- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- I-4496-643/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02541-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui G. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. K. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 35000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad laikotarpiais nuo 2004-08-11 iki 2005-05-23, 2011-08-04 ir nuo 2012-02-21 iki 2012-02-24 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - ir LTI-K) ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kadangi yra nerūkantis, bet buvo patalpintas į kamerą kartu su kitais rūkančiais asmenimis. Pažymėjo, jog ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į LTI-K administraciją, kad perkeltų jį į kitą kamerą su nerūkančiais asmenimis. Tačiau jo prašymų niekas netenkino. Pareiškėjas skundžiasi, jog dėl to patyrė didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių išgyvenimų, sumažėjo ir pablogėjo smegenų veikla, jaučia depresiją, tapo nervingas. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti neturtinės žalos.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - ir LTI-K, atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 18-21) prašė pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais nuo 2004 m. iki 2005 m. suimtieji bei nuteistieji buvo laikomi LTI-K, skiriami į gyvenamąsias kameras vadovaujantis tuo metu Lietuvoje galiojančiais Kardomojo kalinimo įstatymu ir Bausmių vykdymo kodeksu, kurie nenustatė suimtiesiems ir nuteistiesiems draudimo rūkyti laisvės atėmimo vietose, nebuvo ir įtvirtintas izoliuoto rūkančių ir nerūkančių kalinamųjų laikymas. Taip pat ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl Lietuvos Higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" nebuvo įtvirtinta nuostata apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose. Todėl atsakovas pažymi, jog tuo metu kamerose, kuriose pareiškėjas būdavo, galėjo būti rūkančių asmenų, tačiau nurodė, kad tiksliai to nustatyti nėra galimybės, kadangi konkrečiose kamerose konkrečią dieną kartu laikomų asmenų vardų ir pavardžių įskaita įstaigoje nebuvo ir nėra vedama. Taip pat nurodo, kad tik nuo 2009-07-10, vadovaujantis LTI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-57 patvirtinto „Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) buvo skirstomi į gyvenamąsias kameras vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str., bei taip pat ir atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pažymi, kad 2010-04-11 įsigaliojus naujai Lietuvos higienos normai HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", suimtieji bei nuteistieji buvo skirstomi bei laikomi atskirai. Atkreipė dėmesį, kad jau po teisinio reglamentavimo pasikeitimo, LTI-K atsižvelgė į pareiškėjo norą ir patalpino jį į kamerą kartu su nerūkančiais asmenimis. Tačiau pilnai užtikrinti, kad kamerose nebūtų rūkoma, nėra galimybės. LTI-K taip pat nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad dėl kvėpavimo užterštu oru, jam sumažėjo ir pablogėjo smegenų veikla. Nurodo, jog tiek pareiškėjui atvykus į įstaigą pirminės apžiūros metu, tiek vėliau, pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje jokių įrašų, nusiskundimų dėl to neužfiksuota. Pažymi, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat prašo teismo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2004-08-11 iki 2005-05-23 taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Viktorija Grigaliūnaitė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Taip pat paaiškino, kad jau po teisinio reglamentavimo pasikeitimo, LTI-K atsižvelgė į pareiškėjo norą ir patalpino jį į kamerą kartu su nerūkančiais asmenimis. Tačiau pripažino, kad kamerose galėjo būti ir toliau rūkoma, nors teisės aktai tai ir draudžia.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Pareiškėjas G. K. su pertraukomis buvo laikomas LTI-K šiais laikotarpiais: nuo 2004-08-11 iki 2005-05-23 – iš viso su pertrauka 8 mėnesius; ir nuo 2011-08-04 iki 2012-02-24 – iš viso 45 dienas (b.l.6-7, 45-50).
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Valstybinį psichikos sveikatos centrą, Sveikatos apsaugos ministeriją, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetą su prašymais pateikti informaciją dėl tabako dūmų žalos aplinkiniams. Minėtos institucijos atsakydamos į pareiškėjo paklausimą vieningai nurodė, jog pasyvus rūkymas (kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru) kenkia sveikatai ir yra daugelio ligų rizikos veiksnys (b. l. 8-9, 11, 12, 14).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2011-10-07 raštu Nr. (1.23)-7R-8218 atsakydama pareiškėjui išaiškino, jog Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nuostata (draudimas rūkyti gyvenamosiose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose) yra imperatyvi ir turi būti tiesiogiai taikoma taip pat ir laisvės atėmimo įstaigose (b.l. 13).
2011-08-04 pareiškėjui atvykus į LTI-K, buvo atlikta pirminė sveikatos apžiūra bei padaryti reikiami tyrimai. Jokių rimtų sveikatos sutrikimų nenustatyta (b.l.23-33, 36).
2011-10-24 profilaktinio patikrinimo metu gydytojų išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturi, elgesys jo adekvatus, kontaktui prieinamas, diagnozė - sveikas (b.l.34-35).
2012-01-31 pareiškėjui atvykus į LTI-K, vėl buvo atlikta pirminė jo sveikatos apžiūra bei padaryti reikiami tyrimai. Jokių sveikatos, nervų sistemos, psichikos būklės sutrikimų nenustatyta (b.l.37-44).
Iš G. K. kameros kortelės matyti, kad pareiškėjas 2011-08-04 atvykęs į LTI-K, yra nurodęs, kad nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b.l.51-52).
Byloje spręstinas ginčas dėl G. K. skundo reikalavimo, priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d., teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 str. taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LTI-K, pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2004-08-11 iki 2005-05-23 prašė taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 20).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 išaiškino, jog „ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes“.
Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas LTI-K kamerose kartu su rūkančiais asmenimis 2004-2012 m. atskirais laikotarpiais. Teismas vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, jau kalinimo pradžios metu, konkrečiai nuo 2004-08-11 iki 2005-05-23, turėjo žinoti ir suvokti, kad jo teisė būti patalpintam kartu su rūkančiais asmenimis, yra pažeidžiama. Kadangi į teismą su skundu pareiškėjas G. K. kreipėsi tik 2012-10-02 (skundas išsiųstas paštu, b.l. 12), darytina išvada, kad už laikotarpį nuo 2004-08-11 iki 2005-05-23 jis praleido CK 1.125 str. 8 p. įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kas yra objektyvi kliūtis patenkinti teismui pateiktą skundą šioje dalyje. Pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K, prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2004-08-11 iki 2005-05-23, taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį, atmestina kaip nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo buvimo LTI-K laikotarpiai tik nuo 2011-08-04 iki 2011-09-09 ir nuo 2012-02-21 iki 2012-02-24, t.y. neviršijant trejų metų senaties termino (b. l. 7).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 201003-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Minėtos higienos normos 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas G. K. buvo kalinamas LTI-K laikotarpiais nuo 2011-08-04 iki 2011-09-09 ir nuo 2012-02-21 iki 2012-02-24 (b.l. 7). Teismas nustatė, kad pareiškėjas minėtais laikotarpiais kalėjo LTI-K 45 dienas. Pareiškėjas skundžiasi, kad nors pats yra nerūkantis, tačiau buvo patalpintas į kameras kartu su rūkančiais asmenimis ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Dėl tokių sveikatai kenksmingų kalinimo sąlygų, jis nurodo patyręs didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių išgyvenimų, sumažėjo ir pablogėjo smegenų veikla, jaučia depresiją, tapo nervingas. Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.
G. K. kameros kortelėje esantis įrašas patvirtina, kad nuteistasis nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b.l.51-52). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat sutiko, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi, jog būtų patalpintas į kamerą su nerūkančiais asmenimis, ir jis buvo perkeltas į atitinkamą kamerą. Tačiau užtikrinti, kad kamerose visi suimtieji ir nuteistieji laikytųsi nustatyto teisinio reglamentavimo draudžiančio rūkyti, nurodė esant neįmanoma. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. O šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punktą. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Be to, tai, kad atsakovas negali rašytiniais įrodymais pagrįsti, ar kartu su pareiškėju nurodytose kamerose kalėję asmenys buvo rūkantys ar ne, vertintinos pareiškėjo naudai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pati sutiko, kad suimtieji ir nuteistieji kamerose rūko, nors ir žino esant draudimą to nedaryti, tačiau užtikrinti tvarkos kamerose, nėra galimybių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
Pareiškėjas savo teiginį, kad buvimas su rūkančiais asmenimis pablogino jo sveikatą, grindžia pablogėjusia smegenų veikla, padidėjusiu jautrumu, nervingumu, atsiradusia depresija. Tačiau iš byloje esančių G. K. medicininių dokumentų (b.l. 23-44) nenustatyta, jog pareiškėjui kilo didelių sveikatos sutrikimų kalint LTI-K laikotarpyje nuo 2011-08-04 iki 2012-02-24. Tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas nerūkantis ir gyvendamas tarp rūkančiųjų toje pačioje kameroje bei priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, jautė diskomfortą.
Todėl vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-08-04 iki 2011-09-09 ir nuo 2012-02-21 iki 2012-02-24 pareiškėjas buvo kalinamas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, kad jam nebuvo tinkamai užtikrinta imperatyviai įsakymu įtvirtinta teisė būti kalinamam kartu su nerūkančiais asmenimis, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punktą – pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, sukeltą diskomfortą kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 850 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 138 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 400 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 400 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti G. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinės žalos.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.