- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- I-1158-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03875-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas paaiškina, kad Lukiškių TI-K kali nuo 2001 metų. Visus šiuos metus kameroje turėjo ir televizorių, ir kambarinę tv anteną, o tv priedėlį nusipirko kažkur prieš 10 metų. Šiemet tv antena sugedo, todėl paprašė vaikų, kad nupirktų naują ir perduotų jam per perdavimų-priėmimo skyrių. Vaikai kelis kartus bandė tv anteną perduoti jam, tačiau pareigūnai tv anteną priimti atsisakė. Paaiškino, kad nuteistieji turi kabelinę televiziją, todėl skaitmeninės televizijos matyti nėra būtina. Neturėdamas tv antenos negali žiūrėti pamėgtus televizijos kanalus. Su skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, vėliau į Kalėjimų departamentą. Abi institucijos jo skundų netenkino, atsisakė leisti perduoti tv anteną. Atkreipia dėmesį, kad po skundų pateikimo, Lukiškių TI-K patyrė psichologinį spaudimą. Dėl minėtų aplinkybių patyrė dvasinius ir fizinius skausmus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 16-18) paaiškina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 112 str. 4 d. nustato, kad nuleistiesiems, išskyrus BVK 91 str. ir 152 str. numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašų nustato Pataisos Įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - PĮVTT). PĮVTT 18 priedas nustato baigtinį nuteistiesiems leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašų. Į šį sąrašą yra įtraukti televizijos priedėliai antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016-04-01. Antenos su papildomu stiprintuvu nėra įtrauktos į PĮVTT 18 priedo sąrašą. Mano, kad PĮVTT 18 priede išdėstyto sąrašo 4.19 punkto reikalavimai („Gydytojo rekomenduotos medicinos priemonės, kiti daiktai ir reikmenys, būtini šio priedo 4.5, 4.9, 4.18 papunkčiuose ir 5 punkte nurodytiems daiktams, reikmenims ir elektros prietaisams eksploatuoti“) labiau taikytini elektros prietaisų gamintojo sukomplektuotoms dalims, be kurių šis prietaisas paprasčiausiai neveiks (pvz.: elektros laidas, maitinimo blokelis ir panašiai), o ne visiems prietaisams bei priedams, kuriuos tik galima prijungti prie televizoriaus.
Lukiškių TI-K 2018-09-06 raštu Nr. 96-3332 „Dėl skaitmeninės antenos“ informavo pareiškėją, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistiesiems leidžiama turėti televizijos priedelius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016-04-01. Pareiškėjui taip pat išsamiai buvo išaiškinta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, atliekantys tarnybą Siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spaudą priėmimo bei pasimatymų biure, atsisakę priimti iš laisvės pareiškėjui perduodamą televizijos įrangą, teisės aktų nepažeidė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodyti Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento raštai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K administracija organizuodama savo veiklą vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais ir privalo užtikrinti, kad suimtieji ir nuteistieji jų laikytųsi. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių bei pataisos įstaigų veiklą, nesuteikia Lukiškių TI-K įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymus, kitus teisės aktus ar jų laikymo praktiką, todėl šiame rašte pateikta Lukiškių TI-K administracijos nuomonė keliamais klausimais negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu ar konkrečios faktinės situacijos sprendimu.
Lukiškių TI-K laikomam nuteistajam S. K., kaip ir kitiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra sudaryta galimybė nemokamai naudotis kabeline televizija, todėl jis turi galimybę naudoti savo televizorių pagal paskirtį. Kabeline televizija transliuojami pagrindiniai lietuviški kanalai, filmų kanalai bei informacinio pobūdžio kanalai. Pažymi, kad kalinimas pats savaime sukelia suvaržymų, apribojimų ir nepatogumų, riboja daugelį įprastų gyvenimo normų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2018-10-24 nutartyje Nr. A-650-822/7018 konstatavo, kad nei BVK ir PĮVTT, nei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtintas televizijos kanalų, kuriuos leidžiama ar draudžiama žiūrėti nuteistiesiems (suimtiesiems), sąrašas, taip pat nėra reglamentuota televizijos kanalų, kuriuos matyti sudaromos sąlygos kaliniams, nustatymo tvarka ar pareiga kalinimo įstaigai sudaryti sąlygas kaliniams matyti visus jų pageidaujamus televizijos kanalus, taip pat nėra numatyta tokia nuteistųjų teisė, taigi pagal taikytiną teisinį reguliavimą galimybės žiūrėti tam tikrus televizijos kanalus suteikimas nuteistiesiems yra kalinimo įstaigos administracijos diskrecija. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad atsižvelgiant į didelį egzistuojančių televizijos kanalų kiekį, būtų neproporcinga reikalauti kalinimo įstaigos sudaryti galimybes matyti bet kurį Europoje ar pasaulyje transliuojamų televizijos kanalų. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos kalinamiesiems matyti įvairaus pobūdžio televizijos kanalus, todėl kaliniams yra sudarytos pakankamos sąlygos gauti informaciją televizijos kanalais ir susipažinti su visuomenės reikalais. Lukiškių TI-K administraciją nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gauti informaciją, žinias ar švietimą.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nesuteikiant jam galimybės turėti skaitmeninės televizijos antenų.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja BVK ir PĮVTT. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Aptariamo BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato PĮVTT. PĮVTT 18 priedo, numatančio nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, jo 5-5.8 punktuose (Elektros prietaisai) nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai. PĮVTT 18 priedo 5 punkte nustatyta, kad leidžiama turėti televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016-04-01, t. y. nuo 2016-04-01 draudžiama įsigyti televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas priedėlio sudedamąją dalį - anteną norėjo įsigyti jau pasibaigus PĮVTT nustatytam įsigijimą leidžiančiam laikotarpiui, todėl Lukiškių TI-K pareigūnai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjui vaikų atneštą priedėlio sudedamąją dalį - anteną.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje Hirsl prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 -02-21 sprendimas byloje Goldcr prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę. Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Įvertinęs Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentui pateiktų pareiškėjo skundų turinį ir dėl jų priimtus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento atsakymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl neobjektyvaus ir nenuodugnaus skundų išnagrinėjimo yra nepagrįsti. Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas atsakė į pareiškėjo skunde iškeltus klausimus, priimti atsakymai yra pagrįsti ne tik objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir teisės aktų nuostatomis.
Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Pareiškėjas skunde išdėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismas dar kartą akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Kaip minėta, įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus (neveikimą), kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.