- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-599-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24524-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės DNB bankas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-599-260/2016 pagal pareiškėjo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Svarstomo klausimo esmė
Pareiškėjas J. B. pateikė teismui skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti turto - 0,1301 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 150,88 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), - varžytynes ir sustabdyti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmus iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundo dėl antstolio R. S. veiksmų dalyko ribose, tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė turto – 0,1301 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 150,88 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjo J. B. 2015 m. gruodžio 4 d. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)teisėtumo. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra apskundęs antstolio veiksmus, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikymo ir pareiškėjo skundo teismo nutartimi tenkinimo atveju gali pasunkėti tokios teismo nutarties įvykdymas, kadangi varžytynių paskelbimą pripažinus neteisėtu, nebūtų teisėti ir visi kiti šio vykdymo veiksmo pagrindu antstolio atlikti veiksmai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iš pareiškėjo banko naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad neegzistuoja būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai neįvertino pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų, todėl nekonstatavus, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas preliminariai nevertino, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, neatsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Apeliantas nurodė, jog draudimas bankui įgyvendinti savo teises pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus. Įkeisto turto procedūrų sustabdymas reiškia, kad yra ribojamos banko, kaip kreditoriaus teisės kuo greičiau atgauti skolą. Todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų, pažeidžia banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo teises ir gina pareiškėjo, kuris piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas J. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje – draudimo vykdyti turto varžytynes ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, būtų sudarytos sąlygos galimai neteisėtų antstolio veiksmų pagrindu įvykdyti turto varžytynes, remiantis nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta turto verte. Nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių pranašumo, nesuvaržo nei vienos iš šalių teisių labiau nei reikia sprendimo įvykdymui. Skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka savo paskirtį bei nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų, kadangi jomis pašalinamos realios grėsmės pareiškėjo interesams patenkinus jos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolio R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 02201009757-L dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojo AB DNB bankas naudai. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, įkainotas ir paskelbtos varžytynės. 2015 m. gruodžio 7 d. antstolio kontoroje gautas skolininko J. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė atšaukti varžytynes, skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio sprendimu, kuriuo nuspręsta vykdyti pareiškėjo turto varžytynes už pradinę kainą, skunde dėl antstolio veiksmų teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio R. S. veiksmų.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, motyvuodamas tuo, jog netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir pareiškėjo skundo teismo nutartimi tenkinimo atveju, gali pasunkėti tokios teismo nutarties įvykdymas, kadangi varžytynių paskelbimą pripažinus neteisėtu, nebūtų teisėti ir visi kiti šio vykdymo veiksmo pagrindu antstolio atlikti veiksmai. Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasak apelianto, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones riboja banko, kaip kreditoriaus teises kuo greičiau atgauti skolą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kartu teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 510 str. 2 d. numatyta tvarka. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokiu atveju klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 str. 2 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. CPK 510 str. 8 d. numatyta, jog skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, kada tai reikalinga, gali vykdymo veiksmus sustabdyti. Taigi, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 str.).
Kaip minėta, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindė iš esmės vienu argumentu: faktu, jog varžytynėse parduodamo pareiškėjui priklausančio turto vertė neatitinka tikrosios parduodamo turto rinkos kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkui pareiškus abejones dėl turto įkainojimo ir dėl to padavus skundą dėl antstolio veiksmų bei paprašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, kaip tą nustato CPK 510 str. 2 d., turėjo teisę ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, taikydamas tokias priemones tinkamai motyvavo savo procesinį sprendimą.
Nors apeliantas atskirajame skunde ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų, pažeidžia banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo teises ir gina pareiškėjo, kuris piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, interesus, su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismas apskųstąja nutartimi sustabdė turto pardavimą iš varžytinių, bet ne apskritai, o tik iki bus išnagrinėtas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų.
Pastebėtina, kad iš antstolio R. S. apeliacinės instancijos teismui pateiktos informacijos matyti, jog antstolis sutiko su pareiškėjo J. B. skundu ir 2015 m. gruodžio 14 d. Patvarkymu „Dėl 2015-12-04 skolininko J. B. skundo „Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)““ paskyrė skolininko J. B. turto vertės nustatymo ekspertizę.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.