Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija ieškinį atsakovei A. R. dėl atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškininius reikalavimus kelis kartus tikslino, byla iš esmės išnagrinėta pagal 2020 m. birželio 3 d. patikslintą ieškinį (suformuoto popierinio bylos apyrašo, toliau - p. a., 407-410 l.). Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė papildomą reikalavimą dėl atsakovės 2015 m. balandžio 13 d. pranešimu atlikto prievolės sumokėti 133,23 Eur sumą įskaitymo pripažinimo neteisėtu, bei palaikė reikalavimą dėl 133,23 Eur skolos iš atsakovės priteisimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai patikslino, kad atlikti remonto darbai buvo susiję su namo balkonų remonto darbais. Pažymėjo, jog dėl balkono remonto darbų pagrįstumo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pasisakęs Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-266-838/2018. Šioje civilinėje byloje teikti įrodymai patvirtina, kad namo balkono remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios. Dėl šių priežasčių mano akivaizdu, kad šių išlaidų kylimą teko atlyginti atsakovei, kaip tai numato imperatyviosios daiktinės teisės normos. Dėl atsakovės atlikto įskaitymo nurodė, jog įskaitymas ne tik, kad neatitiko teisėtumo bei pagrįstumo kriterijų, tačiau pranešimas įskaityti prievolę neatitiko ir įstatyme įtvirtintų įskaitymo sąlygų, nes ji (ieškovė) atsakovei neturėjo jokių vykdytinų pareigų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog ginčas kilo dėl bendro naudojimo erdvių – balkonų remonto, į kuriuos visi turi įėjimą; yra vienas bendras visiems įėjimas, taip pat galima patekti iš 18 ir 16 butų. Paaiškino, jog remonto darbai kainavo 15 939,51 Lt, kas sudaro 4 616,40 Eur; padalinus šią sumą iš 774,05 kv. m gaunasi jog vienam kvadratiniam metrui tenka 5,96 Eur mokestis; kadangi atsakovės buto plotas – 44,66 kv. m, jai buvo paskaičiuotas 266,17 Eur mokestis, kuris buvo išdalintas 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. po 0,9944 Eur / kv. m. Nurodė, jog remonto suma buvo padalinta iš bendro naudojimo apraše nurodyto ploto. Atsakovė dalį jai paskaičiuotos sumos sumokėjo, nepadengta skola už remonto darbus yra prašoma byloje priteisti suma.

Atsakovės atstovas papildomai atkreipė dėmesį, jog su rangos darbus atlikusia bendrove UAB „Klaibuta“ buvo sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, todėl tikėtina, jog visas konkursas dėl atliktų darbų buvo suorganizuotas tik dėl akių. Mano, jog apie atliktų darbų neskaidrumą byloja ir tai, jog žurnale nėra jokių įrašų nei apie pastebėtus defektus nei apie atliktus remonto darbus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei A. R. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – viešbučio patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėta patalpa yra viešbučio paskirties, joje nuolat gyvena atsakovės motina, t. y. patalpos de facto yra naudojamos kaip gyvenamosios. Byloje taip pat nustatyta, jog viešbučių paskirties pastate (duomenys neskelbtini), yra trys laiptinės, pirmoje ir trečioje iš jų esančios patalpos yra taip pat naudojamos kaip gyvenamasis būstas, viduriniosios laiptinės patalpose yra įsikūręs viešbutis. 2007 m. kovo 30 d. bei 2013 m. vasario 16 d. Pastato bendraturčiai pasirašė notaro patvirtintą Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo nustatė kiekvienam bendraturčiui tenkančią valdyti, naudoti ir disponuoti pastato dalį. Bendrosios dalinės nuosavybės administratorius pastatui nėra paskirtas, bendraturčiai bendrijos nėra įsteigia, tačiau, kaip nurodė ieškovė, bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus paslaugas ji teikia pagal su kiekvienu iš viešbučio paskirties pastato patalpų savininku sudarytos sutarties pagrindu. Į byla pateikta 2007 m. rugsėjo 3 d. sutartis Nr. 07-06-87N, sudaryta tarp Z. T. – atsakovės motinos ir ginčo patalpų buvusios savininkės - bei AB „City Service“ dėl pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus pastato bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir naudojimui pagal tikslinę paskirti užtikrinti. Tarp šalių nėra ginčo, todėl teismas šios aplinkybės papildomai netyrė, jog ieškovė yra AB „City Service“ bei 2014 metais administravimo paslaugas teikusios bendrovės UAB „Jūros būstas“ teisių ir pareigų turėtoja.

2014 m. birželio mėnesį ieškovės (tuo metu UAB „Jūros būstas) užsakymu rangovas UAB „Klaibuta“ atliko pirmos pastato laiptinės šalia vienos iš terasų esančio balkono plytelių remonto darbus (išardė plyteles, įrengė hidroizoliaciją, užklijavo plyteles) už 15 935,51 Lt. Atsakovei, kaip namo bendraturtei, už remontą tenkanti išlaidų dalis buvo paskaičiuota ir įtraukta į 2014 m. birželio – lapkričio mėnesių sąskaitas: eilutė – darbai išsimokėtinai, iš viso pagal ieškovės pateiktas sąskaitas paskaičiuota už darbus 266,35 Eur + PVM, t. y. 322,29 Eur.

2014 m. lapkričio 26 d. atsakovė kreipėsi su prašymu paaiškinti administratoriaus teikiamų paslaugų padidėjimo priežastį.

2014 m. gruodžio 23 d. raštu (popierinio apyrašo, toliau p. a., 115 l.) administratorius informavo atsakovę, jog papildomos išlaidos patirtos dėl pastato pirmos laiptinės (patalpos nuo 1 iki 18) viršutinės terasos grindų dangos plytelių remonto.

2015 m. kovo 2 d. pretenzija (p. a. 125-129 l.) atsakovė pareikalavo grąžinti jai už atliktą remontą sumokėtus pinigus - 133,23 Eur.

2015 m. kovo 17 d. namo administratorius pateikė atsakymą (p. a. 137-139 l.), kuriuo nesutiko grąžinti atsakovės jau sumokėtus pinigus už remonto darbus.

2015 m. balandžio 13 d. pretenzija (p. a. 149-153 l.) atsakovė informavo administratorių, jog įskaito jos nepagrįstai sumokėtus ir jai negrąžintus pinigus į už administratoriui pagal jo pateiktas sąskaitas mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir įskaitytos sumos priteisimo, nes, kaip nurodė abi šalys, dėl kitų ieškovės, kaip namo administratoriaus, paskaičiuotų sumų tarp šalių ginčo nėra, atsakovė visas administratoriaus išrašytas sumas moka, šiuo metu susidaręs įsiskolinimas yra susijęs su 2014 metais atliktais plytelių remonto darbais, su kurių apmokėjimu dalyje dėl 133,3 Eur atsakovė nesutinka.

Dėl atsakovės pareigos prisidėti prie atliktų remonto darbų apmokėjimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1-5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendros pastato inžinerinės sistemos, jų tarpe pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos; taip pat vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu tiek pastato balkonai, tiek terasos, yra pastato namo bendraturčių bendra dalinė nuosavybė.

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, jog ginčo pastate yra tiek balkonai, tiek terasos. Remonto darbai buvo atlikti šalia vienos iš terasų esančiame balkone. Nors gyventojams skirtuose skelbimuose buvo nurodoma, jog bus atliekamas terasos plytelių remontas, tačiau abi šalys bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog terasos danga yra bituminė, o plytelės yra šalia terasos esančiame balkone. Todėl plytelių remonto darbai terasoje negalėjo būti atliekami, nes jų ten tiesiog nėra. Be to, nepriklausomai nuo to, ar būtų remontuojama terasa ar balkonas, abi šios namo konstrukcijos yra pastato bendroji dalinė nuosavybė ir visi bendraturčiai, tarp jų ir atsakovė, privalo prisidėti prie jų remonto ir išlaikymo. Pažymėtina, jog tokios atsakovės pareigos neįtakoja visų bendraturčių pasiektas ir notariškai patvirtintas Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Iš šio susitarimo teksto matyti, jog viršutinės terasos yra priskirtos naudotis tam tikriems konkretiems pastato patalpų savininkams, tačiau dėl to, jog minėti asmenys perims visas šio turto išlaikymo ir remonto išlaidas, susitarime sąlygų nėra. Tuo labiau, jog šiuo atveju buvo remontuotos balkono plytelės, o dėl balkonų naudojimosi tvarkos Susitarimo šalys nesitarė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016). Todėl pareiga apmokėti už namo vienos iš terasų balkono hermetizavimo būtinojo remonto privalomuosius darbus tenka visiems namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams (visoms trims laiptinėms). Pažymėtina ir tai, jog pareigos išlaikyti namo pagrindines konstrukcijas ir inžinierines sistemas negali pakeisti ar eliminuoti joks administratoriaus ar bendraturčių lokalaus naudojimo aktas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl ginčo remonto darbų atitikimo privalomiesiems darbams yra pasisakęs Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-266-838/2018. Šioje byloje teismas įvertino UAB „Klaibuta“ adresu (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio mėnesį atliktus darbus už 15 939,51 Lt ir pažymėdamas, jog balkono funkcionalumo užtikrinimas yra priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, konstatavo, jog buvo atlikti darbai, susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos galutinio teismo sprendimo) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

Kadangi teismas yra saistomas aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai ėmėsi ginčo remonto darbų atlikimo, o atsakovė proporcingai savo turimai nuosavybės daliai privalo prisidėti prie šių darbų apmokėjimo.

Dėl atsakovei tenkančios apmokėti remonto darbų dalies piniginės išraiškos dydžio

Byloje kilo ginčas dėl atsakovei paskaičiuotos sumos už ginčo remonto darbus dydžio. Iš Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-266-838/2018 matyti, jog teismas išnagrinėjęs ginčą dėl kito bendraturčio pareigos apmokėti administratoriaus atliktus remonto darbus, vertino atliktų darbų pobūdį bei pasisakė dėl bendraturčio pareigos juos apmokėti, tačiau byloje nebuvo ginčo ir teismas nevertino bei nepasisakė dėl atliktų darbų naštos paskirstymo bendraturčiams. Atitinkamai teismas šias aplinkybes nustatinėja šioje byloje.

Byloje nustatyta, jog ginčo remonto darbų vertė pagal 2014 m. birželio mėnesio Atliktų darbų aktą Nr. 14 (p. a. 231 1.) ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija KLB Nr. 009049 (p. a. 229 l.) 4 616,40 Eur (15 939,51 Lt su PVM). Kaip paaiškino ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu, remonto darbų kaina buvo paskirstyta pirmos pastato laiptinės (nuo 1 iki 18 butų) bendraturčiams, padalinant ją iš bendraturčiams priklausančios nuosavybės bendro ploto – 774,05 kv. m. Kodėl buvo pasirinktas toks bendraturčiams tenkančios apmokėti dalies nustatymo būdas ieškovės atstovas paaiškinti negalėjo, tačiau nurodė, jog dalintino ploto dydis buvo paimtas iš 2014 m. vasario 3 d. pastato – Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo (p. a. 563-568 l.). Susipažinus su minėtu aprašu nustatyta, jog pastarasis sudarytas ne visam pastatui, bet vienai jo laiptinei – butams nuo 1 iki 18, todėl negali būti vertinamas kaip viso pastato bendro naudojimo objektų aprašas. Dėl ko (kokiu tikslu) buvo sudarytas tik vienos laiptinės bendro naudojimo objektų aprašas ir kokia jo paskirtis, ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti; taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl apraše nurodomas bendrasis plotas – 774,05 kv. m yra mažesnis nei naudingasis plotas - 845,52 kv. m.

Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti bendro naudojimo objektų privalomieji darbai ir, kaip jau konstatuota, prie jų atlikimo išlaidų turėjo prisidėti visi namo bendraturčiai, vienos laiptinės bendro naudojimo objektų aprašas, skaičiuojant kiekvienam bendraturčiui tenkančią sumokėti atliktų remontų darbų dalį neturi jokios teisinės reikšmės, nes kiekvienam bendraturčiui tenkančios sumokėti dalies nustatymui aktualus viso namo (trijų laiptinių) pagrindinis plotas.

Pažymėtina, jog nors pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatas sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų sąrašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių ir priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, tačiau toks teisinis reglamentavimas skirtas tik sprendimų priėmimui dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Pagal minimą reglamentavimą bendraturčiai turi teisę perduoti atskirų laiptinių butų savininkams klausimus dėl tam tikrų namo konstrukcijų ar inžinierinių sistemų kasdieninio naudojimo, profilaktinių patikrinimų ir panašių išlaidų paskirstymo (pvz. dėl sienų dažymo atskiroje laiptinėje), taip pat nuspręsti kaip skaičiuoti išlaidas už tam tikras inžinierines sistemas, kuriomis naudojasi nevisi gyventojai (pvz. liftas), tačiau šios nuostatos neeliminuoja visų bendraturčių pareigos prisidėti proporcingai savo nuosavybės daliai prie privalomųjų darbų atlikimo (apmokėjimo).

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atsakovei už atliktus remonto darbus tenkanti apmokėti dalis sudaro 115,13 Eur ((4 616,402 Eur (remonto kaina) / 1 790,90 kv. m (viso namo pagrindinis plotas p. a. 497-506 l.) * 44,66 kv. m. (atsakovės buto bendras plotas).

Byloje nustatyta, jog ieškovė atsakovei už remonto darbus paskaičiavo 322,29 Eur mokestį (2014 m. birželio – lapkričio mėnesių sąskaitų eilutės – darbai išsimokėtinai duomenys), ir kaip paaiškino ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu dalis šių išlaidų buvo apmokėta, liko 133,23 Eur skola, t. y. atsakovė ieškovei už atliktus remonto darbus yra sumokėjusi 189,06 Eur (322,29-133,23 = 189,06). Atitinkamai konstatuotina, jog atsakovė už jai tenkančią sumokėti ginčo remonto dalį su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi.

Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

Vertinant atsakovės atliktą įskaitymo teisėtumą, pažymėtina, kad CK 6.130 straipsnio prasme gali būti įskaityti tik priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių suėję ar nenurodyti terminai. Teismų praktikoje nuosekliai, remiantis CK 6.130 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, laikomasi reikalavimo, jog tam, kad būtų galima būtų atlikti įskaitymą, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6), abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo kitos šalies valios, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010 ir kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė gavusi aiškią ir kategorišką ieškovės nesutikimą su pretenzija ir atsisakymą grąžinti jau sumokėtas lėšas už remonto darbus, įvertinus įskaitymui keliamus reikalavimus dėl priešpriešinių reikalavimų vykdytinumo ir apibrėžtumo, neturėjo jokių teisinių prielaidų naudotis įskaitymo institutu.

Sutiktina su ieškovės pozicija, jog atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes dėl jos reikalavimo buvo akivaizdus ginčas, o patenkindama savo teises į ginčijamą reikalavimą atsakovė iš esmės prisiėmė teismo funkcijas. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas vertindamas vienašalio įskaitymo į ginčijamą reikalavimą teisėtumą, yra nurodęs, kad tokia pozicija nepriimtina, nes šalys dėl jiems priklausiančių teisių gali sąžiningai klysti. Be to, įstatymu yra draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra nepripažįstami.” (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-799-464/2012).

Kita vertus, byloje nustačius, jog už atliktus remonto darbus atsakovė su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi, įskaitymo pripažinimas negaliojančiu nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, atitinkamai reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atmestinas CPK 5 straipsnio pagrindu.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė byloje patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, į bylą pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį, teismas visas minėtas atsakovės atstovo pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis. Atitinkamai atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš ieškovės.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB Mano Būstas Baltija, juridinio asmens kodas 140514359, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.