- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 1-70-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00043-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kaltinamasis
- G. L.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Gricienei ir Danutei Klimašauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „duomenys neskelbtini)“ duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. L. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą (toliau Reglamentas), kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ (toliau Taisyklės) 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2016 m. birželio 20 d. apie 20.45 val. vykdamas automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, esantį Nidos– Smiltynės plente 2, Neringoje, nepateikęs muitinės kontrolei, rankinėje gabeno 20 000 eurų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei.
Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. birželio 20 d. su kolega V. S. vyko į Kaliningrado srities mėsos perdirbimo įmonę „duomenys neskelbtini)“ sutarti dėl Klimo kameros įrangos keitimo. Susitikimo metu su klientais buvo sutarta, kad jie pateiks firmos „duomenys neskelbtini)“ gamintą Klimo kamerą. Klientas norėjo kiek įmanoma greičiau gauti šią įrangą. Pagal Rusijos Federacijos galiojančią tvarką, pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, ją turi legalizuoti Rusijos bankai. Procedūra užtrunka apie 3–4 savaites ir tiktai po to galima daryti pavedimus. Klientas pasiūlė apmokėti užstatą grynaisiais pinigais. Jo pasiūlyta suma buvo 20 000 Eur, kuri, jo žiniomis ir įsitikinimu neviršijo leistinos po 10 000 Eur kiekvienam žmogui gabenti į Lietuvą sumos. Jis, kaip įmonės vadovas, pasirašė kasos išlaidų orderį, sutartį dėl užstato ir išvyko iš Kaliningrado srities. Apie 20.20 val. įvažiavo į Nidos pasienio postą. Prie jų priėjo pasienio pareigūnas, kuriam buvo paduoti automobilio dokumentai, asmens pasai. Patikrinęs bagažinę nuėjo su dokumentais. Apie 10 minučių laukė, kol prieis muitinės pareigūnas. Visos automobilio durelės, bagažinė buvo atidarytos. Apie 20.30 val. muitinės pareigūnas A. K., baigęs tikrinti priekyje stovėjusį automobilį, atėjo prie jo automobilio atidarytos bagažinės ir praeidamas pro šalį paklausė, kiek veža kuro. Buvo atsakyta, jog 10 litrų plastikiniame bakelyje. Toliau tikrindamas bagažinę paklausė ar vežasi alkoholio, atsakė, kad 0,5 litro degtinės su lietuviška banderole. Klausė, kur gyvena, atsakė, kad Klaipėdoje. Toliau klausė, kiek vežasi cigarečių, atsakė, kad neturi. V. S. atsakė, kad turi 1 pakelį cigarečių. Pareigūnas A. K. priėjo prie atidarytų galinių automobilio durelių, ten ant sėdynes buvo sudėti du kompiuteriniai krepšiai, vienas jo, o kitas V. S.. A. K. paprašė paimti krepšius. Jis padavė krepšį pirma V. S., paskui savo, o pareigūnas A. K. paklausė, kiek automobilyje veža pinigų. Atsakė, kad 20 000 Eur. Tada sekė greita pareigūno reakcija, žvilgtelėjęs į krepšį A. K. liepė imti krepšius ir eiti skaičiuoti pinigų. Uždarė automobilio dureles ir iš paskos paskui A. K. įėjo į muitinės pastatą. Juos pasitiko pamainos viršininkas ir visi kartu nuėjo į patikros kambarį. Patikros kambaryje juos atskyrė ir liepė traukti pinigus, skaičiuoti, dėti po vieną tūstantį ant stalo. Suskaičiavo 20 000 Eur, tada liepė iškraustyti kišenes bei kompiuterio rankinę. Viską sudėjo ant stalo. Klausė, ar yra automobilyje daugiau pinigų, atsakė, kad yra smulkių monetų. Liepė nueiti į automobilį ir atnešti tuos pinigus. Nuėjęs iš automobilio surinko visas monetas, atnešė, jas padėjo ant stalo. Tada patikrino V. S.. Pabaigus patikrą, pamainos viršininkas jį ir A. K. nusiuntė prie automobilio detaliai automobilio patikrai. Patikra užtruko 10 minučių, buvo tikrinamos visos dėtuvės, kišenėlės, ten nieko nebuvo rasta. Grįžo atgal į pastatą. V. S. jau buvo pasodintas atskirai viename salės gale, jį pasodino kitame salės gale, atnešė po popieriaus lapą ir liepė rašyti paaiškinimą: iš kur pinigai, kur juos vežė. Paaiškinimus atidavė pamainos viršininkui ir laukė atvykstančių pareigūnų iš Klaipėdos. Pareigūnai atvyko apie 12 val. nakties, dar kartą patikrino jų asmeninius daiktus, surašė protokolus, apie 01.30 val. išvyko iš Nidos posto. Jis siūlė parodyti sutartį, atsiųsti netgi kasos orderį, bet jie pasakė, kad parodys tyrėjai. Muitinės pareigūnų pačiame poste jokie dokumentai nedomino. Iš pat ryto informavo buhalteriją dėl įvykusio incidento su pinigais, ir informavo klientą apie susidariusią situaciją. Taip pat įspėjo, kad dėl šios priežasties nestabdys įrangos gamybos. Klientas geranoriškai suprato, buvo pasirašyta pilna sutartis ir išsiųsta klientui. Už 2–2,5 savaičių jie gavo patvirtinimą iš Rusijos banko, legalizavo sutartį ir klientas pervedė visus pinigus. Įrangą pateikė laiku pagal numatytus terminus ir spalio mėnesį išvežė iš Lietuvos. Kasos orderis buvo likęs pas buhalterę ir kitą rytą po sulaikymo pristatė advokatui.
Muitinės departamento Nidos kelio posto pamainos viršininkas liudytojas M. G. parodė, kad muitinės inspektorius A. K. atėjęs į kabinetą pranešė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko du piliečiai, kurie žodžiu deklaravo kurą bake, akcizines prekes. Pinigų deklaravę nebuvo ir muitininkas vizualinio tikrinimo metu salone pamatė gale padėtą juodos spalvos rankinę, kurią paprašė atidaryti, o ten buvo pinigai, ir jis nusprendė detaliai patikrinti. Jei muitinės pareigūnas nori atlikti detalų muitinės patikrinimą transporto priemonei ar asmeniui, jis kreipiasi į pamainos viršininką, o jis tada įformina siuntimą muitinės tikrinimui. Žodinę deklaraciją suveda pareigūnas, kuris priima deklaracija. Sistemoje užpildė siuntimą detaliam muitinės tikrinimui. Tada A. K. atsivedė tuos asmenis į tikrinimo kambarį ir jie atliko jų turimų daiktų muitinį tikrinimą. G. L. buvo su juoda rankine, jis sakė, kad tai jo, ją atidarius buvo aptikti 20 000 Eur, o pas jo kolegą V. S. buvo rasta apie 40 Eur ir 4250 rublių. Buvo aiškūs pirminiai nusikaltimo požymiai, todėl tuos asmenis iš karto atskyrė, paprašė juos parašyti paaiškinimus. Informavo muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus. Įvykio vietoje surinko pirminius dokumentus. Atvykę muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai tęsė tyrimą. Jei žmogus veža pinigus, tai kiekvienas turi turėti savo sumą prie savęs. V. S. minėjo, kad savo asmenines lėšas išsivežė į Rusiją, kažkam ten neperdavė ir tuos pačius pinigus atgal atsivežė į Lietuvą. Šiuo atveju asmenys nepasakė, kad turi tiek pinigų. Jei taip pasakytų, paprašoma praeiti ir užpildyti grynųjų pinigų įvežimo deklaraciją, kurią suveda į bazę. Šiuo atveju deklaravimo laikas jau buvo pasibaigęs. Kai po deklaravimo atrandamas daiktas, tai aiškinti deklaravimo tvarką jau per vėlu, o A. K. pamatęs pinigus paprašė su lagaminu pareiti į detalaus tikrinimo vietą. Jie pinigus paskirstė tarp savęs žodžiu, o visa suma buvo rankinėje. Atvažiuodami jie turi pinigus atsidalyti ir turėti tą sumą prie savęs. Tai, kad rasti pinigai buvo pas vieną žmogų, laikytina pažeidimu.
Nidos kelio posto vyresnysis inspektorius liudytojas A. K. parodė, kad šis atvejis nebuvo kažkoks išskirtinis. Eilėje įvažiuojant į Lietuvos Respubliką stovėjo G. L. automobilis. Jis priėjo, paklausė, ką turi deklaruoti. G. L. pasakė, kad turi 10 litrų dyzelino bakelyje, 60 litrų kuro bake, butelį alkoholinio gėrimo, o keleivis pasakė, kad vieną pakelį cigarečių. Po to, kai viską išvardijo, buvo pradėtas prekių ir bagažo tikrinimas. Atidarius automobilį pamatė, kad yra padėta rankinė. Paprašė atidaryti ir ten pamatė pinigus. Liepė eiti į jų patalpas suskaičiuoti pinigų kiekį. Pakvietė pamainos viršininką, pamainos viršininkas surašė patikrinimo aktą ir paskui jie skaičiavo tuos pinigus. G. L. sakė, kad ta rankinė priklausė jiems abiem. Kai prasideda muitinės tikrinimas, tai tada negalima atlikti jokių deklaravimo veiksmų. Prieš muitinį patikrinimą duodama žmogui galimybė laisva valia pasakyti, ką turi. Dėl pinigų neklausė ir klausti neprivalo. Cigaretės, kuras, alkoholis yra akcizinės prekės. Piliečio klausia, ką deklaruos, konkrečiai nevardija, ar turi cigarečių, alkoholinių gėrimų. Tik klausia, ką turi deklaruoti, ir atsako, ką turi deklaruoti. Žodinę deklaraciją į kompiuterinę sistemą suvedę po to, kai pinigai buvo suskaičiuoti. Jei būtų pasakę, kad turi pinigų, tai būtų suteikę visą informaciją ir būtų suteikta galimybė deklaruoti. Būtų jiems pateikę pinigų deklaraciją ir jie būtų deklaravę, bet jie to neišreiškė. Rankinė priklausė vienam piliečiui ir vienas pilietis savo rankinėje vežė 20 000 Eur. Muitinės tvarkos apraše parašyta, kad kiekvienas turi įsidėti po 10 000 Eur. Pinigai turi būti pas kiekvieną atskirai, bet pinigai rasti pas vieną. Jie paaiškino, kad tai firmos pinigai, iš kur juos gavo, neaiškino. Be to, V. S. piniginėje buvo rasta 40 Eur ir 4250 Rusijos rublių. V. S. piniginę pateikė pats.
Liudytojas V. S. parodė, kad kartu su G. L. dirba UAB „duomenys neskelbtini)“. Važiavo į Kaliningrado sritį tartis su klientu dėl įrangos pirkimo. Ten suderino projekto eigą ir gavo 20 000 Eur garantinį užstatą. Jiems aiškino, kad kiekvienam vežantis po 10 000 Eur nekils bėdų pasienio poste. Rusijos sieną kirto be didesnių klausimų, o įvažiavę į Lietuvą patikrino pasieniečiai. Paskui priėjo muitinės pareigūnas ir klausė, ar turi kažką deklaruoti, kiek vežasi cigarečių, kuro, alkoholio. Jis deklaravo cigarečių pakelį, pinigų nedeklaravo. G. L. deklaravo kurą, alkoholį ir pinigus. Jis iš anksto žodžiu pasakė, kad turi 20 000 Eur. Iki prieinant pareigūnui durelės ir bagažinė buvo atidarytos iš anksto. Rankinė buvo padėta salone. Pareigūnas labai nustebo, paprašė pasiimti savo daiktus ir eiti su juo. Toliau juos išskyrė, paprašė išsitraukti visus daiktus ir parodyti, ką turi. Jį apieškojo ir piniginėje rado 40 Eur ir Rusijos rublių. Pinigus buvo užmiršęs deklaruoti. Perskaičiavo pinigus, patikrino visus daiktus. Jie parašė pasiaiškinimus vietoje ir laukė, kol atvažiuos tyrėjai. Sutartį jie turėjo, kasos pajamų orderį buvo palikę, nes tuo metu jiems nereikėjo. Pareigūnų sutartis nedomino, neklausė, ar turi sutartį.
UAB „duomenys neskelbtini)“ buhalterė liudytoja D. L. parodė, kad įmonė „duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su verslo partneriais iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano. Nagrinėjamu atveju kasos išlaidų orderio 20 000 Eur nebuvo. Tokie pinigai į įmonės kasą nepateko. Dokumentą dėl 20000 Eur matė, bet ne originalą. Dokumento į apskaitą neįtraukė, nes nebuvo pinigų.
Iš 2016-08-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus 2016-06-30 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pateiktus vaizdo įrašus, užfiksuotus Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo sistemos kameromis 2016-06-20 laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 22.00 val., nustatyta, jog 2016-06-20 20.21 val. iš Rusijos Federacijos atvyko automobilis „Audi“. 20.22 val. jis sustojo tikrinimo vietoje ir iš jo išlipo G. L.. Netrukus, išlipęs iš to paties automobilio, prie jo prieina V. S.. 20.29 val. prie automobilio galinių durelių prieina muitinės pareigūnas, pažiūri į automobilio saloną ir ranka parodo į kažką, kas yra salone, ir rankos judesiu nurodo parodyti, kas ten yra, bei atsitraukia nuo automobilio. Tuomet G. L. kažką paima iš automobilio salono, atidaro (galbūt rankinę) ir parodo muitinės pareigūnui jos turinį. Muitinės pareigūnas patikrina G. L. parodytą turinį ir rankos mostu nurodo G. L. kažkur eiti. G. L. kartu su V. S. nueina muitinės pareigūno nurodyta kryptimi. Po to G. L. kelis kartus grįžta prie automobilio ir kažko jame ieško. Po to muitinės pareigūnas dalyvaujant G. L. apžiūri automobilį ir jo saloną (b. l. 48–66, t. 1).
Iš keleivio pateiktų žodinių muitinės deklaracijų sąrašo matyti, kad V. S. deklaravo pakelį cigarečių, G. L. deklaravo dyzelinius degalus bake, degtinės butelį, dyzelinius degalus (b. l. 6–7, t. 1).
Iš banko AB „Swedbank“ UAB „duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo, kurį prie savo apklausos protokolo pateikė liudytoja D. L., matyti, kad 2016-07-04 kompanija „duomenys neskelbtini)“, duomenys neskelbtini), pervedė UAB „duomenys neskelbtini)“ 29300 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad šie pinigai yra už Klimo Camera KEW 10, kontrakt 29/06/16-1-RU. 2016-10-19 UAB „duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pirkėjas RAB Nacionalniy produkt, suma 29300 eurų (b. l. 41–42, t. 1).
Iš 2016-11-02 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad Kaliningrado srityje yra registruotos įmonės RAB „duomenys neskelbtini)“ ir RAB „duomenys neskelbtini)“. Pagrindinė šių įmonių veikla yra medienos produktų gamyba, paslaugos, susijusios su maisto produktų terminiu apdorojimu, didmeninė prekyba mėsa, vilnos gaminiai (b. l. 69, t. 1).
Kasos išlaidų orderyje be numerio, išrašytame 2016-06-20 RAB „duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad 20 000 eurų išduoti G. L. kaip avansas už įrangos tiekimą. Pasirašo direktorius A. S., gavo G. L. (b. l. 85–86, t. 1).
2016-06-20 buvo sudaryta rankpinigių sutartis Nr. 20/06/16-1-RU tarp pardavėjo UAB „duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo RAB „duomenys neskelbtini)“ (b. l. 86–89, t. 1).
2016-06-29 sutartyje Nr. 29/06/16-1-RU tarp pardavėjo UAB „duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo RAB „duomenys neskelbtini)“ dėl KEW tipo klimatinės kameros įsigijimo nurodyta prekės kaina – 29300 eurų (b. l. 143–155, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengė šios procedūros. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti.
G. L. yra kaltinamas, kad jis nepateikė muitinės kontrolei per sieną gabenamų 20000 Eur ir jų nedeklaravo. Tačiau toks kaltinimas nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtino.
G. L. vežamų pinigų nė nebandė slėpti, jie buvo vežami rankinėje, kuri buvo padėta ant galinės automobilio sėdynės. Svarbu yra ir tai, jog tai buvo ne jo asmeniniai, o įmonei priklausantys pinigai, kurie gauti kaip avansas už įmonės teikiamą įrangą Rusijos Federacijos Kaliningrado srities verslininkams. Kaip nustatyta byloje, G. L. Lietuvos Respublikos sieną anksčiau kirto net 415 kartų (b. l. 112–129, t. 2) ir niekada neturėjo problemų su muitininkais ar pasienio pareigūnais. Dėl paties pinigų deklaravimo G. L., V. S. ir muitinės pareigūno A. K. parodymai skiriasi: pirmieji teigė, jog jie deklaravo žodžiu, jog vežasi 20 000 Eur, tuo tarpu muitinės pareigūnas nurodė, kad keleiviai jam pasakė, jog vežasi cigarečių, butelį alkoholinio gėrimo, kuro, o apie pinigus neužsiminė. A. K. teismui teigė, jog jis tik paklausė, ką keleiviai turi deklaruoti, konkrečiai nevardydamas prekių ar pinigų. Tačiau Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2007-05-11 įsakymo Nr. RŽ3-169 Lengvųjų automobilių ir jais vykstančių keleivių bagažo atrankos muitiniam tikrinimui bei muitinio tikrinimo Panemunės ir Nidos kelio postuose metodinėse rekomendacijose (b. l. 56–59, t. 3, toliau Rekomendacijos) nurodyta ir suformuluota tam tikra tvarka, kaip turi būti atliekamas lengvojo automobilio ir keleivių bagažo tikrinimas, be kita ko, šių Rekomendacijų V skyriaus 10.5 punktas numato, jog keleiviui (vairuotojui) gali būti užduodamas klausimas, kokią sumą valiutos gabena. Teisme buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, susijusi su muitinio patikrinimo procedūra, ir pastebėta, jog automobilio vairuotojas G. L. ir keleivis V. S. prieš patikrinimą buvo gerai nusiteikę, juokavo. Tad jų elgesys patikrinimo metu nerodė jokių keisto elgesio požymių, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį muitininkas, tikrindamas automobilį (Rekomendacijų V skyriaus 11 punktas). O automobilio muitinis patikrinimas vyko labai greitai (nuo 20.29.30 val. iki 20.30.26, kai A. K. rankos mostu nurodo G. L. eiti į muitinės patalpas), kur buvo suskaičiuoti pinigai. Pastebėtina ir tai, kad žodinė keleivių deklaracija apie deklaruojamas prekes į kompiuterinę sistemą buvo įvesta ne iš karto, o tik po to, kai buvo suskaičiuoti pinigai - 2016-06-20 20. 58.10 val (b.l. 131-132, t. 5), joje neatsispindi aptikti pinigai, todėl teismas pripažįsta, jog deklaracija į kompiuterinę sistemą įvesta pavėluotai.
Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys ne tik į muitinio patikrinimo procedūrą, bet ir į vežamų pinigų kilmę (kaip jau buvo minėta, pinigai priklausė UAB „duomenys neskelbtini)“), bei ir pačią sumą – 20 000 Eur. Kaltinime teigiama, kad šiuos pinigus turėjo deklaruoti ne kas kitas, o G. L., nes suma viršijo 10 000 Eur. Tačiau ir tokiu atveju negalima daryti išvados, jog šie pinigai priklausė jam vienam. Teismo nuomone, kaltinime minimų Taisyklių rekalavimas pažeistas nebuvo, kadangi 20 000 Eur priklausė tiek G. L., tiek ir G. S. kaip UAB „duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, todėl abu apie vežamus pinigus žinojo. Vadinasi galima teigti, jog jų įsitikinimas, kad galima vežtis po 10 000 Eur kiekvienam, o iš viso 20 000 Eur, nebuvo klaidingas, juoba jie vežamų pinigų ir nebandė slėpti. Todėl šiuo atveju teismas nesutinka su muitinės pareigūnų pozicija, kad kiekvienas keleivis turėjo laikyti po 10 000 Eur „prie savęs“ ir tokiu atveju Taisyklės nebūtų pažeistos, o deklarantai nebūtų sulaikomi.
Tiesa, G. S. su savimi turėjo dar 40 Eur ir nedidelę sumą Rusijos rublių (4250 Rusijos rublių), ta suma formaliai viršytų 10 000 Eur, tačiau jam jokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) taikyta nebuvo, nors G. S. buvo pareikštas įtarimas, jog jis veikdamas su G. L. per sieną vežė 20 000 Eur, 40 Eur ir 4250 Rusijos rublių (b.l. 83-84, t. 1). Vėliau ikiteisminis tyrimas dėl G. S. buvo nutrauktas, pripažinus, jog 20 000 Eur gabeno ne jis, o G. L. (b.l.100-105, t. 1).
Teismo nuomone, kai buvo aptikta tokia suma, kurią galima būtų vadinti ribine (kiekvienam deklarantui po 10 000 Eur), muitinės pareigūnai turėjo įsitikinti dėl vežamos pinigų kilmės, juo labiau dėl to, kad pinigai net nebuvo slepiami, bet tai padaryta nebuvo. Kilus neaiškumams, jie turėjo pasiūlyti užpildyti deklaraciją, tačiau vairuotojas ir keleivis buvo iš karto sulaikyti ir tik po 20 minučių žodinės deklaracijos įvestos į kompiuterinę sistemą.
Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis G. L. nepažeidė kaltinime paminėtų Reglamento ir Taisyklių reikalavimų, jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl teismas priima išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį iš G. L. paimti 20 000 Eur turi būti grąžinti UAB „duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,
nusprendžia:
G. L. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Muitinės departamento prie Finansų ministerijos paimtus 20 000 Eur pagal 2017 m. vasario 28 d. Tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. duomenys neskelbtini) ir pervestus UAB Medicinos bankui, grąžinti UAB „duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.