Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundą, dėl 2023-05-18 VMVT (duomenys neskelbtini) departamento vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus G. J. nutarimo nepripažinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiuoju.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

iš skundžiamo 2023-05-18 nutarimo matyti, kad pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą buvo pradėta administracinė teisena G. B. atžvilgiu, pagal ANK 590 str. 2 d. dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais.

Skundžiamu nutarimu atsisakyta pranešėją apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą pripažinti nukentėjusiuoju, nesant duomenų, kad buvo padaryta neturtinė žala.

Šiuos savo prašymus motyvuoja tuo, kad VMVT sprendimas yra neteisėtas, skundžiamas sprendimas priimtas išsamiai neištyrus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidžiant skunde nurodytus teisės aktus dėl ANK nuostatų taikymo, kadangi Pareiškėja savo 2023-05-11 rašte VMVT labai išsamiai išdėstė visus argumentus, kodėl yra laikytina nukentėjusiąją bei pateikė kitos institucijos – policijos nutarimus, kuriuose yra pripažinti nukentėjusieji kaip proceso dalyviai, kurie patiria neturtinę žalą, kurių VMVT apskritai nevertino ir daro neteisėtą išvadą, kad nenurodė, kokiais administracinio nusižengimo padarymo veiksmais padaryta neturtinė žala. Pareiškėja yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gerovės ir apsaugos srityje, jos tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo, kas numatyta Įstatų 5.2. punkte - „stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais“, 5.5. punkte - „ginti viešąjį interesą ir formuoti praktiką gyvūnų gerovės srityje“. Skundžiamu nutarimu yra išspręsti du skirtingi klausimai – atsisakymas pripažinti nukentėjusiuoju ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas, nes tokiai išvadai daryti leidžia teiginys „tačiau šioje AN byloje nėra pripažintina nukentėjusiųjų, kadangi pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Prašyme nurodytą informaciją nenustatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimų, todėl nenustatyta ir veika, kuria galėjo būti padaryta Prašyme nurodyta neturtinė žala“. Toks nutarimas prieštarauja ANK 619 str. nuostatoms, kad viename nutarime negali būti sprendžiami du skirtingi procesiniai klausimai, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pareigūnas gali priimti vieną iš šių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai ar teismui.

Dėl prašymo pripažinti nukentėjusiuoju akcentuoja ANK 578 str. 1 d. nuostatas, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Ši teisės norma aiškiai nurodo, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis nusižengimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administracinių nusižengimu paveikiamos asmens teisės. Pareiškėja savo nukentėjusiojo statusą ir nutarimo panaikinimą motyvuoja deklaratyvia teise, pati nebūdama nusižengimo padarymo dalyviu ar liudininku, pati sužinojusi apie tokio nusižengimo galimą padarymą iš gauto pranešimo apie nuotraukas (asmenį) internetinėje svetainėje (socialinėje platformoje Facebook), todėl negalėjo tiesiogiai nuo padaryto pažeidimo patirti fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, nes atvirkštiniu atveju, bet kuris žmogus pamatęs panašaus pobūdžio nuotraukas ar vaizdo įrašus interneto svetainėse, taip pat galėtų pateikti prašymą jį pripažinti nukentėjusiuoju, įgyti nukentėjusiojo teises, toks teisės aktų interpretavimas yra nelogiškas ir prieštaraujantis ANK nustatytoms normoms, todėl Pareiškėjos matymas savęs, kaip morališkai nukentėjusiosios proceso šalies, yra nepagrįstas ir galimai tik siekis įgyti nukentėjusiojo teises administracinio nusižengimo byloje, įgyvendinant siekį susipažinti su administracinių nusižengimų bylų medžiaga.

Dėl nukentėjusiojo ir pranešėjo statuso vadovaujasi teismų praktika, kad pranešėjas yra tik asmuo pranešęs apie administracinį nusižengimą, o ne asmuo patyręs žalą ar nukentėjusysis, todėl, pagal ANK 575 str. 1 d., Pareiškėja neturi pagrindo įgyti administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso.

Pareiškėja nenurodo kokia konkreti žala jai padaryta ir kokiu būdu ją patyrė, remiasi policijos pareigūnų priimtais nutarimais Pareiškėją pripažinti nukentėjusiąja, kuo Institucija vadovautis neprivalo, vadovaujantis teisės aktais nenustatė pagrįsto teisinio pagrindo, dėl kurio Pareiškėja turi būti pripažinta nukentėjusiąja, nes pranešdama apie galimai vykdoma pažeidimą nepatyrė jokios žalos, dėl ko nėra pagrįsto pagrindo laikyti skundžiamą nutarimą neteisėtu.

Nesutinka su Pareiškėjos skundo argumentu, kad ji turi būti pripažinta nukentėjusiąja, kadangi yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gerovės ir apsaugos srityje, nes kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos Pareiškėja gali prisidėti prie gyvūnų gerovės skatinimo, bet jos veiksmai negali prieštarauti įstatymų normoms, kad Pareiškėja dėl savo savarankiškai pasirinktos vykdyti veiklos neįgyja tapačių teisių kaip valstybės institucijos ginančios viešąjį interesą gyvūnų gerovės srityje, neįgyja išskirtinių teisių kitų asmenų atžvilgiu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, kad VMVT yra kompetentinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, vykdanti valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje, kuri savo veikloje vadovaujasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744, kai Nuostatų 10.2.2 ir 10.3.1 papunkčiais VMVT viena iš pavestų funkcijų yra gyvūnų gerovės užtikrinimas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamo skundo kontekste dėl Pareiškėjos skundo reikalavimo „Vadovaujantis ANK 619 str. ne teismo tvarka išnagrinėti AN bylą pagal 2023 m. kovo 11 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą „pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnį“ ir priimti nutarimą, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 346 str. pradėjimas“, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ANK 621 straipsniu, 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo medžiagos nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra tik pranešėjas apie, jos nuomone, daromą nusižengimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėja nepatenka į kategoriją pirmiau nurodytų asmenų, turinčių teisę paduoti skundą dėl administracinės teisenos nepradėjimo ar nutrauktos administracinės teisenos atnaujinimo, todėl išsamiau dėl šio Pareiškėjos reikalavimo teismas nepasisako, nes pagal ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, apylinkės teismas galėjo nepriimti skundo, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, tačiau skunde yra dar vienas reikalavimas – dėl Pareiškėjos pripažinimo nukentėjusiuoju, kas ir yra šios skundo nagrinėjimo dalykas.

Pagal ANK 578 straipsnio nuostatas, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pagal Pareiškėjos pranešimą Institucija atliko neplaninę kontrolę ir G. B. atžvilgiu vykdo administracinę teiseną pagal ANK 590 str. 2 d., šis nutarimas priimtas nepripažinti Pareiškėjos nukentėjusiuoju, Pareiškėjos subjektyvi interpretacija dėl galimo ANK 619 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsta jokiais kitais įtikinamais duomenimis.

Pripažinimas nukentėjusiuoju nėra privaloma procedūra nustačius administracinio nusižengimo faktą, todėl Institucijai nepateikus nukentėjusiojo statusą pagrindžiančių duomenų, priimtas pagrįstas sprendimas Pareiškėjos nepripažinti nukentėjusiuoju.

Pareiškėjos akcentuoti Įstatų 5.2. ir 5.5. punktai, su skundu pateikti trijų skirtingų policijos komisariatų pareigūnų priimti sprendimai dėl Pareiškėjos pripažinimo nukentėjusiuoju, nėra privalomi skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai.

Kaip numatyta ANK 578 str. 1 d. nuostatose, asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Tokiu atveju yra vadovaujamasi konkrečioje byloje surinktais duomenimis, Pareiškėjos nurodyti nutarimai ar įstatai neturi prejudicinės galios.

Išnagrinėjus Pareiškėjos skundą, remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad nėra pagrindo skundžiamam nutarimui panaikinti, todėl skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

pareiškėjos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti ir 2023-05-18 VMVT (duomenys neskelbtini) departamento vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus G. J. nutarimą nepripažinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiuoju, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.