Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. O. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. O. išteisintas iš kaltinimo, kad jis neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla neturėdamas leidimo, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2017-11-30 iki 2018-03-05 neturėdamas įsigijęs verslo liudijimų bei neįregistravęs individualios veiklos pagal pažymą bei juridinio asmens, 2018 m. vasario mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) V. P. prie parduotuvės pardavė 3 vnt. vištų po 6,5 Eur už vieną ir 3 vnt. vištų po 6 Eur už vieną viso 6 vištas už bendrą 37,5 Eur sumą, minėtai sumai piniginių lėšų paėmimo patvirtinantis dokumentai išrašyti nebuvo; taip pat laikotarpiu nuo 2017-11-30 iki 2018-03-05 neturėdamas įsigijęs verslo liudijimų bei neįregistravęs individualios veiklos pagal pažymą bei juridinio asmens (duomenys neskelbtini) J. N. pardavė 15 vnt. vištų po 6 Eur už vienetą už bendrą 90 Eur sumą, minėtai sumai piniginių lėšų paėmimo patvirtinantis dokumentai išrašyti nebuvo; taip pat laikotarpiu nuo 2017-11-30 iki 2018-03-05 neturėdamas įsigijęs verslo liudijimų bei neįregistravęs individualios veiklos pagal pažymą bei juridinio asmens 2018 m. vasario mėn. tikslesnė data nenustatyta, adresu (duomenys neskelbtini) E. L. pardavė 15 vnt. vištų po 3 Eur už vienetą už bendrą 145 Eur sumą bei 10 kg vištų kombikormo už 6 Eur, bendrai 151 Eur sumai piniginių lėšų paėmimo patvirtinantis dokumentai išrašyti nebuvo; tokiu būdu versliškai ėmėsi veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) kuriai reikalingas leidimas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šioje byloje atliko išsamų įrodymų tyrimą – apklausė išteisintąjį S. O., liudytojus J. N., M. R., J. K., V. V., G. B., V. P., E. L., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktą informaciją, S. O. banko sąskaitos išrašus, telefoninių pokalbių suvestines, S. O. patalpintus skelbimus laikraščiuose bei įmonių pateiktus duomenis apie skelbimų patalpinimo laikotarpius ir piniginius apmokėjimus už juos, kitus rašytinius duomenis, bei įvertinęs jų visetą konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl S. O. iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl sprendimas S. O. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisinti yra teisėtas ir pagrįstas.

9. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

- 2018 m. vasario mėn. tikslesnė data nenustatyta, adresu (duomenys neskelbtini) E. L. pardavė 15 vnt. vištų už bendrą 145 Eur sumą bei 10 kg vištų kombinuotųjų pašarų už 6 Eur, bendrai 151 Eur sumai.

12. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, konstatuoja, kad šioje byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes, o būtent, kad S. O. laikotarpiu nuo 2017-11-30 iki 2018-03-05, t. y. laikotarpiu, kuomet jis neturėjo leidimo vykdyti prekybos veiklos (pažymėtina, kad tokį leidimą jis turėjo iki 2017-11-29 ir nuo 2018-03-05 (1 t., b. l. 100-106)), kaltinime nurodytiems asmenims pardavė vištas ir vištų kombinuotuosius pašarus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo asmenų, kuriems, kaip nurodyta kaltinime, S. O. pardavė vištas bei E. L. dar ir kombinuotuosius pašarus parodymus - liudytojų V. P., J. N., E. L., bei teisingai nurodė, jog nei vieno iš jų parodymai kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtina - liudytojas J. N. nurodė, jog iš S. O. vištų apskritai nepirko, o liudytojos V. P., E. L. nors ir nurodė, kad pagal skelbimus laikraščiuose pirko vištas, E. L. dar ir vištų kombinuotuosius pašarus, tačiau kaip nurodė, tai jos darė kovo mėnesį, tikslių datų įvardinti negalėjo, dėl to teismas teisingai vertino, jog negalima daryti kategoriškos išvados, jog minėtoms liudytojoms vištos ir kombinuotieji pašarai buvo parduoti būtent iki 2018 m. kovo 5 d., t. y. iki tos dienos, kai S. O. neturėjo leidimo prekybai. Juolab, kad, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, S. O. teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš tiesų jis E. L. pardavė 15 vištų ir kombinuotųjų pašarų, tačiau kaip nurodė, tas buvo kovo 10 d., kuomet leidimą prekybai jis turėjo, tokie jo parodymai jokiais bylos duomenimis nėra paneigti.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino S. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodant, kad jie prieštaravo tarpusavyje bei kitiems bylos duomenims, buvo keliamos skirtingos jo versijos ir kt. Tačiau viena vertus, iš skundo argumentų nėra aišku, kokios bylai reikšmingos aplinkybės S. O. parodymais apskritai yra grindžiamos / ginčijamos, o kita vertus, skunde akcentuojamų S. O. parodymų dėl tam tikrų aplinkybių – jo vykdytos veiklos, talpintų skelbimų laikraščiuose ir kt., kaita kaltinime nurodytų aplinkybių įrodytumui šiuo atveju jokios įtakos neturi. Kaip matyti iš S. O. parodymų, jis viso proceso metu kaltinime nurodytas aplinkybes neigė, tvirtino, jog laikotarpiu, kuomet jis neturėjo verslo liudijimo, vištomis neprekiavo ir tokie jo parodymai nekito.

14. Neginčytini skundo argumentai ir byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad S. O. talpino skelbimus laikraščiuose dėl vištų ir kitų prekių pardavimo, už patalpintus skelbimus mokėjo pinigus, taip pat telefonu bendravo ir tarėsi su asmenimis dėl vištų pardavimo, jų kainų, vietų, kuriose jomis bus prekiaujama, taip pat tai, kad vištų prekyba buvo S. O. pajamų šaltinis, tačiau tokie duomenys niekaip nepagrindžia konkrečių kaltinime nurodytų prekių pardavimo konkretiems asmenims atvejų. Kaip ir minėta, nei vieno iš jų byloje esantys duomenys nepagrindžia. Kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir skundo argumentas, jog laikotarpiu nuo 2017-11-30 iki 2018-03-05 elektros suvartojimas adresu (duomenys neskelbtini) (S. O. veiklos vykdymo vietoje) nebuvo sumažėjęs, palyginti su kitais laikotarpiais. Visi pirmiau minimi skundo argumentai, taip pat prokurorės akcentuojama aplinkybė, jog, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai netenkinto prokuroro prašymo paskirti S. O. vykdytos veiklos tyrimą skiriant užduotį FNTT ir kt., iš esmės rodo, jog tokiu būdu keliami klausimai dėl bendrai vykdytos visos S. O. prekybos veiklos, o ne dėl konkrečių kaltinime nurodytų prekių pardavimo konkretiems asmenims atvejų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą minėtas prokurorės prašymas bei argumentai dėl bendrai vykdytos S. O. prekybos veiklos vertintini kaip neturintis įtakos šios bylos aplinkybių įrodytumui. Minėta, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali būti priimamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šią bylą buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus pakankamai neginčijamų įrodymų, jog S. O. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, abejonės turi būti aiškinamos jo naudai, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.

15. Nors šioje byloje gynybą pagrįstai kėlė klausimus ir dėl S. O. inkriminuotos veikos – neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, sudėties objektyviojo požymio – versliškumo bei dėl tokios veikos vertinimo baudžiamosios atsakomybės aspektu, teisingai nurodant, kad už tokią veiką yra numatyta ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnis), tačiau atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nenustatytas neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla atvejis, dėl to minėtais aspektais teisėjų kolegija nebepasisako.

16. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. C. apeliacinį skundą atmesti.