Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš detalizacijos matyti, jog atsakovei buvo suteikta 11 584,80 Eur paskola, o ji paskolos dengimui yra atlikusi įmokų už 6226,03 Eur sumą, todėl likusio negrąžinto kredito dydį sudaro 5358,77 Eur = 11 584,80 Eur - 6226,03 Eur. Teigia, kad bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimui, kilusiam iš 2006-06-07 sudarytos Paskolos sutarties Nr. PL20060607S990004 nėra praleistas, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį yra atmestinas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2006-06-07 atsakovė su pirminiu kreditoriumi banku Snoras sudarė Paskolos sutartį Nr. PL20060607S990004, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 40 000,00 LTL paskola, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi. Paskolos sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, atsakovė sutarties sudarymo fakto neginčija, o taip pat iki šiol nėra pateikusi jokių skolos susiformavimo faktą paneigiančių ar skolos apmokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė nesidomėjo savo skola, nesusisiekė su ieškovu, siekdama įvykdyti savo prievoles, ir tokiu būdu pažeidė aukščiau nurodytas pareigas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji nėra skolinga. Nėra jokių teisinių pagrindų panaikinti 2019-11-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

4.Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią procesui vilkinti, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, o kita šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi.

5. Teismas, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių, kuriame nusprendė priteisti iš atsakovės L. D. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 5358,77 Eur skolą, 482,29 Eur delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5841,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Teisėjos rezoliucija buvo atnaujintas terminas pareiškimui paduoti. Pareiškime nurodo, jog jai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo būti teikiami viešo paskelbimo būdu, jai apie bylos iškėlimą faktiškai nebuvo pranešta, nes ji dar 2017 m. deklaravusi išvykimą į užsienį. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai,

tai atitiko visas CPK 130 str. 1 d. įtvirtintas būtinas sąlygas, t. y. atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos (atsakovė nevykdė savo pareigos informuoti ieškovą ar pradinį kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą), ieškovas byloje paskirti kuratorių nepageidavo, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo prašymą procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

7. Išnagrinėjęs atsakovės pareiškime nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų neįteikimo, teismas sprendžia, kad atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti tinkamai, nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso reikalavimų, nustačius, jog atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, deklaruotas išvykimas į užsienį, konkretus deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nebuvo nurodytas ir buvo nežinomas, todėl teismui nebuvo pareigos siųsti procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pagal CPK 123 str. 3 d. su 30 d. terminu. Ieškinys buvo pareikštas šiame teisme pagrįstai pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį – pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, todėl yra nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškinys buvo priimtas nepagrįstai. Teismas išnaudojo visus įstatymuose numatytus būdus nustatyti atsakovės gyvenamąją ir/ar darbo vietą, o nenustatęs, procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu ir tokia praktika yra visose bylose, kai yra nežinoma konkreti šalies gyvenamoji ir darbo vieta. Laikytina, kad, įteikus procesinius dokumentus pagal įstatymą tinkamai, atsakovė buvo pasyvi, o svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji neįrodė ir teismas jų nenustatė (CPK 178, 185, 288 str.). Ta aplinkybė, kad faktiškai procesinių dokumentų atsakovė negavo, buvo svarbi sprendžiant klausimą dėl termino paduoti pareiškimą atnaujinimo buvo į tai atsižvelgta, terminas atnaujintas ir sudaryta galimybė atsakovei pateikti nuomonę dėl ieškinio ir sprendimo už akių.

8. Sprendimo už akių priėmimo galimybė taip pat derintina ir su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.). Dėl šios priežasties įstatymas numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, ar būtų pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.).

9. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškime nurodo, jog gavo iš banko Snoras Šiaulių filialo direktoriaus 2008-12-29 raštą dėl 2006-06-07 paskolos sutarties Nr.PL20060607S990004 nutraukimo, todėl praleistas ieškinio senaties terminas. Kitas atsakovės argumentas dėl sprendimo už akių panaikinimo yra tas, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-03-07 sprendimu AB bankui Snoras patvirtino kreditorinį reikalavimą 759196,80 litų sumai, į kurį pateko ir ieškovo nurodyta 2006-06-07 paskolos sutartis Nr. PL20060607S990004, o teismas priėmė sprendimą dėl bankrutavusios A. D. firmos „ALDA“ pabaigos, todėl kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, todėl ir atsakovės prievolė yra pasibaigusi ieškovo atžvilgiu. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes atsakovė dalimis atsiskaitinėjo su pradiniu kreditoriumi, t. y. grąžino dalį skolos, paskutinė įmoka buvo 2012-02-07; o nurodytas išaiškinimas byloje Nr. 3K-7-308/2004 dėl prievolių įmonės kreditoriams pasibaigimo skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra kitoks atvejis, kai individualios įmonės savininko sutuoktinė, kaip fizinis asmuo, asmeniškai prisiėmė prievoles pagal sandorį, todėl šios prievolės nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos dėl įmonės bankroto, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

10. Teismas sutinka su išdėstyta ieškovo pozicija. Atsakovė nurodo, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas ir prašo jį taikyti. Ieškovė nesutinka ir nurodo, jog savo veiksmais atsakovė įrodė, jog skolą pripažįsta ir skola buvo grąžinama dalimis, pateikia sumokėjimo detalią lentelę. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog ji kategoriškai neigia, kad po sutarties nutraukimo 2009-01-09 mokėjo paskolos dalį. Ieškovas pateikė detalizaciją, gautą iš banko Snoras, kuri patvirtina 2012-02-07 2510,76 Lt (727,18 Eur) paskolos dalies sugrąžinimą, nors tiesioginių įrodymų ir nepateikia. Teismas sprendžia, jog dalis paskolos buvo sugrąžinta, nes vadovaujasi ieškovo pateiktu paskaičiavimu, kur iš paskolos sumos (eurais) atėmus sumokėtas įmokas, reikalavimo suma yra 5358,77 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paskaičiavimu (11584,80 Eur – 6226,03 Eur lygu 5358,77 Eur), nes ir ieškinio reikalavimo suma yra 5358,77 Eur. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta skolą, ieškinio senatį nutraukia tuo atveju, kai jos terminas nėra pasibaigęs. 2012 m. kai buvo grąžinama paskolos dalis matyti, jog ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, todėl jis nutrūko, sumokėjus 727,18 Eur paskolos dalį, todėl laikytina, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties terminui taikyti (CK CPK 178 str., 1.130 str. 1-2 d.).

11. Iš paskolos sutarties, sudarytos 2006-06-07 Nr. PL20060607S990004 su banku Snoras ir atsakovės L. D., matyti, jog atsakovės vardu paimtos 40 000 Lt paskolos paskirtis - šeimos poreikiams tenkinti, tai patvirtina, jog yra prisiimta asmeninė prievolė grąžinti paskolą. Prie pareiškimo yra pateiktas paskolos sutarčių ir kasos pajamų perdavimo-priėmimo aktas, surašytas 2008-12-29, kad bankroto administratorius gavo kasos pajamų kvitus ir pavedimų išrašus. 2014 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas patvirtina tik nepatenkintų kreditorių reikalavimų sąrašą. Po minėto teismo sprendimo priėmimo dėl įmonės pabaigos, 2015 m., 2017 m. pradinis kreditorius bankas Snoras sudarė pirkimo-pardavimo ir paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis į atsakovės L. D. skolą pagal sutartį PL20060607S990004, kas įrodo, jog atsakovės prievolė nepasibaigė. Duomenų, kad minėtos sutartys būtų nuginčytos, pripažintos negaliojančiomis, ar atsakovės skola sumokėta, nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. Civilinio kodekso normų nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Individualios įmonės bankroto byloje kreditoriui negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų CK nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė yra pasibaigusi (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017). Šioje byloje atsakovė yra įmonės savininko sutuoktinė, prisiėmusi savo vardu įsipareigojimus, todėl individualiai įmonei bankrutavus, jos asmeninės prievolės nepasibaigė. Išaiškintina atsakovei, kad tai nėra kliūtis pradėti savo, kaip fizinio asmens, bankroto bylą, jei situacija atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas sąlygas (CPK 178, 185 str.).

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys lemti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų.

13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

14. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos pagal 2020-04-08 nutartį dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 149, 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-292, 288 straipsniais, teismas

nutarė:

netenkinti atsakovės L. D. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal 2020-04-08 nutartį dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutarties kopijas išsiųsti šalių atstovams.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti antstolei I. B..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmus.