines pastatą patvirtina faktą, jog pinigai nebuvo slepiami ir iš karto paduoti pareigūnui. Liudytojas A. K. parodė, kad po to buvo duotas nurodymas atlikti detalų automobilio patikrinimą, tačiau daugiau pinigų ar kitų draudžiamų daiktų nebuvo rasta (t. 3, b. l. 125-126).Prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės teisingai teigia, kad negalima vieno asmens gabenamą pinigų sumą formaliai dalinti iš kartu vykstančių asmenų skaičiaus, tačiau ši aplinkybė turėjo būti pilnai išsiaiškinta nagrinėjamos bylos kontekste. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“, kuriose nurodoma, kad atskaitingas asmuo gali paimti grynuosius pinigus iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas. Taigi įstatymo leidėjas nenumatė griežto apribojimo, kad grynuosius pinigus gali paimti tik vadovas, t. y. suteikta galimybė ir kitiems asmenims paimti įmonei priklausančius grynuosius pinigus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad liudytojas V. S. pagal 2011 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartį Nr. 74 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu (t. 1, b. l. 95-96), o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą 2015 m. liepos 30 d. įgaliojimą V. S. suteikta galimybė disponuoti įmonės kortele ir grynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 111). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, kurie buvo įregistruoti 2015 m. gegužės 18 d., 4.23 punktą bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu <...> ir turi teisę <...> naudotis visomis Bendrovei, kaip juridinio asmens dalyviui, suteiktomis teisėmis, nebent visuotinis Akcininkų susirinkimas nustatytų kitaip. Byloje nėra duomenų, kad Akcininkų susirinkimas būtų apribojęs Bendrovės vadovo teises. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais realiai galėjo disponuoti abu įmonės darbuotojai, t. y. V. S. ir G. L.. Dėl pirmiau aptartų įrodymų visumos, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kuriais remdamasi 20 000 Eur priskyrė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. L., atmetami. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmiau paminėtuose teisės aktuose dėl pinigų deklaravimo nėra jokio tiesioginio draudimo bendrai laikyti kelių asmenų pinigus. Duomenų apie tai, kokia tvarka ir kaip yra paskaičiuojama kelių asmenų turimos lėšos (ar gali turėti vienoje vietoje, ar privalo turėti kiekvienas prie savęs), nėra detalizuota. Kaip matyti, tiek išteisintasis G. L., tiek ir liudytojas V. S. jau nuo pat pradžių parodė muitinės pareigūnui, jog rankinėje esantys pinigai priklauso jiems abiems. Tokius jų parodymus patvirtino ir muitinės pareigūnai. Taigi, nors pinigai ir buvo vienoje rankinėje, bet automobilio važiavę asmenys realiai galėjo atskirai disponuoti jų turimais pinigais.Taip pat prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos abejonės dėl G. L. gautų pinigų teisėtumo yra paneigiamos byloje esančiais įrodymais: 2016 m. birželio 20 d. kasos išlaidų orderiu, 2016 m. birželio 20 d. rankpinigių sutartimi Nr. 20/06/16-1-RU (t. 1, b. l. 85-89), kurie nebuvo pripažinti netikrais ar negaliojančiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 22 d. pranešimu, kuriame minimi gauti 20 000 Eur rankpinigiai pagal sutartį ir kuriame prašoma sumokėti visą įrangos kainą (t. 1, b. l. 90-92); 2016 m. birželio 29 d. sutartimi Nr. 29/06/16-1-RU, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda Rusijos įmonei nuosavybėn KEW10 tipo klimatinė kamera (t. 2, b. l. 143-156); liudytojos D. L. parodymais, kad 2016 m. liepos 4 d. RAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės sąskaitą pervedė 29 300 Eur, o PVM sąskaita išrašyta 2016 m. spalio 19 d. ir jos pateiktu AB „Swedbank“ išrašu apie gautą 29 300 Eur sumą iš RAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. spalio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 16-0452 (t. 1, b. l. 39-45). Be to, iš RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad įmonės registruotos tose pačiose patalpose, A. A. S. yra RAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir direktorius, kuris turi teisę veikti be įgaliojimų juridinio asmens vardu, pagal RAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 2 d. įgaliojimą A. A. S. suteikta teisė šioje firmoje įforminti, gauti dokumentus, valdyti įmonės lėšas, 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu A. A. S. laikinai ėjo RAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas nuo 2016 m. birželio 11 d. iki liepos 8 d. (t. 2, b. l. 5-46), o tai įrodo, kad A. A. S. galėjo disponuoti tiek vienos tiek ir kitos įmonės finansinėmis lėšomis, o tai patvirtina išteistojo ir liudytojo V. S. parodymus apie gautus pinigus, kuriuos vežė per sieną. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Nėra pagrindo pripažinti, kad G. L. nežinojo apie jam tenkančią prievolę deklaruoti gabenamus pinigus, nes jis dažnai vykdavo iš Lietuvos Respublikos į grįždavo ir, kaip ir pats pripažįsta, žinojo deklaruotiną pinigų sumą. Tačiau darytina išvada, jog G. L. nustatytą būtinumą deklaruoti gabenamus pinigus bei jų deklaravimo tvarką pažeidė ne dėl nežinojimo ar suklydimo, bet būdamas įsitikinęs, kad jo ir V. S. kartu gabenama įmonei priklausančių pinigų suma neviršija 10 000 Eur, skaičiuojant jiems dviems, todėl buvo įsitikinęs, jog tokios sumos pinigų nereikia deklaruoti ir neturėjo jokios tyčios, tuo labiau tiesioginės, padaryti sunkų nusikaltimą. Tokiu būdu, teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą išvadą, kad G. L. veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes nepadaryta veika, turinti BK 199 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo požymių, todėl pagrįstai jį išteisino (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išteisinus G. L. nėra pagrindo taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonės – pinigų konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. P. apeliacinį skundą atmesti.