Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3191-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
1-3191-486/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
Č. B.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-3191-486/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46598-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.25.4.2.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro V. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimVilniaus r. sav., nevedęs, nedirbantis, teistas 2016-09-05 Vilniaus rajono apylinkės teismas pagal LR BK 138 str. 1 d. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Bausmė atlikta, 2017-10-06 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 7 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. B., 2017-09-10, apie 13.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,60 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais Č. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Č. B. parodė, kad ,2017-09-10, apie 13.30 val., prie jo namų atvažiavo draugas pravarde.. Jis atvažiavo šiaip pabendrauti, jis buvo su draugais. Č. B. paprašė jo, kad leistų pavažiuoti su jo automobiliu Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Č. B. buvo išgėręs, tad nesigilino, ar mašina drausta, ar atlikta jos techninė apžiūra. Alkoholį jis vartojo dieną prieš tai, t.y. 2017-09-10, išgėrė daug degtinės. Č. B. teisių neturi ir niekada neturėjo. Taigi jis atsisėdo už minėto automobilio vairo, ir jie visi nuvažiavo iki parduotuvės „Norfa“ Šiaurės g. Draugai išėjo į parduotuvę, o Č. B. liko laukti jų mašinoje. Kai draugai grįžo, jie išvažiavo, o pavažiavus apie 100 m nuo parduotuvės, jų automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Č. B. iškart pripažino, kad yra išgėręs, jam davė pūsti, o po to jis pridavė kraują. Pareigūnų sustabdytas bei išlipęs iš mašinos, jis pastebėjo, kad automobilio valst. Nr. yra uždengti plėvele. Apie tai jis nieko nežinojo. Iš pareigūnų jis sužinojo, kad draugai parduotuvėje nesumokėjo už prekes, bet kas tiksliai tai padarė, jis nežino, nes tuo metu sėdėjo mašinoje. Č. B. labai gailisi, kad atsisėdo už automobilio vairo išgėręs ir be teisių. Į jokias priklausomybės ligų įskaitas jis neįrašytas, niekada jose negydytas, rimtų galvos traumų neturėjęs (b.l. 41).

Apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad 2017-09-10, apie 13.30 val., dirbdamas kartu su vyriaus. patruliu R. A. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Genių g. 10A iš PC „Norfa“ vyrai prabėgdami pro kasas su pavogtomis prekėmis šalinasi su baltos spalvos Volvo V70, valst. Nr. uždengti, link Galgių k. Važiuojant link Galgių k., pareigūnai pastebėjo iš M. Š. g. į Šiaurės g. išvažiuojantį baltos spalvos automobilį Volvo su uždengtais valst. Nr. Jie buvo uždengti "Maximos" maišeliais. Minėtą automobilį jie sustabdė Vilniuje, Už automobilio vairo sėdėjo Č. B., gim. (iš žodžių). Jis su savimi neturėjo jokių asmens dokumentų. Matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas pripažino, kad teisių neturi bei, kad vartojo alkoholį. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į VPLC, kur iš jo buvo paimtas kraujas (b.l. 15).

Apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2017-09-09 naktį jis grįžo namo po darbo. Po to atėjo draugai D. A., pravarde "Kabanas", bei jo pažįstamas V.. Vaikinai sėdėjo E. B. mašinoje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį. Rakteliai nuo automobilio buvo mašinoje. Po kažkurio laiko E. B. užmigo, nes buvo pavargęs po naktinės pamainos, bei nuo alkoholio. Jis pabudo, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu už vairo sėdėjo Č. B.. Kaip jis atsidūrė jų kompanijoje, kaip atsisėdo už automobilio vairo, E. B. nežino, nes miegojo. Jis suprato, kad kol jis miegojo, Č. B. vairavo jo automobilį. Pareigūnai liepė Č. pūsti į alkotesterį, jis pripūtė virš 2 promilių. E. B. net neįtarė, kad Č. B. tiek pripūs, nes jį matė kelis kartus gyvenime, jis apkūnokas, jo žandai visą laiką paraudę. Ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, E. B. nežinojo. A. V. 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. nupirko 2017-08-22 iš E. Š., perregistruoti jo savo vardu "Regitroje" nespėjo, nes norėjo jį sutvarkyti ir praeiti jo techninę apžiūrą, kol galiojo jo draudimas. Erikas patarė perregistruoti automobilį "Regitroje" ne iškart, nes jis nupirko jį iš T. S., tačiau pastarasis taip pat jo nenuėmė nuo įskaitos, nes kažkur išvyko (b.l. 17).

Apklaustas liudytojas T. S. parodė, kad internete jis įdėjo skelbimą dėl automobilio Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Jam paskambino vaikinas, su kuriuo jis 2017-08-19 susitiko. Vaikinas apžiūrėjo automobilį ir jį nupirko. Su pirkėju, jo vardas E. Š., gim. 1988-04-13, jie surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkėjas pasakė, kad automobilį nupirko detalėms išardimui. Į „Regitra“ T. S. dėl automobilio nesikreipė, pagalvojo, kad padarys tai vėliau, o po to apie tai tiesiog pamiršo.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 9294/2017(01) nurodyta, kad Č. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 promilės etilo alkoholio (b.l. 35).

Dėl Č. B. skirtinos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę Č. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus nusikaltimas, veika susijusi su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad administracine tvarka baustas daug kartų, iš jų ir už vairavimą išgėrus (b.l. 46-49), teistas 1 kartą, nedirbantis, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. (1) paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Iš administracinių nusižengimo registro matyti, kad Č. B. sistemiškai vykdo šiurkščius su kelių eismo taisyklėmis susijusius pažeidimus, iš jų neblaivus vairavo jau ne kartą, baustas už tai 2010, 2011 metais, 2012 metais, 2015 metais, 2016 metais, iš ko akivaizdu, kad asmuo nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, darytis teigiamų išvadų iš savo buvusių pažeidimų, todėl, teismo vertinimu, atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones tik ilgiausiam – trejų metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju Č. B. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Č. B. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė turėtų būti konfiskuotina.

Tačiau kadangi šiuo atveju automobilis priklauso trečiajam asmeniui – T. S., todėl vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d., automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 900 eurų, yra priteistina iš Č. B. valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

Č. B., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d. ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 (1) str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti Č. B. galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) parų arešto.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 3 (trijų) metų laikotarpiui.

Išieškoti automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 (devynis šimtus Eur) eurų iš kaltinamojo Č. B. valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti Č. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.